Kodėl aš nekeikiu nei savo boso, nei Kubiliaus?

Mielosios, mielieji, neseniai pasijutau absoliučiai balta varna niūriame šiuolaikiniame kontekste. Einu į darbą per šlapdribą, o širdis dainuoja, atseit „žiema, žiema...“ Darbe šefas pasakė, kad vėl mažins atlyginimus, visi dejuoja, o aš imu aiškinti, kad  “nieko, moterys, pasispausim, mūsų vyrukai mažiau alaus išgers“.

Aiškinu, kad „čia jokia tragedija, kad tai tik pinigai, fi...“

Draugė verkia, kad jos jau antra duktė emigruoja į užsienį, o aš ją guodžiu: atseit, nu ir gerai, pasaulio pamatys, gaivaus oro įkvėps, sakau, laimė kokia. Leistų man kas emigruoti, aš tuoj pat pūsčiau su kuprinike ant pečių. O ji sako: „Ką čia nusišneki, jei jaunimas išvažiuos, kas tau pensiją uždirbs?“. Aš sakau:  „Jauni veržlūs slavai“ ir uždainuoju „jamščik, niegani lošadej“ ... Ji pasukinėja pirštu prie smilkinio, o aš jai pakšteliu į žandą.

Ir tai dar ne viskas. Visi „deda“ ant Kubiliaus, o man jo darosi motiniškai gaila, nevalingai jaučiu, kad imu palaikyti jo vykdomą politiką. Vakare įsijungiu televizorių, pensininkai prie Sporto rūmų dainuoja „Mažam kambarėly...“, o man gražu iki ašarų..... Na va, galvoju, senjorai kaip gražiai susivienijo, išėjo pasižmonėti, pasibendrauti, tik galėtų taip nešūkauti, juk sumažins mažiau negu padidino.

Ir tai dar ne viskas. Vieną eilinį vakarą ėmiau ir padariau šventišką vakarienę, užtiesiau staltiesę, sudėjau šeimyninį sidabrą, uždegiau žvakes ir laukiu saviškio grįžtant. Iš anksto perspėjau, kad nevėluotų, nes laukia siurprizas.

Laukiu dešimt minučių, laukiu dvidešimt, ir pusvalandį laukiu, ir 50 minučių.... Susijaudinu, gal kas nutiko, tad skambinu... O tas: „Oj, mieloji, užtrukau čia su klientais truputį“ (o balse, jaučiu, koks 1-2 promilės meilumo).

Normalioje būsenoje, kiek save pažįstu, būčiau nutrenkusi ragelį, suvertusi maistą į šiukšlių dėžę, gal net sudaužiusi porą senų lėkščių ir apsižliumbusi. O dabar sakau, ir pati savimi netikiu: „Nieko, mielasis, aš tavęs čia lauksiu“. Po trijų minučių maniškis parpūtė (na ir kas, kad su kvapeliu, bet užtat kažkokio tauraus gėrimo) ir buvo man labai meilus visą vakarą.

Vakare susiglaudę žiūrėjom „Panoramą“. Kubilius sakė, kad jam pavyko suvaldyti krizę ir aš nuoširdžiai apsidžiaugiau.

Žodžiu, mano mąstysena pasidarė pozityvi iki pavojingumo. Darbe į mane pradėjo šnairuoti ir pastebėjau, kad, man įėjus, kalbos staiga nutildavo. O viena kolegė, kai aš pradėjau ginti Kubilių, į mane metė neapykantos pilną žvilgsnį ir išvadino megzta berete. Bet aš iš tikrųjų dabar vaikštau su elegantiška megzta berete, nes jos Europoje vėl labai madingos, tai net nesupykau, tik pagalvojau, vargšelė - ji niekada nesekė madų, užtat ir liko senmergė. Ir jos man pagailo.

Žodžiu, mielosios, aš supratau, kad su manimi kažkas negerai, kad negalima taip pozityviai žiūrėti į pasaulį ir į Kubilių, bet nieko negalėjau su savimi padaryti.
Vieną dieną per pietų pertrauką išėjau pasivaikščioti po gražėjantį bulvarą, savo idiotišką šypseną slėpdama po stilingu šalikėliu, priderintu prie nertos beretės, ir sutikau savo seną bičiulę.

Nuėjome išgerti kavos, o kai ji manęs paklausė, kaip aš gyvenu, pasakiau, kad taip gerai niekada nesijaučiau, bet jaučiuosi balta varna ir turiu slėpti savo pozityvų požiūrį, nes visus imu nervinti.

„Žinok, ir man tas pats, - prisipažino draugė, - Po to, kai susileidau 5 ampules B vitaminų komplekso, skraidau kaip ant sparnų, ir man Kubilius labai priimtinas.“
„Ojetau, kai man buvo susukę nugarą, aš irgi susikaliau net 10 ampulių B komplekso“, - staiga prisiminiau, ir viskas susidėliojo į vietas.

Tad mes abi pradėjome kikenti ir nusprendėme, kad, matyt, ir Kubilius susileido B kompleksą, todėl taip optimistiškai žiūri į krizę, į biudžetą ir socialinių išmokų mažinimo programą.

Tai štai, mielosios, gera naujiena - aš esu psichiškai normali, tik laikinai matau pasaulį gražesnį, negu jis yra, ir nepasakyčiau, kad man tai nepatiktų.

Siūlau visoms išbandyti antikrizinį planą - 10 ampulių B komplekso - ir gyvenam neregėtoj Lietuvoj.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Dar kartą apie nelygybę
    Dar kartą apie nelygybę

    Lietuvos politinio elito atstovai kartoja, kad mūsų šalies tikslas – tapti Vakarų dalimi. Ir, nors iš lėto, bet užtikrintai Lietuva šį tikslą įgyvendina. Ar iš tiesų? ...

    1
  • Batams valyti – Konstitucija
    Batams valyti – Konstitucija

    Sočioji nomenklatūra net stena, kai mėgina pati sau išsiaiškinti, ko tie lietuviai sprunka į anglijas ir norvegijas. Kovai su emigracija kuriami šaunūs lozungai, samdomos brangios viešųjų ryšių agentūros, ir vis tiek...

    12
  • Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?
    Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

    Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. ...

    2
  • Lietuviškos tapatybės paieškos
    Lietuviškos tapatybės paieškos

    Nerti į lietuviškos tapatybės vandenis paskatino dvi aplinkybės, susijusios su Molėtų rajone esančiu Tumenčiznos dvaru arba jo likučiais. ...

    3
  • Įkalinti betono džiunglėse
    Įkalinti betono džiunglėse

    Nepaisant krikšto ir skaitmenizacijos, medis lietuviui – šventas. Nors seniai pamiršome tradiciją Sekminių dieną namus apkaišyti berželiais, vaikų gimimą vis dar įprasminame sodindami ąžuolus, o supratimą apie esteti...

    11
  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    5
  • Vasaros pabaigos etiudas
    Vasaros pabaigos etiudas

    Aukštaitijos kaime vilkai vėl mokė vilkiukus medžioti, rezultatas – devynios papjautos avys. Ūkininkai pyksta, medžiotojai trina rankas, kad štai valdžia vėl leis pleškinti pilkius. "Tą dieną buvau karalius", &ndas...

    1
  • Ne Korėja, o Venesuela
    Ne Korėja, o Venesuela

    Karas Korėjoje atneštų didelių nuostolių, o ir nėra tikslo nuversti Pchenjano režimą. Visa ši isterija naudinga ginklų pramonei, nes skatina ginklavimąsi. Be to, tai padeda slopinti diskusijas apie vidaus (ekonomines, socialines) problem...

    13
  • Liaudiškosios Žolinės tradicijos
    Liaudiškosios Žolinės tradicijos

    Rugpjūčio 15-ąją minima svarbi bažnytinė katalikų šventė, kurios liaudiškosios tradicijos įprasmina ir tam tikrą valstietiškos gyvensenos etapą – vasaros darbymečio pabaigtuves. Tai Žolinė, Švč. Mergelės Marijo...

  • Pinigo širdies plakimas
    Pinigo širdies plakimas

    Rugpjūčio 12-ąją investuotojui, milijonieriui ir filantropui George‘ui Sorosui (1930) sukako 87 metai. Šia proga siūlome paskaityti apie globalią laisvosios rinkos ekonomiką, kurią marksizmo pritvinkę akademiniai pikčiurnos vadina kapita...

    12
Daugiau straipsnių