Ko reikia, kad atgytų Senamiestis?

Norint atgaivinti Kauno senamiestį, tereikia iš naujo atrasti ir įvertinti tai, ką turime savito ir unikalaus - mūsų senolių tradicijas ir kultūrinį paveldą.

Lietuviams visada yra ir bus brangiausia tai, kas yra sava ir artima, o kitataučius labiausiai vilioja tai, kuo mes išsiskiriame iš kitų, kuo mes esame unikalūs. Todėl atsigręžkime į praeitį ir prikelkime ją ateičiai. Kaunas - tai nuo seno Lietuvos pirklių, amatininkų ir prekybos miestas, priklausęs Hanzos sąjungai. Atkurkime tai! Lai Kauno senamiestis vėl tampa, kultūros, prekybos ir amatų centru! Kaip tai padaryti?

Didysis kunigaikštis Gediminas XIV a. pr. įkūręs Vilnių ir norėdamas, kad jis suklestėtų bei išaugtų, plačiai paskelbė žinią ir sukvietė menininkus ir amatininkus iš įvairių šalių, padėjo jiems įsikurti. Kauno miesto valdžia taip pat turėtų suteikti lengvatas bei sukurti programas, skatinančias Lietuvos amatininkus, tautodailininkus ir tradicijų puoselėtojus įsikurti Kauno senamiestyje. Čia jie galėtų įrengti savo amatų dirbtuves, kurias aplankę svečiai galėtų pamatyti ir sužinoti, kaip yra gaminami įvairūs dirbiniai, taip pat turėtų būti rengiami edukaciniai užsiėmimai, kurių metu patys lankytojai galėtų sau pasigaminti suvenyrų.

Taip pat turėtų būti įrengtos įvairių dirbinių galerijos, kuriose būtų demonstruojami tradiciniai amatai, dirbiniai, kuriuos būtų galima įsigyt. Išalkusieji galėtų paskanauti tradicinių patiekalų įvairiose užeigose, vaikai galėtų paskanauti bandelių ar meduolių kepyklėlėse, tėvai išgert alaus ar giros smuklėse. Jose taip pat lankytojams turėtų būti sudarytos sąlygos pamatyti, kaip yra gaminama tradicinė gira, alus gal net ir naminukė. Tai būtų išties patraukli vieta, kur šeimos galėtų turiningai leisti savaitgalius: tautiečiai prisimintų senolių papročius, turistai nemažai sužinotų apie mūsų kultūrą, įsigytų unikalių dirbinių lauktuvėms.

Taip pat senamiestyje turėtų būti įrengtos ir šiuolaikinio meno galerijos, kurios taptų patraukliomis visuomeninėmis vietomis, kuriose vyktų įvairūs šiuolaikinio meno renginiai, edukaciniai užsiėmimai, menininkų ir visuomenės susitikimai, kur būtų sudarytos galimybės atsiskleist ir jauniesiems menininkams, kur galima būtų maloniai praleist laiką, pamatyti, sužinoti, pabendrauti. Turėtų būti sudaryta galimybė žmonėms reikšti norus ir pasiūlymus, kokius būtent menininkus ar visuomenės veikėjus jie norėtų išvysti susitikimuose ir pan.

Juk menininkas negali gyvuot be visuomenės palaikymo ir susidomėjimo, o jis auga per pažinimą su sąlyčiu su menininku ir jo darbais, todėl galerijose ar meno centruose turėtų išnykt riba tarp menininko ir visuomenės bei leist vienas kitą pažint. Menininkui - visuomenės poreikius, mintis, žmonėms - menininką ir jo darbus.

Vasarą senamiestis turėtų šurmuliuoti nuo lauko kavinėse besišnekančių lankytojų. Galima būtų gražesnėje senamiesčio vietoje įrengt terasą ar tiesiog atskirus suoliukus, kur galėtų susirinkt žmonės, pasiklausyti jaunų muzikantų atliekamos muzikos, pasišnekėti, išgerti vyno ar alaus. Patrauklaus interjero ledainės, cukrainės, šokoladinės kaip bites prie medaus pritrauktų lankytojus.

Jaunimo tarpe labai populiarus yra kinas. Galėtų šiltais vasaros vakarais po atviru dangumi vykti filmų seansai. Kino teatrai nemažai daliai žmonių yra per brangus malonumas, todėl kinas po atviru dangumi už minimalų mokestį tikrai sulauktų dėmesio. Ne mažiau viliojantys būtų ir jaunimo šokių vakarai po atviru dangumi. Surenkite konkursą „Nupiešk Kauno senamiestį“, eksponuokite dalyvių piešinius senamiesčio gatvelėse. Ateis išties nemažai žmonių pažiūrėti į savo ir draugų bei pažįstamų darbus, o ir senamiestis taps artimesniu, gyvesniu ir patrauklesniu.

Žiemą be abejonės - ledo arena. Taip šiemet buvo įrengta ledo čiuožykla, tačiau ji nesulaukė tinkamo lankytojų dėmesio. Trūko pačiūžų nuomos punktų, apšvietimo, muzikos. Dar daugiau lankytojų būtų pritraukti kalėdinė mugė su karšto vyno ir kalėdinių suvenyrų pardavėjais.

Taip pat nemažiau svarbu yra didinti visuomenės susidomėjimą ir meilę savo miestu. Tam padėtų pavyzdžiui Kauno dienų metu rengiamos nemokamos ekskursijos miestiečiams, kurių metu jie būtų supažindinami su Kauno miesto istoriją bei lankytinomis vietomis. Galėtų būti rengiamos teminės ekskursijos, supažindinančios su garsiausiais Kauno žmonėmis ir pan. Ar vieną dieną leisti miestiečiams aplankyti vietas, kurios eiliniai miestiečiai negali lankytis ir supažindinti su įvairių įstaigų darbu ir pan. Taip bus didinamas susidomėjimas miestu.

Turbūt iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog visa tai nėra labai pelninga. Tačiau aš manau kitaip. Visų pirma jau turėjome progos įsitikinti, jog įprastos parduotuvės bei kavinės nebepajėgia pritraukt turistus bei kauniečius į senamiestį, nes tai paprasčiausiai nebeįdomu, be to panosėje yra sunkiai įveikiamas konkurentas - Akropolis. Todėl senamiestis turėtų pasukt visiškai priešingu keliu ir pasiūlyti tai, ko lankytojai neras Akropolyje ar kokiam kitame prekybos ir pramogų, centre. Senamiestis turi tapti kultūros centru. Kodėl būtent amatai? Pastaruoju metu yra akivaizdžiai išaugęs domėjimasis amatais, tai rodo pirkėjų skaičius, kurio sulaukia akropolyje savo dirbinius parduodantys menininkai. Jiems ten tikrai ne vieta!

Kaziuko mugė tai pat pritraukianti didelį žmonių kiekį rodo, jog amatininkystė išties domina šiandieninį vartotoją. Todėl tai reikia išnaudoti, suteikti tinkamą dėmesį amatininkams ir panaudoti juos atgaivinant senamiesčio kultūrą. Ši mano vizija yra ilgalaikis planas, pareikalausiantis laiko ir lėšų, o kai kurios idėjos visiškai paprastos ir lengvai įgyvendinamos, atnešiančios galbūt ir nedidelių rezultatų, tačiau suteiksiančių gyvybės senamiesčiui, kuriam šiuo metu jam taip trūksta. O juk iš smulkmenų ir susideda svarbiausi dalykai.

Išrinkite geriausią idėją Kaunui! Dėkojame visiems dalyvavusiems konkurse, o dabar kviečiame balsuoti už geriausią idėją.


Šiame straipsnyje: Idėja Kaunui

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Poezijos atmintis
    Poezijos atmintis

    Išeivijos lietuvių poetas ir filmininkas Jonas Mekas viename iš interviu yra sakęs, kad kultūra ir menas, kaip tradicija, yra lyg medis, kurio nereikia kirsti, nors ir esi avangardistas. Tik brandaus amžiaus kūrėjams įmanoma suprasti, kad,...

  • Likimo ironija be pirties
    Likimo ironija be pirties

    2019-aisiais mūsų Viešpaties metais nuo vėjaraupių nusigalavus Rusijos valdovui, Žmogui su botokso kauke, dar žinomam VVP inicialais, kadaise visam pasauliui grasinusi Azijos meška paniro į anarchiją. Pavergtos Sibiro platybių tautos suk...

    15
  • Viskas pagal ES reikalavimus
    Viskas pagal ES reikalavimus

    Lietuva skuba vykdyti europinius reikalavimus. Paknopstomis ir valdžia, ir įmonės įmonėlės stengiasi taikyti naująsias ES duomenų apsaugos taisykles. Na, valdžia nespės iki gegužės 25-osios pakeisti įstatymų, nes ši diena išau&scaro...

  • Menant išlaisvinančią Sąjūdžio dvasią
    Menant išlaisvinančią Sąjūdžio dvasią

    Birželio 3-iąją minėsime trisdešimtąsias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metines. Prieš 30 metų 35 meno ir mokslo sričių atstovai, susibūrę į iniciatyvinę grupę, pradėjo vesti Lietuvą išlaisvinimo iš sovietų okupa...

  • Būti suaugusiam
    Būti suaugusiam

    Kiek kartų esame girdėję ar patys tarę frazę „pakalbėkime kaip suaugę“, „elkimės kaip suaugę“. ...

  •  Dvi krizės ir vienos vestuvės
    Dvi krizės ir vienos vestuvės

    Paskutinėmis keliomis dienomis vienos aiškiai dominuojančios temos pasaulio, o ypač Vakarų, spaudoje nebuvo, tad šioje apžvalgoje trumpai paliesime tik tris galbūt svarbiausias temas. Tai prezidento rinkimai Venesueloje, Ukrainos vieta Voki...

  • Aukso amžiaus ilgesys
    Aukso amžiaus ilgesys

    Rudabarzdžio britų princo – nūnai Sasekso kunigaikščio vestuvės kainavo nei daug, nei mažai – 36 mln. eurų. Labiausiai stebina, kad nuotakos suknelę už kone ketvirtį milijono naujai iškepta kunigaikštienė įsigijo u...

  • Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!
    Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!

    Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos lėšos reikšmingai papildydavo valstybės biudžetus ir fondus. Kai valstybė už gautas lėšas galėdavo finansuoti geresnius arba...

    2
  • Vakarų fronte nieko gera
    Vakarų fronte nieko gera

    Rimtą grėsmę Vakarų vertybes puoselėjančioms Europos partijoms prorusiški judėjimai kėlė kiekvienuose pastarųjų metų nacionaliniuose rinkimuose. Laimei, nors ir surinko pakankamai balsų, kad toliau drumstų vandenį, atvirai Maskvos remiama...

    1
  • Tikėjusiesiems – pagarba!
    Tikėjusiesiems – pagarba!

    Istorija lyg užsispyrusi ir įnoringa senutė vis suka savo ratus. Kartais pakeliui sustodama pamąstyti, kur dabar eina, bet niekada nepasikliaudama atsitiktinumais. Kai sekmadienį Belgrade žalgiriečiai tramdė lemiamam šturmui pakilusią Maskvos C...

Daugiau straipsnių