Kodėl šiandien tokios madingos kulinarijos knygos?

Atspėkite, kokio žanro knygas šiandien populiariausia sukti į kalėdinį dovanų popierių. Detektyvai, meilės romanai, populiariosios psichologijos veikalai?

Na, tai kasdieniška ir labai banalu. Dovanoti šiandien madinga kulinarijos knygas.
Iš dalies tokią madą išprovokavo didelės ir mažos leidyklos, kurios, baigiantis rudeniui, papylė naują porciją receptų knygų – verstinių, kartojamų klasikos rinktinių ir, žinoma, tikrų bei tariamų žvaigždžių kulinarinių veikalų.

Kitas, gal net svarbesnis, naujos tradicijos puoselėtojas – visagaliai viešieji ryšiai, kurių specialistai staiga atsiminė, kad kelias į trokštamą užkariauti širdį vingiuoja per skrandį. Priversti spindėti žvaigždę virš puodo – daug patogiau, nei versti ją prakaituoti kokiame šokių projekte ar kuriant dirbtinius skandalus.

Į tai, kad garsenybė dar neseniai viešai sakė nekreipianti dėmesio į valgį, nes valgyti apskritai nesveika ir nemadinga, viešųjų ryšių specialistams nusispjauti. Juk auditorija smarkiai užsikrėtusi virtuvės maištautojo Jamie Oliverio virusu ir net krizės užklupta neketina ieškoti vaistų!

Gausių kulinarijos tinklaraščių autoriai namiškius lepina savais virtuvės šedevrais ar jų perdirbiniais. Jie ir jos nekreipia dėmesio į profesionalių kulinarų pašaipias frazes, kad, norint būti daugiau nei virtuvės profanu, dera išmokti ne vien susukti sušį ar aliejumi "Olio Extra Vergina di Oliva" užpilti puokštę salotų egzotiškai skambančiais pavadinimais.

Ne mes juk kalti, kad užaugome valgydami tik paprastą duoną, bet nepažinę gražgarsčių su kinkanais, kad retas žinome, jog pica yra sotus prasčiokų valgis, todėl prie jos nedera nei šampanas, nei kapučino kava. Bent dabar įveiksime gurmanų pradžiamokslį.

Visuotinis grįžimas į virtuvę erzina nemenką dalį tautiečių. Esą, apie kokį pataikavimą gomuriui galima kalbėti, kai pusė tautos kepsnį su krauju mato tik žvelgdami į išpampusią pienišką dešrelę. Ir apskritai: ne į pilvo reikalus reikia telkti dėmesį, bet į dvasią ir moralę!

Ši minia negurmanų nebūtų tokia pikti, jei būtų paragavę kad ir Kauno sveikuolių patiekalų, kurių brangiausia sudedamoji dalis – kulinaro rankų darbas. Arba jei prisimintų, kiek daug apie duoną kalbama evangelijose, kad apaštalai ir Jėzus atsisveikina taip pat ne muzikuodami, bet bendraudami prie paskutinės vakarienės stalo.

"Kitados sau tvirtai atradau, kad Šventoji Komunija turi kasdienės duonos prieskonį, o kelias prie altoriaus veda per patirtis, įgytas virtuvėse ir užstalėse", – viename interviu prisipažino ir kunigas Julius Sasnauskas, kurio dvasingumu suabejoti vargiai išdrįstume.

Ir vis dėlto, matant tiek tikrų ir tariamų gurmanų, neapleidžia mintis, jog kažkas čia ne taip. Gal maisto kultas užėmė tą vietą, kurioje galėtų būti absoliučiai daugumai priimtinos vertybės? Juk šiandien praktiškai dėl nieko nesutariame: nei ką dera vadinti šeima, nei kas turi būti svarbiau – šunys ar kaimynų ramybė, pigūs bilietai į teatrą ar didelės pensijos. Tai nors dėl skonio nesiginčijame.

O kas, jei visuomenės visuotinės gurmanizacijos priežastis yra ta pati kaip ir valgymo sutrikimų kamuojamo atskiro žmogaus? Nuo maisto priklausomas žmogus tampa tada, kai turi problemų su savo jausmais: jaučiasi nemylimas, yra sukaupęs per daug pykčio, sako psichologai. Jei tai tinka ir mūsiškiams gurmanams, verta pamąstyti ne apie gražgarsčių, bet paprastos duonos skonį.


Šiame straipsnyje: Violeta Juodelienė

NAUJAUSI KOMENTARAI

RK.

RK. portretas
Labai norėčiau rasti tikrosios tradicinės lietuviškos virtuvės receptų. Perskaičiau Vincento Sako straipsnį apie lietuvių virtuvę ir pajutau tokį pasididžiavimą savo šalimi, kad visiems panikieriams ir Lietuvos juodintojams imunitetas mėnesiui. Įveskit į google :"Kodėl Šventasis Laurynas Lietuvos virėjų negloboja" ir pats pirmas straipsnis. Malonaus skaitymo ir pasididžiavimo savo istorija bei išskirtinumu.

Prie ko

Prie ko portretas
čia maisto kultas? Taigi parašyta, kad ne sau kulinarijos knygas žmonės perka, o padovanot kam nors. Mažum neprieteliui kokiam. Nors šiaip tai kulinarijos pradžiamokslis gal ir neblogai būt... ba dauguma šiuolaikinių tėvelių nei moka, nei laiko turi atžalas išmokint, kaip valgyt pasidaryt. Patys paprasčiausi patiekalai jiems didi dyvai. Tai ir minta paskui tokie "gurmaniškai".

tod

tod portretas
Todėl, kad panelės-moterytės-vištos, valgyti daryti nemoka.
VISI KOMENTARAI 19
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Caras ir jo antikarjera
    Caras ir jo antikarjera

    Atsakydamas į tariamai paprasto darbininko (kaip dabar jau žinoma – šiam "paprasto piliečio" vaidmeniui specialiai pasamdyto Rusijos provincijos teatro aktoriaus) klausimą, Vladimiras Putinas pagaliau pranešė tikrai dalyvausi...

    2
  • Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?
    Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?

    Lietuvos santykiai su Izraeliu yra išskirtinai geri, palyginus su daugeliu Europos Sąjungos (ES) šalių. Dėl to džiugu, prisiminus, kiek vietos kolaborantai prisidėjo prie Lietuvos žydų žudymo per Holokaustą. Bet vardan gerų santykių ne...

  • Trumpa Kalėdų eglutės istorija
    Trumpa Kalėdų eglutės istorija

    Tradiciniame mūsų kalendoriuje gruodžio 13-oji diena įvardyta kaip Šviesos, mat vakarai jau nebeilgės – saulė leisis vis tuo pat metu. Diena dar kiek trumpės iki saulėgrįžos, bet todėl, kad ryte saulutė „pramiegos“, patek...

  • Baudžiavos palikimas
    Baudžiavos palikimas

    Praėjusią savaitę Suomija minėjo 100-ąsias nepriklausomybės metines. Šios šalies istorija daug kuo primena Lietuvos, nors yra ir reikšmingų skirtumų. ...

    6
  • Gyvatės ir Žemininkai
    Gyvatės ir Žemininkai

    Lukiškių aikštė Vilniuje 1999 m. yra paskelbta reprezentacine valstybės aikšte. Statusas visada įpareigoja. Tačiau kiekviena vieta, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo biografiją. Ji gali būti nubraukiama ir slepiama arba ji gali ...

    5
  • Lunaparke – pamišėlių karuselė
    Lunaparke – pamišėlių karuselė

    Kad politikai žiūri į valstybės biudžetą kaip plėšikai į banką, jau tapo labiau nei akivaizdu. Pupyčių darbinimas Seime, siekis sumažinti mokesčius dvarponiams, dailios sumos niekam nereikalingiems projektams, tūkstančiai beprasmiš...

    8
  • Dėmesio centre – Jeruzalė
    Dėmesio centre – Jeruzalė

    Kaip pranešė „BBC“, palestiniečių savivaldos prezidentas Mahmoudas Abbasas pavadino Amerikos prezidento nutarimą „apgailėtinu“, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu – „drąsiu ir teisingu“, o...

    3
  • Aš feministė – myliu vyrus, skutuosi pažastis
    Aš feministė – myliu vyrus, skutuosi pažastis

    Pastaruoju metu žodis "feministė" apipintas tokiu kiekiu legendų, stereotipų ir išankstinių nuomonių, kad su juo galėtų konkuruoti nebent tokios sąvokos kaip "musulmonas" ar "tolerancija". Nemažai daliai žmonių,...

    18
  • Reikia Vyčio
    Reikia Vyčio

    Jeigu visuomenei reikia Vyčio, duoti jį yra kur kas svarbiau, nei paisyti kanonų – šiuolaikinio meno ar kartais absurdiškų paveldosaugininkų reikalavimų. Pats Kultūros paveldo departamento (KPD) įsikišimas, primenant, kad lyg...

    7
  • Karas ir taika
    Karas ir taika

    Donaldas Trumpas pripažino Jeruzalę Izraelio sostine. Prieštaringų sprendimų jo valdymo laikotarpiu dar bus ne vienas. Pavyzdžiui, galima įtampa dėl Irano. ...

    7
Daugiau straipsnių