Kauno pilį atstatinėja mažaraščiai

Kauno miesto savivaldybės kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis ir to skyriaus vyr. specialistė Julija Zaleckienė paruošė raštą, kuriame išsakė savo nuomonę Kauno pilies atkūrimo projekto klausimu. Šį raštą dar pasirašė administracijos vedėjas Vygantas Gudėnas.

Skaitai šį raštą ir stebiesi, kaip galima šitaip neišmanyti savo darbo?

Šie „specialistai“ rašo, kad Kauno pilis atkuriama vadovaujantis tarptautiniais teisės aktais. Tarp jų mini ir Vienos memorandumą. Bet juk Vienos memorandume aiškiai parašyta, kad jis taikomas tik į UNESCO sąrašus jau įrašytiems ar siūlomiems į jį įrašyti miestams. Taigi Kaunui jis negali būti taikomas. Kaip specialistai gali nežinoti tokių dalykų?

Toliau dar gražiau. Šiame savivaldybės rašte rašoma, jog Kauno pilis nepatenka į visuomenei svarbių statinių sąrašą. Nejaugi valdininkai  nėra susipažinę su Kauno pilies specialiuoju planu, kuriame jinai vadinama viena svarbiausių Lietuvos pilių, suteikiant jai aukščiausią 10 balų kategoriją? Nejaugi jie nežino, kad tai yra antri pagal senumą mūrai Lietuvoje?

Panaudodami visas demagogijos galimybes R.Miliukštis ir J.Zaleckienė įrodinėja, kad piliečių protestai prieš modernistinį projektą, piliečių nepritarimas jam, iš tikrųjų yra ne kas kita kaip pritarimas. Esą žmonės iš principo atkūrimui pritaria, tik ginčijasi dėl metodo, o tai jau jie, specialistai, geriau supranta.

Įsivaizduokime, kas būtų, jei ir kitos tarnybos imtų panašiai dirbti. Ateina, tarkim, į santuokų rūmus kelios jaunavedžių poros. Vedėja jų paklausia, ar jie sutinka tuoktis. Tie, aišku, sutinka. O tada vedėja jau pati nusprendžia kokiam jaunikiui kurią nuotaką geriau parinkti. Jaunavedžiai, aišku, pradeda piktintis, protestuoti, o vedėja jiems atrėžia: „Jūs sutikote tuoktis? Sutikote! O kuriam jaunikiui kuri nuotaka geriau tiks, tai jau aš, specialistė, geriau išmanau. Aš geriau suprantu gyvenimą negu jūs, jaunikliai.” Juokinga? Bet paveldosaugos specialistai dirba būtent taip.

Rašto pabaigoje savivaldybės specialistai galutinai nusišneka, pareikšdami, jog Kauno piliai apskritai negalima taikyti Orhuso konvencijos reikalavimų, nes esą juos galima taikyti tik 1 priede išvardintoms įmonėms. O tame priede pagal juos yra išvardintos tik chemijos, naftos, kalnakasybos ir panašios įmonės.

Ot sulaukėm laikų! Orhuso konvencija rūpinasi aplinkos apsauga ir yra pagrindinis ramstis ginant nekilnojamąjį kultūros paveldą nuo niokojimo, o paveldosaugos specialistai nežino, kad ja galima remtis. Jie, pasirodo, netgi nežino, kad pilys, rūmai, senamiesčio kvartalai yra urbanistinis kraštovaizdis, taigi irgi yra aplinkos dalis, kurią būtent Orhuso konvencija ir gina.

Tad esu priverstas šiems diplomuotiems mažaraščiams pacituoti Kultūros paveldo komisijos 2008-05-23 sprendimą Nr.S-8(136):

„Kultūros paveldas (kultūrinės vietovės, kraštovaizdis, statiniai) yra neatsiejama Lietuvos aplinkos dalis, o visuomenės teises šioje srityje užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Orhuso konvencija“.

Kad rengiant Kauno pilies atkūrimo projektą, reikia remtis Vienos memorandumu, kad nereikia remtis Orhuso konvencija, bei panašius niekus oficialiuose raštuose nuolatos pliauškia taip pat ir Kultūros ministro patarėja Irma Grigaitienė, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė bei jos pavaduotojas Algimantas Degutis, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienė.

Visi šiame straipsnyje minimi valdininkai jau šešerius metus dalyvauja rengiant Kauno pilies projektą, kuris vadinasi „atkūrimas“, o pasidomėti Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, ką gi ši sąvoka reiškia, taip ir neprisiruošia. O šis įstatymas atkuriant reikalauja:

1)      nustatyti neišlikusias vertingąsias savybes,

2)      tiksliai pakartoti ar naujai sukurti neišlikusias dalis ar elementus,

3)      visa tai pagrįsti tyrimais.

Atkuriant Kauno pilį, šis įstatymas draudžia kurti niekada gyvenime neegzistavusias konstrukcijas, kokios sugalvotos modernistiniame projekte. Mūsų valdininkai seka pasakėles apie Venecijos chartiją, Vienos konvenciją, Rygos chartiją, klaidina visuomenę bei savo viršininkus ir vis vien stumia  modernistinę Kauno pilies karikatūrą. Vakaruose tokiems prigijo neovandalų terminas. Bet ir kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Kauno savivaldybės administracijos direktorius V.Gudėnas turėtų atidžiau žiūrėti į tai, kokius raštus atneša jiems pasirašyti pavaldiniai ir iš to daryti išvadas. O jeigu pavaldiniai juos apgaudinėja ir kompromituoja, tai gal tokiems pavaldiniams reikėtų surengti atestaciją?

Balandį keliems Vilniaus paveldosaugos architektams ir ekspertams už Aušros vartų sudarkymą  buvo  panaikinti atestatai ir šie neovandalai daugiau jau nebegalės savo eksperimentais niokoti mūsų paveldo. Manau, kad lygiai taip pat reikėtų pasielgti ir su tais, kurie atkakliai siekia iš istorinės Kauno pilies padaryti modernistinę karikatūrą. O jų vietas lai užima gabūs ir sąžiningi žmonės.

Dabar dažnai kalbama apie pasiligojusią mūsų paveldosaugos sistemą. O kokia ji gali būti, jei jai vadovauja įstatymų neišmanantys ir jų bei savo krašto žmonių negerbiantys mažaraščiai?


Šiame straipsnyje: Kauno pilis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip būsto rinka pasitinka Z kartą?
    Kaip būsto rinka pasitinka Z kartą?

    Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia varto...

  • Protingi, talentingi, reikalingi, bet jau prarasti?
    Protingi, talentingi, reikalingi, bet jau prarasti?

    Programuotojas, dirbantis Berlyne. Inžinierė, neseniai baigusi Kembridžo universitetą. Tarptautinės įmonės vadovas Stokholme. Tai potencialūs Lietuvos darbo rinkos lyderiai – talentingi, tarptautinės darbo patirties turintys ir keliomis užsieni...

  • Lietuvos pramonė pavasarį pasitiko su nauja energija
    Lietuvos pramonė pavasarį pasitiko su nauja energija

    Statistikos departamento duomenimis, pramonės produkcija šių metų kovą buvo 5,8 proc. didesnė nei prieš metus. Suaktyvėjusios statybos Lietuvoje davė reikšmingą impulsą išgaunamosios pramonės plėtrai. Dėl to kasybos ir k...

  • Dėmesio, muzika!
    Dėmesio, muzika!

    Kiekvienais metais, prieš festivalį "Kaunas Jazz", įprasta susimąstyti, ką mūsų gyvenime ir visuomenėje reiškia muzika, koks jos vaidmuo didinant žmogaus empatiją, sėkmingesnį susikalbėjimą daugelyje socialinių ir š...

    1
  • Negaliojantis bilietas namo
    Negaliojantis bilietas namo

    Kasdienių diskusijų objektu ir vėl tapusia dvigubos pilietybės tema, regis, išdiskutuota tiek, kad kiekvienas galėjome virsti konstitucinės teisės žinovu. Jau nekalbant apie populiarumo tarp emigravusių tėvynainių siekiančius politikus ir po...

    3
  • „Brexit“ koziris Th. May politiniame lošime
    „Brexit“ koziris Th. May politiniame lošime

    Prieš porą dienų Jungtinės Karalystės (JK) premjerė T.May staiga pakeitė anksčiau ne kartą viešai išsakytą poziciją, jog neketina palaikyti pirmalaikių parlamento (Bendruomenių rūmų) rinkimų, ir pasiūlė juos organizuoti bi...

    1
  • Paminklas Vytautui
    Paminklas Vytautui

    Artėjant Atvelykiui, pasaulį pasiekė labai džiugi žinia – pastarąsias tris savaites vištos kiaušinius perintis keistuolis prancūzas menininkas pagaliau išperėjo viščiuką. ...

    1
  • Pavyzdys Lietuvai – Danija
    Pavyzdys Lietuvai – Danija

    Danijoje gyvena 5,7 mln. gyventojų (2017 m.), Lietuvoje – 2,8 mln. (oficialiai). Danijos parlamente (Folketinge) dirba 179 parlamentarai, o Lietuvos Seime – 141. Danija yra viena iš turtingiausių pasaulio valstybių, o Lietuva, geriausiu a...

    15
  • Varguoliai verkia ir dėl svogūnų lukštų
    Varguoliai verkia ir dėl svogūnų lukštų

    Turėtume pripažinti, kad prieš Velykas dažniausiai kalbame ne apie Jėzaus prisikėlimą, bet apie margučius: kas kiek suvalgo, kaip dažo? Socialinių tinklų eroje tokiems išvis dabar lengva. Vieni su kitais dalijasi dažymo būdais ir kito...

    10
  • Ar Turkija su Europa atsisveikino?
    Ar Turkija su Europa atsisveikino?

    Dar prieš sekmadienį vykusį Turkijos referendumą JAV nevyriausybinio strateginių studijų centro „Stratfor“ analitikai rašė, jog bet kuriuo atveju - priims ar atmes rinkėjai prezidento R. T. Erdogano siūlymą sustiprinti jo įg...

    1
Daugiau straipsnių