Keleiviams nėra patogu, ar laimi vežėjai?

Iš pradžių Klaipėdoje, o nuo šių metų liepos vidurio ir Vilniuje, sekant kai kuriomis Vakarų šalimis, įdiegta naujovė – į miesto autobusus ir troleibusus įlipti leidžiama tik pro priekines duris. 

Europos Sąjunga to dar nereglamentuoja, tad galima svarstyti, kokie šios naujovės privalumai ir trūkumai. Tai buvo padaryta rūpinantis ne keleivių interesais, todėl natūralu, kad jiems teko beveik vieni minusai. Pasunkėjo važiavimas garbaus amžiaus žmonėms ir tėvams su mažais vaikais: keleiviai, lipdami tik pro priekines duris, susitelkia autobuso priekyje ir pirmiausia čia užima laisvas vietas. 

Kaip žinome, sėdintieji, ypač jaunesniosios kartos atstovai, retai ryžtasi užleisti kitam savo vietą. Tad silpnesniems žmonėms tenka arba grūstis į laisvesnį autobuso galą arba stovėti priekyje, stumdomiems pro šalį besigrūdančių kitų žmonių.

Ta pati dalia tenka ir keleiviams su sunkiais krepšiais ar kitais didesniais daiktais. Vilniuje, važiuojant iš vieno miesto rajono į kitą, neretai tenka keisti transporto priemonę.

Kiekvienam matytas vaizdas: sustojus autobusui keleiviai strimgalviais bėga persėsti į priekyje stovintį troleibusą ir pan. Dabar tai tapo sunkiai įmanoma, nes keleiviai išleidžiami tik pro tolimesnes duris, o vairuotojas tyčia delsia juos išleisti, kol nepraėjo pavojus, kad tuo pasinaudos kas nors iš įlipančiųjų. Pavasarį ir rudenį paplinta kvėpavimo takų infekcijos, ir gana dažnai jomis užsikrečiama viešajame transporte.

Visiems keleiviams lipant pro vienas duris ir po to braunantis pro žmones, toks pavojus padidėja. Vis dėlto galima įžvelgti ir vieną privalumą keleiviams: anksčiau išsiblaškęs pilietis kartais pamiršdavo pažymėti vienkartinį bilietą ir, kontrolieriaus užkluptas, turėdavo susimokėti baudą. Dabar tapti zuikiu netyčia tapo neįmanoma, tad kiekvienas neteisėtai važiuojantis yra piktybiškas zuikis. Būtent kova su transporto zuikiais ir buvo pagrindinė priežastis, paskatinusi įvesti šią naujovę. Netgi viltasi, kad jie beveik išnyks ir bus galima atsisakyti kontrolierių; tad tuo būdu transporto įmonės sutaupys nemažai lėšų. 

Deja, zukiai greit aptiko esamas spragas: pro vairuotoją galima laisvai praeiti su nepratęstu mėnesiniu bilietu arba išmušus jau naudotą vienkartinį bilietą. Tad kontrolierių tarsi nesumažėjo. 

Tiesa, buvo skelbta, kad zuikių jie vis dėlto pagauna mažiau. Tai būtų pagrindinis naujos tvarkos privalumas vežėjams. O ateityje įdiegus transporto priemonėse elektroninius bilietus bei garsinius mėnesinių bilietų tikrintuvus, zuikiams prasmukti pro priekines duris taptų sunkiai įmanoma.

Tačiau yra kita landa – įšokti pro tolimesnes duris, kai jos atidaromos išlipantiems keleiviams. Juk vairuotojas ne policininkas ir ne kontrolierius, kad imtųsi gaudyti prasmukusį zuikį. Tuo tarpu keleiviai nebent tik nepritariančiai dėbteli. O gal žmogus turi galiojantį mėnesinį bilietą, bet panoro įlipti laisviau, nestovėdamas eilėje? 

Tokių tvarkos laužytojų pasitaiko prie turgaviečių ir kitose žmonių susibūrimo vietose. Tai tampa gana įprastu reiškiniu piko valandomis ilguose, dviejų dalių autobusuose. Patys vairuotojai, matydami, kad keleiviai nebegali sulipti, o autobuso galas lieka tuščias, laiko atidarytas tolimesnes duris. 

Ši sunkiai su naujove suderinama išimtis gali paneigti pačią naujovę. Kartą kitą nusižengus tvarkai nebelieka psichologinės nuostatos elgtis drausmingai ir kitus kartus, ypač keleiviams, turintiems mėnesinius bilietus: juk jie, įlipdami pro kitas duris, nedaro jokio baustino nusižengimo. 

Yra ir kitų trūkumų vežėjams. Pailgėjo keleivių įsodinimo trukmė, taigi jie ilgiau užtrunka maršrutuose. Gerokai pasunkėjo vairuotojų darbas, nes jie turi atlikti ir papildomas kontrolieriaus pareigas. Jeigu jiems būtų už tai deramai atlyginta, matyt, neliktų ir pagrindinio – finansinio – privalumo.

Vargu ar transporto įmonės svers visus privalumus ir trūkumus, ypač kurie liečia keleivius. Ko gero, bus atsižvelgta į vienintelį – zuikių sumažėjimo rodiklį – ir, aišku, lems argumentas, kad ta naujove mes priartėjame prie Vakarų šalių kultūros (nors ten visuomeninis transportas veikia kitokiomis sąlygomis).

Iš pradžių Klaipėdoje, o nuo šių metų liepos vidurio ir Vilniuje, sekant kai kuriomis Vakarų šalimis, įdiegta naujovė – į miesto autobusus ir troleibusus įlipti leidžiama tik pro priekines duris. 

Europos Sąjunga to dar nereglamentuoja, tad galima svarstyti, kokie šios naujovės privalumai ir trūkumai. Tai buvo padaryta rūpinantis ne keleivių interesais, todėl natūralu, kad jiems teko beveik vieni minusai. Pasunkėjo važiavimas garbaus amžiaus žmonėms ir tėvams su mažais vaikais: keleiviai, lipdami tik pro priekines duris, susitelkia autobuso priekyje ir pirmiausia čia užima laisvas vietas. 

Kaip žinome, sėdintieji, ypač jaunesniosios kartos atstovai, retai ryžtasi užleisti kitam savo vietą. Tad silpnesniems žmonėms tenka arba grūstis į laisvesnį autobuso galą arba stovėti priekyje, stumdomiems pro šalį besigrūdančių kitų žmonių.

Ta pati dalia tenka ir keleiviams su sunkiais krepšiais ar kitais didesniais daiktais. Vilniuje, važiuojant iš vieno miesto rajono į kitą, neretai tenka keisti transporto priemonę.

Kiekvienam matytas vaizdas: sustojus autobusui keleiviai strimgalviais bėga persėsti į priekyje stovintį troleibusą ir pan. Dabar tai tapo sunkiai įmanoma, nes keleiviai išleidžiami tik pro tolimesnes duris, o vairuotojas tyčia delsia juos išleisti, kol nepraėjo pavojus, kad tuo pasinaudos kas nors iš įlipančiųjų. Pavasarį ir rudenį paplinta kvėpavimo takų infekcijos, ir gana dažnai jomis užsikrečiama viešajame transporte.

Visiems keleiviams lipant pro vienas duris ir po to braunantis pro žmones, toks pavojus padidėja. Vis dėlto galima įžvelgti ir vieną privalumą keleiviams: anksčiau išsiblaškęs pilietis kartais pamiršdavo pažymėti vienkartinį bilietą ir, kontrolieriaus užkluptas, turėdavo susimokėti baudą. Dabar tapti zuikiu netyčia tapo neįmanoma, tad kiekvienas neteisėtai važiuojantis yra piktybiškas zuikis. Būtent kova su transporto zuikiais ir buvo pagrindinė priežastis, paskatinusi įvesti šią naujovę. Netgi viltasi, kad jie beveik išnyks ir bus galima atsisakyti kontrolierių; tad tuo būdu transporto įmonės sutaupys nemažai lėšų. 

Deja, zukiai greit aptiko esamas spragas: pro vairuotoją galima laisvai praeiti su nepratęstu mėnesiniu bilietu arba išmušus jau naudotą vienkartinį bilietą. Tad kontrolierių tarsi nesumažėjo. 

Tiesa, buvo skelbta, kad zuikių jie vis dėlto pagauna mažiau. Tai būtų pagrindinis naujos tvarkos privalumas vežėjams. O ateityje įdiegus transporto priemonėse elektroninius bilietus bei garsinius mėnesinių bilietų tikrintuvus, zuikiams prasmukti pro priekines duris taptų sunkiai įmanoma.

Tačiau yra kita landa – įšokti pro tolimesnes duris, kai jos atidaromos išlipantiems keleiviams. Juk vairuotojas ne policininkas ir ne kontrolierius, kad imtųsi gaudyti prasmukusį zuikį. Tuo tarpu keleiviai nebent tik nepritariančiai dėbteli. O gal žmogus turi galiojantį mėnesinį bilietą, bet panoro įlipti laisviau, nestovėdamas eilėje? 

Tokių tvarkos laužytojų pasitaiko prie turgaviečių ir kitose žmonių susibūrimo vietose. Tai tampa gana įprastu reiškiniu piko valandomis ilguose, dviejų dalių autobusuose. Patys vairuotojai, matydami, kad keleiviai nebegali sulipti, o autobuso galas lieka tuščias, laiko atidarytas tolimesnes duris. 

Ši sunkiai su naujove suderinama išimtis gali paneigti pačią naujovę. Kartą kitą nusižengus tvarkai nebelieka psichologinės nuostatos elgtis drausmingai ir kitus kartus, ypač keleiviams, turintiems mėnesinius bilietus: juk jie, įlipdami pro kitas duris, nedaro jokio baustino nusižengimo. 

Yra ir kitų trūkumų vežėjams. Pailgėjo keleivių įsodinimo trukmė, taigi jie ilgiau užtrunka maršrutuose. Gerokai pasunkėjo vairuotojų darbas, nes jie turi atlikti ir papildomas kontrolieriaus pareigas. Jeigu jiems būtų už tai deramai atlyginta, matyt, neliktų ir pagrindinio – finansinio – privalumo.

Vargu ar transporto įmonės svers visus privalumus ir trūkumus, ypač kurie liečia keleivius. Ko gero, bus atsižvelgta į vienintelį – zuikių sumažėjimo rodiklį – ir, aišku, lems argumentas, kad ta naujove mes priartėjame prie Vakarų šalių kultūros (nors ten visuomeninis transportas veikia kitokiomis sąlygomis).



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Urėdijų pertvarka – išmėginimas valdžiai
    Urėdijų pertvarka – išmėginimas valdžiai

    Nors šiuo metu Seimo nariai neposėdžiauja, tačiau ir tarp sesijų vyksta diskusijos dėl planuojamų valdančiosios koalicijos Vyriausybės reformų. Ne tik diskusijos, bet ir interesų grupių susitikimai su Seimo nariais. Prieš keletą dien...

  • Lemtingas pusmetis
    Lemtingas pusmetis

    Šių metų pirmas pusmetis lems, kokia Lietuvos politika bus 2020 metais ir vėliau. Idėjos taip pat vaidins daug reikšmingesnį vaidmenį nei iki šiol. ...

  • Kliedintys pagonybės demonai
    Kliedintys pagonybės demonai

    Iš kur kyla tas atominis noras viską suvienodinti? Štai humanistinių idėjų nublokštas R.Karbauskis vis tiek nenumaldo įgeidžio vienodai aprėdyti pradinukus. Pagyvėjusios pedagogės, manančios, kad tai bus įprasti tautiniai rūbai...

    17
  • JAV vyriausybės viršūnėje – chaosas?
    JAV vyriausybės viršūnėje – chaosas?

    Straipsnyje „D. Trumpo Baltieji rūmai prisidirbo – fantastiškai“ savaitraščio „New Republic“ redaktorius Brianas Beutleris smulkia poslinkių analize bando pagrįsti teiginį, kad „Michaelo Flynno atsistatydi...

    4
  • Galvos skausmas Putinui
    Galvos skausmas Putinui

    Istorija gali atrodyti kaip puikus ginklas – kol jis neatsigręžia prieš jus pačius. Šia tiesa įsitikino Kremlius, artėjant 1917-aisiais Rusijoje įvykusių revoliucijų metinėms. ...

    2
  • Pagiežos apsuptyje
    Pagiežos apsuptyje

    Apie nepalūžusią, sustiprėjusią Lietuvą kalbantys mūsų politikai nesudomino Lenkijoje apsipirkti susirinkusių šimtų tautiečių. "Laisva diena, kodėl jos neišnaudojus prasmingai" – pažymėjo daugelis, pabuvojusių Suva...

    12
  • Norime didesnių algų? Apmokestinkime pelningiausiuosius
    Norime didesnių algų? Apmokestinkime pelningiausiuosius

    Šiomis dienomis vyko ekonomistų, pramonininkų, verslininkų diskusijos dėl Lietuvos darbuotojų atlyginimų didinimo. Nuomonių būta įvairių, tačiau pagaliau pačiame versle atsiranda žmonių, pripažįstančių, jog darbdavys turi pirmasis žen...

    9
  • Apie A. Adamkienę
    Apie A. Adamkienę

    Mykolo Drungos kalba, pasakyta konferencijoje „Gyvenimas greta didžiųjų vyrų: moteris emigracijoje“, vykusioje vasario 14 d., Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje. Renginį organizavo Daiva Dapkutė. ...

  • Silpnoji grandis
    Silpnoji grandis

    Nežinia kaip, bet Rūta Meilutytė pagaliau pasirinko. Likus mėnesiui iki 20-ojo savo gimtadienio didžiausia Lietuvos sporto viltis apsisprendė dėl ateities. Artimiausius keletą sezonų ji treniruosis ir leis šaknis gimtajame Kaune. Kad ir kaip mi...

    1
  • Lietuva tarp meilės ir nepriklausomybės nuo alkoholio
    Lietuva tarp meilės ir nepriklausomybės nuo alkoholio

    Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitų organizacijų duomenimis Lietuva pagal suvartojamo alkoholio kiekį yra tarp pirmaujančiųjų pasaulyje. Akivaizdu, kad perteklinis alkoholio vartojimas yra gili ir skaudi mūsų šalies ekonominė bei socialin...

Daugiau straipsnių