Kodėl didysis Andrius giria mažąjį Andriuką?

Interpeliacija merui nepavyko - niekas tuo nesistebi. Ir teisingai daro. Kaip gali suveikti demokratiniai principai erdvėje, kuriai demokratija ne tiek svetima, kiek nesuprantama? Niekaip... Todėl ir neveikė nei kada nors anksčiau, nei dabar. Labai maža tikimybė, kad suveiks artimiausioje ateityje.

Tačiau pati interpeliacijos eiga, ypač jos finalinė scena, pakankamai pavaizdi. Atrodo, atidžiau į ją pasižiūrėjus, jau galima suprasti, kaip Kaune gali vykti visas tas kvailių paradas ir tarpusavio varžytuvės - stumdytuvės, skambiai vadinamos savivalda. Ogi nieko keisto – labiausiai organizuota grupė (gauja, klanas, sueiga, etc.) laimi prieš menkiau organizuotas. Kadangi opozicija (nors ką išties vadiname šiuo žodžiu po net kelių frakcijų narių atsisakymo dalyvauti balsavime ir sunku apibūdinti) yra visiškai neorganizuota ir akivaizdžiai vadovaujasi kuo tik nori, išskyrus miesto interesus, pamiršdama, kad tik bent jau minimalus rūpinimasis miesto gerove suteikia galimybę pasirūpinti ir tuo, kas partijoms rūpi iš tikrųjų, tai vietinė „sėkmės koalicija“ ir toliau „švenčia sėkmę“. Dabar jau aišku, kad ši „sėkmė“ nuo jų nenusigręš iki kadencijos pabaigos.

 

Ar tai reiškia, kad būtent konservatoriai su savo vedliu Andriumi Kupčinsku išties bent šiek tiek rūpinasi miestu?

 

Baikit juokus! Toks sukiužęs, kaip dabar, Kaunas kažin ar yra buvęs nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Ir nereikia tuščiai kalbėti apie krizę ir nesurenkamą biudžetą – 700 milijonų, surinktų praėjusiais metais yra nė kiek ne mažiau už didžiausią praeitoje kadencijoje turėtą iždą. Kitas klausimas, kaip ir kur tie pinigai „vaikšto“... Taigi, konservatorių ir jų pagalbininkų „gerumas“ tikrai slypi ne tame, kaip gerai jie miestu rūpinasi, nes to gėrio – neskaitant „auksinės išvietės“, žinoma – nelabai ir matyti. Veikiau jų nepajudinamumas garantuojamas tuo, kad niekas nesugeba gerai pajudinti. Kodėl nesugeba? Geras klausimas! Politine kreivakalbe tai reiškia, kad į jį tiesaus atsakymo nebus. Na, o šnekant žmoniškai, tai Kaune viskas, matyt, taip fragmentuota, taip susmulkėję ir suirę, taip susiję ir susipynę tarpusavyje ir taip pašvinkę, kad esamomis pajėgomis ką nors pajudinti ar juo labiau pakeisti absoliučiai neįmanoma. Todėl konservatoriai ir šypsosi kreivom burnom – ir niekas jiems nebaisus.

Demokratija Kaune neveikia gal net dar labiau, nei visoje Lietuvoje. Matyt todėl „didysis Andrius“ (Kubilius) ir giria „mažąjį Andrių“ (Kupčinską), koks jis geras ir kaip jis nusipelnęs Tėvynei darbais ir siekiais. Beje, kaip ir viskas konservatorių partijoje, taip ir abiejų Andrių dydžiai yra išvirkščiai proporcingi tikrovei, nes „mažasis“ Andrius už „didįjį“ yra akivaizdžiai „ilgesnis“ bemaž pusmetriu. Tuo tarpu pastebimai aukštesni už tautinį vidurkį asmeniniai vieno kito opozicijos veikėjo moraliniai standartai ir intelektiniai gebėjimai, deja, nieko nereiškia visuotinėje debilizmo pelkėje, kurioje Lietuva skendi – priklausomai nuo to, kas imasi skaičiuoti – nuo tada, kai „Liaudies Seimo atstovai“ parvežė „Stalino saulę“ ar nuo tada, kai toks Vytautas iš Kreivos pilies nulėkė pas pikčiausius Tėvynės priešus kryžiuočius ir tiek prikreivojo mūsų istorijoje, kad iki šiol neatsikvošėjame. Žmogus, jei tikėsime Karo muziejuje esančiu paveikslu, dievagojęsis atkeršyti kryžiuočiams už sudegintą Kauną, paskui pats kartu su tais pačiais kryžiuočiais supleškina Vilnių... Viskas, savaime suprantama, „vardan tos“... O kas mano kitaip – Tėvynės priešas! Beje, tas Vytautas - tai dar vienas mažo ūgio istorijos „didysis“...

Vytautas šiame straipsnyje minimas neatsitiktinai – niekam tikęs karvedys (mūšis prie Vorsklos, o galbūt ir Žalgiris – juk tik Lietuvos istorikai laikosi nuomonės, kad paaukoti žemaičių pulkai buvo Vytauto strategija, o ne bėgimas iš mūšio lauko), užtat baisus intrigantas, savo valdymo metu prisigrobęs žemių „nuo jūros iki jūros“, kurios kaip mat „išbyrėjo“ į visas puses, vos jam spėjus numirti. Tai kur čia ta diplomatija ir strategija, jei po savęs nesugebėjo palikti jokios bent šio to vertos struktūros, galėjusios ir turėjusios išsaugoti tautos tapatybę, o vietoje to tik paskatinusios valstybės griūtį ir nesibaigiančius padalijimus? Konservatoriai šiuo požiūriu tikri „vytautininkai“ – prisiekinėja viena, daro kita, o artėjanti pabaiga, žiūrėk, irgi niekuo nesiskirs nuo priverstinai kartojamos istorinės pamokos. Štai taip politiniai „intrigos meistrai“ nualina miestus (Kaunas – tiesiog chrestomatinis tokio alinimo pavyzdys), tą niokojimą paskelbia pavyzdžiu Lietuvai (esu savo ausimis girdėjęs, kaip dabartinis premjeras liaupsino dabartinį merą „už nuopelnus“ ir kėlė jį pavyzdžiu jauniesiems konservatoriams), o pasitaikius progai ir visą šalį verčia prasiskolinusia dykra. Opozicija, jei tai ne visiškai tuščias garsas be jokio turinio, visais lygiais tesugeba patrepsenti tęvomis kojelėmis ir net savęs nebeįtikina, kad tas trepsėjimas ką nors reiškia. Tuo tarpu Kauno pavyzdžiu valstybė pamažu išleidžia kvapą ir reikės tik džiaugtis, jei kokia nors sąjunga teiksis ją tiesiogiai administruoti, kaip „de facto“ inkorporuotą teritoriją.

Na, o pabaigai šis tas džiuginančio: viskas, kas kreiva – tebūnie neoficialiai laikoma tautiniu paveldu ir nebereikės tiek daug pinigų eikvoti savosios tapatybės ženklams kurti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Visuotinis celibatas
    Visuotinis celibatas

    Kažkaip jau sunku pasitikėti partine sistema Lietuvoje. Tradicinės partijos vienaip ar kitaip prisidirbo, tad tampa itin lengva sukurti tokią neva partiją, kuri dabar ir valdo, tik nelabai žino, kaip tą daryti, ir neturi konstruktyvių idėjų. Telieka ...

    10
  • Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs
    Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs

    SEB banko užsakymu atlikta būsto kainų lūkesčių apklausa rodo, kad kovą gyventojų, manančių, kad būstas brangs, dalis buvo didžiausia nuo 2014 metų pradžios. Jau 59 proc. apklaustųjų praėjusį mėnesį teigė, kad būsto kaina per artimiausius...

    1
  • Kapitalistai įgyvendina marksistų svajones
    Kapitalistai įgyvendina marksistų svajones

    Netrukus gyvensime taip, kaip tikėjosi marksistai. Tačiau taip nutiks tik dėl to, kad tuo pasirūpino kapitalistai. Skamba neįtikėtinai? Bet tai tiesa. ...

    3
  • Medinis premjeras
    Medinis premjeras

    Realių darbų nematyti, tačiau Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis šypsosi ir laido primityvius juokelius. Tautoje tai vadinama mediniais bajeriais. ...

    2
  • Pasitvirtino senolių išmintis
    Pasitvirtino senolių išmintis

    Šiemet kuo tiksliausiai pasitvirtino senolių išmintis, apibūdinanti balandžio mėnesio orus: „Viena diena motina, kita diena – močeka“. Tik saulutė kiek ilgiau pamalonindavo  šiluma, tuoj užslinkdavo pilkas gr...

  • Pavasarinis daltonizmas
    Pavasarinis daltonizmas

    Pavasaris spalvų šiemet mums kol kas šykštus. Jau nekalbant apie, kad šią ašarų pakalnę jis išvis pamiršo. ...

    1
  • Kuriuo keliu pasuks prancūzai?
    Kuriuo keliu pasuks prancūzai?

    Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai daug ką nustebino, ypač pačius prancūzus. „Tai istorinis poslinkis“, sušuko didžiausią prestižą turintis Paryžiaus dienraštis „Monde“. ...

  • Kas sieja žirafą ir mokesčių mokėtoją?
    Kas sieja žirafą ir mokesčių mokėtoją?

    Gamtoje mažiausiai miega žirafa – vos dvi valandas per parą. Negana to, ji miega labai neramiai. Žirafa saugosi įvairių plėšriųjų žvėrių ir miega su pertraukomis, naktimis, dažniausiai po 5 minutes. ...

    5
  • Visi prieš vieną!
    Visi prieš vieną!

    Prancūzijos prezidento rinkimų pirmąjį turą laimėjęs Emanuelis Macronas – spalvinga asmenybė: jis ir kairysis, ir dešinysis, ir nacionalistas, ir globalistas. Žodžiu, visų galų meistras. ...

    10
  • Prancūziškasis deja vu
    Prancūziškasis deja vu

    Progresyvieji europiečiai gali trumpam atsikvėpti: Prancūzijos maištininkams pritrūko jėgų naujajai revoliucijai įvykdyti. Užsimoję per vieną mūšį užimti savąją bastiliją – Eliziejaus rūmus – ultranacionalistai patyr...

    2
Daugiau straipsnių