K.Čilinskas: “mamos” turi atsakyti pagal teisę

Teisės projektų ir tyrimų centras (TPTC) teisės požiūriu įvertino visuomenės diskusiją sukėlusią situacija apie vadinamas “mamų bylas”.

Turimi omenyje atvejai, kai prieš gimdymą darbdavys ir būsimoji mama, pasinaudodami tuometinio įstatymo nuostatomis, sutardavo dėl didesnio atlyginimo ir tuo pagrindu gaudavo didesnę išmoką vaikui prižiūrėti.

Šiuo atveju nekalbama apie susitarimus, kuriais darbo užmokestis padidinamas todėl, kad būsimoji mama iš tikrųjų prieš gimdymą imasi daugiau darbo ar geriau apmokamo darbo. Tai yra teisėta ir neprieštarauja moralei. Tačiau, pasak teisininkų, viešai tvarkai ir gerai moralei gali prieštarauti sandoriai, kuriais sandorio dalyviai susitaria dėl didesnio atlyginimo ne dėl to, kad būsimoji mama realiai pradėjo dirbti daugiau vertą darbą, o dėl to, kad siekia, pasinaudojant įstatymo suteiktomis galimybėmis, praturtėti valstybės (“Sodros”) sąskaita.

Tokie atvejai, kai asmuo, pasinaudodamas įstatymo suteikta galimybe, pažeisdamas viešos teisės ir moralės normas, praturtėja valstybės ar kitų asmenų sąskaita, Baudžiamajame kodekse vadinami piktnaudžiavimu.

Kodekso 228 straipsnis nustato atsakomybę už piktnaudžiavimą. Pagal šį straipsnį už piktnaudžiavimą baudžiamąja tvarka atsako valstybės tarnautojai ar jiems prilyginami asmenys-politikai, teisėjai, prokurorai ir kiti asmenys, turintys administracinius įgaliojimus. Jiems baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą kyla, jei dėl piktnaudžiavimo valstybė ar kiti asmenys patyrė didelę žalą (daugiau nei 250 minimalių gyvenimo lygių). 

Įstatymas padidintą, t.y., baudžiamąją  atsakomybę valstybės tarnautojams už piktnaudžiavimą numato todėl, kad šie asmenys už žmonių (valstybės biudžeto)  pinigus yra įsipareigoję sąžiningai tarnauti valstybei, jų sprendimai turi įtaką daugeliui žmonių, todėl jų piktnaudžiavimas yra pavojingas visuomenei.

Tuo tarpu jei amoraliai elgdamiesi, įstatymo suteiktą galimybę praturtėti išnaudoja ne valstybės tarnautojai, o privatūs asmenys, tai jiems Baudžiamasis kodeksas už tai nenumato atsakomybės. Mat, pabrėžia teisininkai, tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, neužtenka to, kad veiksmas (sandoris) būtų amoralus ir kažkam padarytų žalą, bet tas veiksmas (sandoris) turi būti pažeidžiantis įstatymą.

Valstybės tarnautojams piktnaudžiauti draudžia minėtas Baudžiamojo kodekso straipsnis. O kitiems asmenims, kaip minėta, joks įstatymas nedraudžia savanaudiškais interesais išnaudoti įstatymą, bet jiems yra numatyta kitokia-civilinė-atsakomybė. Civilinio kodekso 1.81 straipsnis nustato, kad viešai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

“Sodros” skyriai ar prokurorai, gindami viešą interesą, turi kreiptis į teismą dėl padidintų išmokų. Teismas, nustatęs, kad mamų ir darbdavių sandoriais (veiksmais) didesni atlyginimai buvo nustatyti ne dėl padidėjusio darbo, o dėl pasinaudojimo netobulu išmokų įstatymu, pripažintų tuos sandorius niekiniais ir taikytų restitucijos taisykles, t.y., nuspręstų, kokia suma iš „mamų“ ir darbdavio turi būti išieškota “Sodrai”.

Pasak TPTC tarybos pirmininko advokato Kęstučio Čilinsko, kol kas Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika būtent tokiu keliu ir ėjo-amoralius ir viešai tvarkai prieštaraujančius sandorius pripažindavo niekiniais ir spręsdavo restitucijos klausimą.

K.Čilinsko teigimu,  prokuratūra iki „mamų“ bylų buvo labai atlaidi amoraliems ir viešą tvarką pažeidžiantiems sandoriams. Teisinėje praktikoje žinoma, kai prokuratūra atsisakė kreiptis į teismą  dėl stambių bendrovių, kurios amoraliais sandoriais pasinaudojo įstatymo lengvata, taikoma neįgaliųjų įmonėms, ir taip valstybės sąskaita gavo beveik 80 mln. litų.

K.Čilinsko nuomone, prokuratūra turėtų pasinaudoti tuo, kad Civilinio kodekso numatytas senaties terminas dar nėra praleistas ir prokuratūra galėtu  kartu su „mamomis“ atsakomybėn traukti ir stambias bendroves, amoraliais sandoriais pralobusias valstybės sąskaita. Šie sandoriai gali būti teismo pripažinti niekiniais ir pritaikyta restitucija.  Priešingu atveju, jei Lietuvos teisėsauga nesilaikys asmenų lygybės prieš įstatymą, „mamos“ galės kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą ir, galimas daiktas, prisiteis iš Lietuvos žalos atlyginimą už diskriminavimą nevienodai taikant atsakomybę.  


Šiame straipsnyje: čilinskasnuomonė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Užuojauta abiturientams
    Užuojauta abiturientams

    Kam didžiausią žalą daro diskusijos apie aukštojo mokslo reformą? Ne universitetams. Ir ne politikų reitingams. Su kiekviena pasirodžiusia nuomone ir komentaru, kelioms dešimtims tūkstančių jaunuolių tampa vis neaiškiau, ką jie...

  • Ridikėlių choras
    Ridikėlių choras

    Iki kalendorinės vasaros likus savaitei, pagaliau išsibudino ir besibaigiąs pavasaris. Šventasis žaliavalgių metas, kai jie gali rupšnoti žolę iki soties ir gerai atsiganyti, nes iš visų gamtos dovanojamų natūralių pagard...

    1
  • Lietuva – paradoksų šalis
    Lietuva – paradoksų šalis

    Daug žmonių yra linkę būti eksploatuojami ir manipuliuojami. Kol jie to nesuvoks, bus kvailiai. Tik ar jie pajėgūs suvokti? ...

    15
  • Už vaiką – po kilbuką
    Už vaiką – po kilbuką

    Vyriausybės darbotvarkė pagaliau pasiekė tą programos eilutę, kurioje kalbama apie vaiko pinigus. Kiek jų galiausiai atseikėtų, kol kas nesutaria ne tik pozicija su opozicija, bet ir patys valdantieji: minimos sumos – nuo 150 eurų už kiekvien...

    3
  • Į Rucavą gena troškulys
    Į Rucavą gena troškulys

    Tikras pandemoniumas! Lietuviai alkoholį jau perka Latvijoje. Iš Palangos varo į Rucavą, šluoja ten alų "jaščikais" ir dabar išgeria dar daugiau. Teisus buvo R.Karbauskis su A.Veryga – kai pigu arba uždrausta, ...

    15
  • Kaip ilgai D. Trumpas vadovaus Amerikai?
    Kaip ilgai D. Trumpas vadovaus Amerikai?

    Norėjosi šią užsienio spaudos apžvalgą paskirti viltį teikiantiems poslinkiams Europoje – pirmiesiems naujojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasireiškimams formuojant vyriausybę ir patvirtinant gerus santykius su Vokietij...

    5
  • Ką gali tradicijos?
    Ką gali tradicijos?

    Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kasmet renka geriausią šalies sportininką, sumaniausią trenerį ar stipriausią komandą. Šalia to kasmet įvardijami ir "Fair play" arba "Garbingo žaidimo" prizo laureatai. ...

    1
  • Ar geresnės sąlygos jaunimui reiškia diskriminaciją?
    Ar geresnės sąlygos jaunimui reiškia diskriminaciją?

    Naujos Vyriausybės kalbos apie rūpinimąsi jaunimu, siekiai sudaryti palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms – sveikintini. Deja, kol kas, atrodo, tai lieka labiau teoriniu modeliu. Iš kitų atsakingų valstybės institucijų palaikymo nemat...

    1
  • Kopūstinio baltuko lervos
    Kopūstinio baltuko lervos

    Ir neteisus buvo A.Kaušpėdas, dar Dainuojančios revoliucijos laikais mėginęs mums įteigti, kad "visi kenkėjai budi tundroj". Anaiptol. ...

    10
  • Prezidentui teks spręsti Prancūzijos dilemas
    Prezidentui teks spręsti Prancūzijos dilemas

    Kai Francois Holland’as sekmadienį perdavė Prancūzijos branduolinio arsenalo paleidimo kosu Emmanueliui Macronui, jis taip pat perleido jam bauginamą problemų sąrašą. Nuo naujojo prezidento pasirinktų būdų jas spręsti artimiausiais meta...

    3
Daugiau straipsnių