K.Navakas: tualetas taps Soboro lygio simboliu?

Panašu, kad auksiniam tualetui lemta tapti beveik Soboro lygio Kauno simboliu, niekaip jo „šlovė“ nesisklaido, kauniečiai nuolat gauna progą pasipiktinti, o kitų miestų atstovai – pakikenti į kumštį.

Štai ir vėl „niekas nenorėjo sėsti“. Dvylika tualeto apaštalų užpylė teismus skundais ir prašymais, o teismui juk tik duok pavilkinti reikalą. Kada nors reikalas paskęs praeities miglose, šį skandalą užgoš kiti ir bus galima viską ramiai nuvizginti atsiperkant minimaliomis nuobaudomis. O pats pastatas (pagal išvaizdą – šuns būda, bet pagal kainą juk – pastatas) tiek garsus, kad nors trauk į paveldą, nors steik jame kazino, kaip paminklinėje „Dainoje“ ar paminklinėje „Pasakoje“.

Kartais atrodo, kad dalis Kauno verslininkų gimę Monte Karle: jei jau ką nori steigti, tai būtinai lošimo namus. Kam jų „Dainoje“, kai tokie patys už puskilometrio – neaišku. Tačiau tokiems planams skersai kelio gulte besigulantis vicemeras irgi neatrodo itin konstruktyvus. Jo požiūriui, kad „Dainoje“ vieta kinui, o ne kazino, pritariu besąlygiškai. Tačiau tai tik požiūris, nuomonė ar galų gale žydroji svaja. Na, nenori pastato šeimininkai ten rodyti Fellinio, nenori nors tu ką.

Tiek jau to, tetvarko sau tą pastatą ir tepristato pasieniais visokių „vienarankių banditų“. Kai miesto gyventojams labiau reikės Fellinio, o ne jų, pasikeis ir pastato funkcija. Kitaip jis ir toliau stovės pelėsiais ir kerpėm apaugęs aukštai. Gūdu žiūrėti ir į legendinę „Pasaką“, senuose atvirukuose švytinčią kino teatro neonais, o dabar pritraukiančią labai specifinių sluoksnių pramogautojus. Tačiau ten bent jau pro stogą nelyja ir benamiai laužų nekūrena.

Neaiškūs ir buvusios žydų ligoninės privatizavimo reikalai, tiksliau, kas joje įsikurs. Vėlgi – nematau, kad tai kaip nors įmanoma strateguoti ir daryti tam įtaką. Kažkas mato ten Kauno miesto muziejų. Aš nematau. Neįsivaizduoju, kad miestas galėtų investuoti tokius pinigus į instituciją, kuri tik saugo, bet nekuria. Kaune yra puikių muziejų, tam tikra prasme tai labai muziejinis miestas. O paties miesto muziejus kažin ar nusipelno tokio didžiulio ir brangaus pastato. Būtų gražu šitą pastatą atiduoti menininkams, kaip didžiulis menų centras (ne muziejine, bet kūrybine prasme) jis tikrai prisidėtų prie kūrimo objektų, kada nors irgi atsidursiančių miesto muziejuose. Tačiau vėlgi – nemanau, kad miestas tam turi pinigų. Tad mero idėja už pastatą gautus pinigus skirti „Romuvai“ atkurti – reali ir sveikintina.

Gyvo menų centro Kaune idėja taip ir lieka atvira. Juk nereikia tam nei krištolinių sietynų, nei visokių euroremontų. Gali tai būti ir kokios pamirštos gamybinės patalpos patogioje vietoje. Svarbu, kad būtų šildomos ir kad stogas netekėtų. Kaip čia neprisiminsi „Fluxus ministerijos“ Vilniaus Gedimino prospekte.

Meninis gyvenimas ten virte verda, kūrybinis jaunimas turi traukos centrą, miesto valdžios įsteigtą praktiškai be jokių investicijų, tiesiog perleidžiant patį pastatą. Tokie žingsniai labai prisideda prie to, kad ten neįmanomos žinutės, kaip mano gauta iš vienos žinomos Kauno menininkės: „Gal ateikit pas mane, pasėdėsim sodely. Vis tiek šiame mieste nėra kas veikti.“

Panašu, kad auksiniam tualetui lemta tapti beveik Soboro lygio Kauno simboliu, niekaip jo „šlovė“ nesisklaido, kauniečiai nuolat gauna progą pasipiktinti, o kitų miestų atstovai – pakikenti į kumštį.

Štai ir vėl „niekas nenorėjo sėsti“. Dvylika tualeto apaštalų užpylė teismus skundais ir prašymais, o teismui juk tik duok pavilkinti reikalą. Kada nors reikalas paskęs praeities miglose, šį skandalą užgoš kiti ir bus galima viską ramiai nuvizginti atsiperkant minimaliomis nuobaudomis. O pats pastatas (pagal išvaizdą – šuns būda, bet pagal kainą juk – pastatas) tiek garsus, kad nors trauk į paveldą, nors steik jame kazino, kaip paminklinėje „Dainoje“ ar paminklinėje „Pasakoje“.

Kartais atrodo, kad dalis Kauno verslininkų gimę Monte Karle: jei jau ką nori steigti, tai būtinai lošimo namus. Kam jų „Dainoje“, kai tokie patys už puskilometrio – neaišku. Tačiau tokiems planams skersai kelio gulte besigulantis vicemeras irgi neatrodo itin konstruktyvus. Jo požiūriui, kad „Dainoje“ vieta kinui, o ne kazino, pritariu besąlygiškai. Tačiau tai tik požiūris, nuomonė ar galų gale žydroji svaja. Na, nenori pastato šeimininkai ten rodyti Fellinio, nenori nors tu ką.

Tiek jau to, tetvarko sau tą pastatą ir tepristato pasieniais visokių „vienarankių banditų“. Kai miesto gyventojams labiau reikės Fellinio, o ne jų, pasikeis ir pastato funkcija. Kitaip jis ir toliau stovės pelėsiais ir kerpėm apaugęs aukštai. Gūdu žiūrėti ir į legendinę „Pasaką“, senuose atvirukuose švytinčią kino teatro neonais, o dabar pritraukiančią labai specifinių sluoksnių pramogautojus. Tačiau ten bent jau pro stogą nelyja ir benamiai laužų nekūrena.

Neaiškūs ir buvusios žydų ligoninės privatizavimo reikalai, tiksliau, kas joje įsikurs. Vėlgi – nematau, kad tai kaip nors įmanoma strateguoti ir daryti tam įtaką. Kažkas mato ten Kauno miesto muziejų. Aš nematau. Neįsivaizduoju, kad miestas galėtų investuoti tokius pinigus į instituciją, kuri tik saugo, bet nekuria. Kaune yra puikių muziejų, tam tikra prasme tai labai muziejinis miestas. O paties miesto muziejus kažin ar nusipelno tokio didžiulio ir brangaus pastato. Būtų gražu šitą pastatą atiduoti menininkams, kaip didžiulis menų centras (ne muziejine, bet kūrybine prasme) jis tikrai prisidėtų prie kūrimo objektų, kada nors irgi atsidursiančių miesto muziejuose. Tačiau vėlgi – nemanau, kad miestas tam turi pinigų. Tad mero idėja už pastatą gautus pinigus skirti „Romuvai“ atkurti – reali ir sveikintina.

Gyvo menų centro Kaune idėja taip ir lieka atvira. Juk nereikia tam nei krištolinių sietynų, nei visokių euroremontų. Gali tai būti ir kokios pamirštos gamybinės patalpos patogioje vietoje. Svarbu, kad būtų šildomos ir kad stogas netekėtų. Kaip čia neprisiminsi „Fluxus ministerijos“ Vilniaus Gedimino prospekte.

Meninis gyvenimas ten virte verda, kūrybinis jaunimas turi traukos centrą, miesto valdžios įsteigtą praktiškai be jokių investicijų, tiesiog perleidžiant patį pastatą. Tokie žingsniai labai prisideda prie to, kad ten neįmanomos žinutės, kaip mano gauta iš vienos žinomos Kauno menininkės: „Gal ateikit pas mane, pasėdėsim sodely. Vis tiek šiame mieste nėra kas veikti.“


Šiame straipsnyje: Kęstutis Navakas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Greta ir katinai
    Greta ir katinai

    Tokio "įdomaus" Seimo dar neturėjome. Džiaugtis nėra ko, skandalas veja skandalą, feisbuko vartotojai nustojo kelti savo katinus į internetą, nes vis yra apie ką diskutuoti ir be katinų. ...

    13
  • Kiek Lietuvai reikia universitetų?
    Kiek Lietuvai reikia universitetų?

    Universitetai ir visas aukštasis mokslas neginčytinai yra savos tautos simboliniai kultūros centrai, nors kai kada jie ima susitraukti iki rinką ir valdžią aptarnaujančių baltakalnierių darbininkų treniruočių stovyklų. ...

    6
  • D. Trumpas bus „Twitter“ valdovu
    D. Trumpas bus „Twitter“ valdovu

    JAV prasidėjo unikalus eksperimentas – Donaldo Trumpo prezidentavimas. Niekas nežino, kuo jis baigsis. ...

    4
  • Šviesos brėkšmas tarp pilkų politinių debesų
    Šviesos brėkšmas tarp pilkų politinių debesų

    Praėjusių metų politinės audros ir netikėtumai nesutrikdė daugelio pasaulio valstybių ekonomikų augimo. ...

    1
  • Trukt už vadžių – vėl iš pradžių
    Trukt už vadžių – vėl iš pradžių

    Smagu stebėti, kaip iš užmaršties išnyra seniai matyti veidai. ...

    1
  • Kiek pelno mokesčio sumokės bankai?
    Kiek pelno mokesčio sumokės bankai?

    Rašant straipsnį, jo antraštėje norėjosi paminėti "Lietuvos". Tačiau iš "Snoro" ar Ūkio bankų likus tik bankroto administratorių lesyklomis, šis žodis būtų iš esmės klaidingas. O klausimo (peln...

    5
  • Šventasis naivumas
    Šventasis naivumas

    O sancta simplicitas! (O, šventasis naivume! lot.). Taip sušuko šviesaus atminimo čekų nacionalinis didvyris, teologas ir kultūros veikėjas Janas Husas (1369–1415), pamatęs senutę, metančią malkų į laužą, ant kurio jis bu...

    5
  • Slogus B. Obamos palikimas
    Slogus B. Obamos palikimas

    Barackas Obama siekė iš naujo nustatyti Amerikos vietą pasaulyje, bet iš tikrųjų ją tik išklibino. Jo pakili retorika, demonstruota 2009 metais sakant kalbą Kaire arba 2014-aisiais – Estijoje, negalėjo atsverti atšiauri...

    3
  • Viena bėda – ne bėda
    Viena bėda – ne bėda

    Nelikus nė savaitei iki Donaldo Trumpo prisaikdinimo sausio 20 d., jau seniai viręs ažiotažas dėl būsimojo Amerikos prezidento sąsajų su neva jam rinkimus laimėti padėjusia Maskva pasiekė naują viršūnę, „pasklidus priekaištams...

    2
  • Pykčio ironija
    Pykčio ironija

    Atrodo, su Leonidu Donskiu mirė ir mintis, kad geriau gyventi „be pykčio“. Socialiniuose tinkluose kasdien kyla pasipiktinimo bangos. ...

    3
Daugiau straipsnių