Kokiam teismui mes atiduodame žmogų, sudrebinusį sistemą?

Stebint jau nebestebina, bet dar vis skauda. Portalui Delfi ir Lietuvos ryto laikraščiui rašinėjant, kaip N. Venskienė „nevykdė“ teismo sprendimo, norisi rašinėtojų paklausti: ar  atiduotumėt savo vaikus moteriai, sudalyvavusiai pedofilijos byloje kaip įtariamojo draugė?

O aklai tikintiems ir pasitikintiems Lietuvos teismais, „duok,Dieve“ tokių pat „teisingų“ sprendimų kada nors jų gyvenimo keliuose. Teigiantiems apie mergaitės gerovę pas biologinę motiną, „duok, Dieve“ tokios pat „gerovės“ jų vaikams ir vaikaičiams, tris kartas į priekį.

Svarstau kaip čia teisingiau kreiptis  mieli žmonės ar vargšai vergai? O gal  paliksiu šiuos abu kreipinius ir kaip kam patogiau, taip ir prisiskirkit save. Į Jus kreipiasi „patvorinė“, viena iš „gaujos“, „minios“, „kloninė“, „kedofilė“, „aptriušelė“, „bemokslė“ anglų filologijos, anglų kalbos ir literatūros dėstytojos specialybę įgijusi, Amerikos koledže dėstytojavusi, šiuo metu jau 16-us metus dirbanti su vaikais, paaugliais ir jaunimu, mokytoja.

Visai nesenai praūžė per Lietuvą šauni akcija Savaitė be patyčių, ypač aktyviai sujudinusi mokyklos socialinius darbuotojus ir mokinius. Tačiau ko verti žodžiai, kuomet veiksmai mųsų jaunąją kartą mokina atvirkščiai? Kaip gudriai Pavilionienė ir Kuodytė buvo paverstos „užgauliojamomis“ aukomis, vykstant komisijos posėdžiams dėl N. Venckienės neliečiamybės. O ar kas nors papasakojo apie šių personalijų elgesį su paprastais žmonėmis? Žmonėmis, atėjusiais įrodyti tiesą, matytą savo akimis, patirtą smurtą ir sužeidimus, apie suplėšytą Lietuvos vėliavą, beje, niekam šis faktas nebuvo įdomus, apie išneštą iš namų senolę, siaubingai žeminančiu būdu, visiems leidžiant matyti kas po jos sijonu, atidengtu pilvu , basomis kojomis. Ar Pavilionienė ir Kuodytė paklausė tų žmonių, užuot uosčiusios juos praeinančius (suprask smirda), žinia, nes `patvoriniai`, kaip jiems gyvenasi dabar?

Esu tikra patriotė, myliu savo Gimtinę. Šiuos jausmus puoselėju ne tik savo vaikams, tačiau ir mokiniams. Mokinu būt drąsiais, išdidžiais žmonėmis. Visuomet švenčiau Vasario 16 –ąją , Kovo 11-ąją. Būtuoju laiku, gali kas nors pastebėti. Privalau atsiprašyti Tautinio Jaunimo- tikrų patriotų, beje,  išvadintų „naciais“, nors tam jokio pagrindo nėra. Privalau atsiprašyti ir paaiškinti kodėl nebešvenčiu šių dienų. Kuomet gerb.J. Panka su šypsena žygiavo eisenoje, visi nešė Lietuvišką atributiką ir vėliavas, aš pasigedau Garliavos šturmo metu suplėšytos, sudraskytos vėliavos. Būčiau ėjusi ir aš toje eisenoje, jei jos pradžioje būtų plevėsavusi daug skausmo patyrusi, ašaromis moterų , vyrų dejonėmis, vaikų klyksmu pažymėta Tikroji Lietuvos vėliava.

Nebegiedu ir Lietuvos himno, kuomet viso pasaulio lietuviai gieda kartu. Buvusi Lietuvos valdžia užgniaužė manyje Lietuvos himno žodžius ir balsą.

Kai kam gali pasirodyti ,kad nuleidau rankas. Ne, mielieji, nenuleidau. Bandau sudėlioti viską į savo vietas, nes atėjo metas perkratyti draugus, pažįstamus, vertybes, pasikeitusias po Gegužės 17-osios ir netgi buvusius „apkasų“ bendražygius, atsiskleidusius tikromis spalvomis. O tuo tarpu, kas galite giedokite ir, prašau, kuo garsiau. Neškite vėliavas ir kuo aukščiau iškėlę. Nes mes : patvoriniai, kedofilai, naciai, minia ir esam tie, kurie labai nepatogūs Lietuvos valdžiažmogiams. Todėl mus taip ir žemina , priskiria etiketes, pravardžiuoja  ir tyčiojasi, uostydami mus praeinančius, nes kas išdrįs jungtis iš, padoriai ir švariai prie TV ekranų sėdinčios visuomenės, prie tokių marginalų ?

Mūsų žeminimas ir niekinimas, bandymas mus parodyti kaip neišprūsusius, keliančius triukšmą, bedarbius –tai tik  gerai apgalvotas kai kurių tarnybų žingsnis, labai gerai įvaldytas kai kurių mūsų Seimo narių ir žiniasklaidos atstovų. Retas išdrįs pasakyti, kad „karalius yra nuogas“. Ta tikroji TIESA labai nepatogi pedofilijos „herojų“ šalininkams. Tokia ir taip nepatogi, kad žūt būt reikėjo nubausti žodžio TIESOS rašytojus. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Kokia didelė baimė nors ir per milimetrą, bet TIESOS link artėjimui. Vienintelis ginklas, komanda – pulk. Tik  puolimas kartais pavirsta savęs paties išjuokimu. Kalbu apie Pavilionienės priekaištus A.Klevečkai, kad šis kalba remiantis gandais, tuo tarpu, pati Seimo narė daro ne ką kitą, o neša gandus kaip mergaitė `nenorinti` matyti diedukų. Šiaip pasakė, kad pasakyt, be jokių įrodymų. Tuo tarpu biologinė motina prašo pagalbos, teigdama, kad mergaitei pastoviai skauda pilvą ir galvą ir nieko, ramu. Šiai mergaitei laisvai lakstant Klonyje su vaikais po pievelę, žaidžiant su baltu katinu, nei galvos, nei pilvo neskaudėjo. Mes liudininkai to. Ji drąsiai lakstė pro žmonės ir juokėsi tikra vaikiška šypsena kartu su mūsų vaikais, jos draugais, kurie lygiai taip pat dabar yra skriaudžiami, nes nežino kur jų draugė ir kodėl ji matė net 8 rankytes tą rytą, kuomet buvo prikelta pjūklų garsų ir žmonių aimanų. Nors Pavilionienės supratimu, ji privalėjo miegoti tuo metu. Ir prie lango ją statė ne N. Venckienė, bet nesvarbu. Svarbu, kad yra dar kažkas, kuo galima šią moterį apkaltinti. Tas tikrasis šio epizodo kaltininkas, tyli klastingai.

Pedofilijos byla apversta aukštyn kojom. Visi tai suprantam. Negalėjo nuteisti nei L.Stankūnaitės, nei A.Ūso, nei kitų anapilin išėjusių veikėjų. Suprantam kodėl, bet tylim. N. Venckienė buvo verčiama meluoti mergaitei, kad gudrumu išsiviliotų ją iš namų ir taip kur nors perduotų motinai. Motinai, kuri net su soc. darbuotojų ir psichologių pagalba per tiek laiko nesugebėjo įtikinti mergaitės eiti su ja, patikėti ja. Tuomet apkaltinkim N. Venckienę biologinės sukandžiojimu. Nors mes ten buvom, mes liudininkai, kad viso to nebuvo. Tai grubus šmeižtas. Kaip ir šlykščiausias melas, kad advokatas Černiauskas mergaitės nenešė ką „nustatė“ Klaipėdos apygardos prokuratūra : „Jis tik ėjo šalia L.Stankūnaitės, kuri nešė savo dukrą“. Kam kyla klausimų ar abejonių, šį baisų epizodą nesunkiai gali pamatyti bet kuriame internetiniame puslapyje. Tačiau, mielieji, noriu patikinti, tai ką jūs matysite, negalite tikėti savo akimis, nes mes „tikime ir pasitikime pačiu humaniškiausiu teismu pasaulyje“. Va tokiam teismui mes atiduodame N. Venckienę, žmogų sudrebinusį sistemą.

Štai tokias vertybes turėdami, mes švenčiame ir giedame. Tik man kol kas himno giedojimas labiau primena tylų vergų  laisvės dainų rimavimą, vakare susėdus rateliu, po alinančios ir žeminančios darbo dienos.

(Tai yra asmeninė autorės nuomonė, nebūtinai sutampanti su redakcijos pozicija)



NAUJAUSI KOMENTARAI

ttyu

ttyu portretas
Puikus straipsnis šią liūdną dieną. Aš irgi perkračiau draugus, tuos kur „stovėjo po medžiu“.

pedofilai

pedofilai portretas
visai isigales...greit isives palankius istatymus..kas mus begins?

kaunietis

kaunietis portretas
labai teisingai,pritariu
VISI KOMENTARAI 150
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Sudėtinga vaikystė
    Sudėtinga vaikystė

    Lietuvos Vyriausybei sukako vieneri. Pediatrų terminais tariant, kūdikystė perkopta. Galima konstatuoti, kad vaikas nuo įprastos raidos tarsi ir neatsilieka – dantys sudygo (nors yra įtarimų, kad naujagimiui tik užgimus kai kurie įtakingi dėdės...

  • Pasišokinėjimai ant liepto galo
    Pasišokinėjimai ant liepto galo

    Vakar daugiau kaip 40 000 medikų laukė Seimo sprendimo dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Nuo šio balsavimo daug priklausė, ar bus visuotinis gydytojų ir slaugytojų streikas. Tuo pat metu iš visų pusių skambėjo rekviem m...

    2
  • Caras ir jo antikarjera
    Caras ir jo antikarjera

    Atsakydamas į tariamai paprasto darbininko (kaip dabar jau žinoma – šiam "paprasto piliečio" vaidmeniui specialiai pasamdyto Rusijos provincijos teatro aktoriaus) klausimą, Vladimiras Putinas pagaliau pranešė tikrai dalyvausi...

    16
  • Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?
    Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?

    Lietuvos santykiai su Izraeliu yra išskirtinai geri, palyginus su daugeliu Europos Sąjungos (ES) šalių. Dėl to džiugu, prisiminus, kiek vietos kolaborantai prisidėjo prie Lietuvos žydų žudymo per Holokaustą. Bet vardan gerų santykių ne...

    6
  • Trumpa Kalėdų eglutės istorija
    Trumpa Kalėdų eglutės istorija

    Tradiciniame mūsų kalendoriuje gruodžio 13-oji diena įvardyta kaip Šviesos, mat vakarai jau nebeilgės – saulė leisis vis tuo pat metu. Diena dar kiek trumpės iki saulėgrįžos, bet todėl, kad ryte saulutė „pramiegos“, patek...

  • Baudžiavos palikimas
    Baudžiavos palikimas

    Praėjusią savaitę Suomija minėjo 100-ąsias nepriklausomybės metines. Šios šalies istorija daug kuo primena Lietuvos, nors yra ir reikšmingų skirtumų. ...

    6
  • Gyvatės ir Žemininkai
    Gyvatės ir Žemininkai

    Lukiškių aikštė Vilniuje 1999 m. yra paskelbta reprezentacine valstybės aikšte. Statusas visada įpareigoja. Tačiau kiekviena vieta, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo biografiją. Ji gali būti nubraukiama ir slepiama arba ji gali ...

    5
  • Lunaparke – pamišėlių karuselė
    Lunaparke – pamišėlių karuselė

    Kad politikai žiūri į valstybės biudžetą kaip plėšikai į banką, jau tapo labiau nei akivaizdu. Pupyčių darbinimas Seime, siekis sumažinti mokesčius dvarponiams, dailios sumos niekam nereikalingiems projektams, tūkstančiai beprasmiš...

    8
  • Dėmesio centre – Jeruzalė
    Dėmesio centre – Jeruzalė

    Kaip pranešė „BBC“, palestiniečių savivaldos prezidentas Mahmoudas Abbasas pavadino Amerikos prezidento nutarimą „apgailėtinu“, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu – „drąsiu ir teisingu“, o...

    3
  • Aš feministė – myliu vyrus, skutuosi pažastis
    Aš feministė – myliu vyrus, skutuosi pažastis

    Pastaruoju metu žodis "feministė" apipintas tokiu kiekiu legendų, stereotipų ir išankstinių nuomonių, kad su juo galėtų konkuruoti nebent tokios sąvokos kaip "musulmonas" ar "tolerancija". Nemažai daliai žmonių,...

    18
Daugiau straipsnių