Kauno pilį atstatinėja mažaraščiai

Kauno miesto savivaldybės kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis ir to skyriaus vyr. specialistė Julija Zaleckienė paruošė raštą, kuriame išsakė savo nuomonę Kauno pilies atkūrimo projekto klausimu. Šį raštą dar pasirašė administracijos vedėjas Vygantas Gudėnas.

Skaitai šį raštą ir stebiesi, kaip galima šitaip neišmanyti savo darbo?

Šie „specialistai“ rašo, kad Kauno pilis atkuriama vadovaujantis tarptautiniais teisės aktais. Tarp jų mini ir Vienos memorandumą. Bet juk Vienos memorandume aiškiai parašyta, kad jis taikomas tik į UNESCO sąrašus jau įrašytiems ar siūlomiems į jį įrašyti miestams. Taigi Kaunui jis negali būti taikomas. Kaip specialistai gali nežinoti tokių dalykų?

Toliau dar gražiau. Šiame savivaldybės rašte rašoma, jog Kauno pilis nepatenka į visuomenei svarbių statinių sąrašą. Nejaugi valdininkai  nėra susipažinę su Kauno pilies specialiuoju planu, kuriame jinai vadinama viena svarbiausių Lietuvos pilių, suteikiant jai aukščiausią 10 balų kategoriją? Nejaugi jie nežino, kad tai yra antri pagal senumą mūrai Lietuvoje?

Panaudodami visas demagogijos galimybes R.Miliukštis ir J.Zaleckienė įrodinėja, kad piliečių protestai prieš modernistinį projektą, piliečių nepritarimas jam, iš tikrųjų yra ne kas kita kaip pritarimas. Esą žmonės iš principo atkūrimui pritaria, tik ginčijasi dėl metodo, o tai jau jie, specialistai, geriau supranta.

Įsivaizduokime, kas būtų, jei ir kitos tarnybos imtų panašiai dirbti. Ateina, tarkim, į santuokų rūmus kelios jaunavedžių poros. Vedėja jų paklausia, ar jie sutinka tuoktis. Tie, aišku, sutinka. O tada vedėja jau pati nusprendžia kokiam jaunikiui kurią nuotaką geriau parinkti. Jaunavedžiai, aišku, pradeda piktintis, protestuoti, o vedėja jiems atrėžia: „Jūs sutikote tuoktis? Sutikote! O kuriam jaunikiui kuri nuotaka geriau tiks, tai jau aš, specialistė, geriau išmanau. Aš geriau suprantu gyvenimą negu jūs, jaunikliai.” Juokinga? Bet paveldosaugos specialistai dirba būtent taip.

Rašto pabaigoje savivaldybės specialistai galutinai nusišneka, pareikšdami, jog Kauno piliai apskritai negalima taikyti Orhuso konvencijos reikalavimų, nes esą juos galima taikyti tik 1 priede išvardintoms įmonėms. O tame priede pagal juos yra išvardintos tik chemijos, naftos, kalnakasybos ir panašios įmonės.

Ot sulaukėm laikų! Orhuso konvencija rūpinasi aplinkos apsauga ir yra pagrindinis ramstis ginant nekilnojamąjį kultūros paveldą nuo niokojimo, o paveldosaugos specialistai nežino, kad ja galima remtis. Jie, pasirodo, netgi nežino, kad pilys, rūmai, senamiesčio kvartalai yra urbanistinis kraštovaizdis, taigi irgi yra aplinkos dalis, kurią būtent Orhuso konvencija ir gina.

Tad esu priverstas šiems diplomuotiems mažaraščiams pacituoti Kultūros paveldo komisijos 2008-05-23 sprendimą Nr.S-8(136):

„Kultūros paveldas (kultūrinės vietovės, kraštovaizdis, statiniai) yra neatsiejama Lietuvos aplinkos dalis, o visuomenės teises šioje srityje užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Orhuso konvencija“.

Kad rengiant Kauno pilies atkūrimo projektą, reikia remtis Vienos memorandumu, kad nereikia remtis Orhuso konvencija, bei panašius niekus oficialiuose raštuose nuolatos pliauškia taip pat ir Kultūros ministro patarėja Irma Grigaitienė, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė bei jos pavaduotojas Algimantas Degutis, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienė.

Visi šiame straipsnyje minimi valdininkai jau šešerius metus dalyvauja rengiant Kauno pilies projektą, kuris vadinasi „atkūrimas“, o pasidomėti Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, ką gi ši sąvoka reiškia, taip ir neprisiruošia. O šis įstatymas atkuriant reikalauja:

1)      nustatyti neišlikusias vertingąsias savybes,

2)      tiksliai pakartoti ar naujai sukurti neišlikusias dalis ar elementus,

3)      visa tai pagrįsti tyrimais.

Atkuriant Kauno pilį, šis įstatymas draudžia kurti niekada gyvenime neegzistavusias konstrukcijas, kokios sugalvotos modernistiniame projekte. Mūsų valdininkai seka pasakėles apie Venecijos chartiją, Vienos konvenciją, Rygos chartiją, klaidina visuomenę bei savo viršininkus ir vis vien stumia  modernistinę Kauno pilies karikatūrą. Vakaruose tokiems prigijo neovandalų terminas. Bet ir kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Kauno savivaldybės administracijos direktorius V.Gudėnas turėtų atidžiau žiūrėti į tai, kokius raštus atneša jiems pasirašyti pavaldiniai ir iš to daryti išvadas. O jeigu pavaldiniai juos apgaudinėja ir kompromituoja, tai gal tokiems pavaldiniams reikėtų surengti atestaciją?

Balandį keliems Vilniaus paveldosaugos architektams ir ekspertams už Aušros vartų sudarkymą  buvo  panaikinti atestatai ir šie neovandalai daugiau jau nebegalės savo eksperimentais niokoti mūsų paveldo. Manau, kad lygiai taip pat reikėtų pasielgti ir su tais, kurie atkakliai siekia iš istorinės Kauno pilies padaryti modernistinę karikatūrą. O jų vietas lai užima gabūs ir sąžiningi žmonės.

Dabar dažnai kalbama apie pasiligojusią mūsų paveldosaugos sistemą. O kokia ji gali būti, jei jai vadovauja įstatymų neišmanantys ir jų bei savo krašto žmonių negerbiantys mažaraščiai?


Šiame straipsnyje: Kauno pilis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Naujas aruodas terorizmui
    Naujas aruodas terorizmui

    Mianmaro Rachinų valstijoje gyvena virš milijono rohinjų. Birmiečiai juos vadina bengalais, kaip ir gyvenančius Bangladeše. Jie yra tamsiaodžiai europoidai musulmonai, kalbantys bengalų dialektu. Valstijos čiabuvių daugumą sudaro arakana...

  • Gynybos pramonė – ne tik tankai
    Gynybos pramonė – ne tik tankai

    Jokia valstybė negali jaustis saugi ir užtikrinta, jei neturi stiprios gynybos pramonės. Ką tik nuvilnijusios „Zapad“ pratybos, kurių metu buvome ypač susirūpinę savo šalies saugumu, mums dar kartą tai priminė ir skatino apgalvoti,...

  • Tautos priešų akušerija
    Tautos priešų akušerija

    Premjeras galutinai įtvirtino atominį kriterijų, kuriuo pas mus žmonės skirstomi į dvi kategorijas: tautos priešų ir tų, kurie tikrai myli tėviškę. ...

    16
  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Nors Liberalų sąjūdžiui daug kas norėtų įteikti „vilko bilietą“, bet medine dėžute su eurais liberalizmo sunaikinti nepavyks. Liberalų sąjūdyje dirba daug sąžiningų ir dorų žmonių, tvirtai žinančių, kad liberalus...

    13
  • Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu
    Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu

    Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau p...

  • Lietuviški deimančiukai
    Lietuviški deimančiukai

    Lietuvos krepšinio daigų nenumarins jokie graikiški nitratai, sugerti tarptautiniuose arimuose. Šalies krepšinio lygos (LKL) jubiliejinio, 25-ojo sezono startas stebuklų neparodė, bet nuteikė maloniai. Ypač tuos, kurie vertina ...

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

    3
  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

Daugiau straipsnių