Kodėl vyresni žmonės tokie nepakantūs jaunimui?

Norėčiau atkreipti skaitytojų dėmesį į jaunimo užimtumo problemą vasaros laikotarpiu. Lietuva, "Eurobarometro" duomenimis, turi bene daugiausia jaunimo užimtumo problemų ES, tačiau šios problemos priežastys dažnu atveju yra ne dėl valstybės politikos ar lėšų trūkumo, bet dėl senėjančios visuomenės požiūrio į jaunus žmones.

Daugiau nei prieš aštuonerius metus savo kieme asmeninėmis mūsų šeimos lėšomis pastatėme krepšinio stovą. Paskata atrodė paprasta: krepšinio aikštelė apleista, medinis krepšinio stovas nulaužtas, vaikų būriai stoviniuoja ir spjaudo saulėgrąžas. Augo mūsų vaikai, todėl sumokėti kelis šimtus litų ir atstatyti krepšinio stovą atrodė lengviau, nei žiūrėti į nieko neveikiantį jaunimą.

Apsidžiaugėme, kad betonuojant stovą prisijungė ir savo pagalbą pasiūlė visas būrys vaikų – dabar dalis jų jau baigę mokyklą. Aikštelėje nuolat pilna vaikų ir jie žaidžia – kas krepšinį, kas ką nors kita. Atrodo, viena problema išspręsta.

Tačiau atsirado dar didesnė: pagyvenusių žmonių nepakantumas. Ir kiekvienais metais jis auga. Kai pernai sulaukiau vienos gyventojos grasinimų nupjauti krepšinio stovą, buvau nustebinta, kad priežastis – kamuolio bumbsėjimas.

Paklausiau: ar geriau, jei tie vaikai eis vagiliauti, o pro jų būrius nebus galima praeiti be priekabių, kaimynės nuomone (ji minėjo, kad ne tik jos nuomone, o ir daugumos pensininkų), taip būtų geriau, svarbu – tylu. Vakar viena gyventoja visą vakarą rėkė ant krepšinį žaidusių jaunuolių, kad jie nešdintųsi iš kiemo ir eitų žaisti prie mokyklos ar dar kur nors, iškvietė policijos pareigūnus, kurie nelabai ką galėjo pasakyti. Kilo mintis: kas labiau pažeidžia tvarką: žaidžiantis vaikas ar rėkiantis pagyvenęs žmogus?

Labai gerbiu pagyvenusius žmones ir stengiuosi jiems padėti, tačiau ar dėl to, kad jų yra gerokai daugiau nei jaunimo, jų teisės svarbesnės? Pernai kreipiausi į seniūną prašydama apsaugoti krepšinio stovą. Džiaugiuosi seniūno geranoriškumu. Ar iš tiesų jaunimo užimtumas mums, suaugusiesiems, rūpi? Kuo baigsis pagyvenusių žmonių neigiamas požiūris į jaunimą? Juk tie jaunuoliai, matydami tokį senėjančios visuomenės požiūrį, netrukus suaugs. Kokie jie bus? Kokios yra teisės pagal įstatymus vaikams žaisti kieme: iki kelintos valandos jie gali tai daryti ir ar yra kokių nors kitų apribojimų?

Susirūpinusi kaunietė Kauno miesto Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė:

– Triukšmo prevencijos Kauno miesto viešose vietose taisyklėse – jas Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino 2009 m. lapkričio 26 d. – buitinis triukšmas (pavyzdžiui, kamuolio bumbsėjimas krepšinio aikštelėje) draudžiamas nuo 18 val. vakaro iki 6 val. ryto.

Tai numatyta LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnyje. Pažymėtina, kad minėtose taisyklėse daugiabučių namų savininkų bendrijoms, namus administruojančioms įmonėms rekomenduojama namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisyklėse patiems nustatyti triukšmo prevencijos reikalavimus.Minėtose taisyklėse taip pat nurodoma, kad gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje sklindantis garsas dieną neturi viršyti 70 decibelų, vakare – 65, naktį – 60.

Gyventojų skundus dėl laisvalaikio ir buitinio triukšmo nagrinėja Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnyba.Vertinant statybų, laisvalaikio ir buitinį triukšmą (pavyzdžiui, kamuolio bumsėjimas), triukšmo matavimai nėra privalomi, nes gali būti remiamasi ir kitais įrodymais (liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, garso, vaizdo įrašais ir kt.).Triukšmo kontrolę atlieka Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnyba ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Akustinio triukšmo lygio matavimus pagal užsakymą atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos laboratorija (Aušros g. 44, Kaunas).