Kaunas – velnių miestas?

Ne kartą teko stebėti, kaip pagarbiai vieno ar kito mūsų menininko vardą taria užsieniečiai. Mums, kauniečiams, dažniausiai taip tariamą tenka išgirsti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą.

Kartais užsieniečiai ne tik žodžiu žavisi – kas būdinga mūsų politikams – bet ima ir nuveikia ką nors reikšminga menininkui įamžinti. Taip muzikiniu M.K.Čiurlionio palikimu pirmieji rimtai pasirūpino ne tėvynainiai, o vokiečiai, prieš metus išleisdami visų jo kūrinių fortepijonui kompaktinių plokštelių seriją. Iki tol visi šie kūriniai – net ir praėjus beveik 100 metų po genijaus mirties! – nebuvo įrašyti.

Panašią plokštelių kolekciją baigia įrašyti ir kitais metais ketina Lietuvoje išleisti kompozitoriaus proanūkis pianistas Rokas Zubovas. Ironiška, tačiau plokštelių leidyba nepateko į valstybinę M.K.Čiurlionio 100-ųjų mirties metinių minėjimo programą.

Joje puikuojasi koncertai, parodos, kiti renginiai. Šiandienos grimasos: už vargingai gyvenusio menininko kūrinių atlikimą garsiems muzikams bus išmokėti gana solidūs honorarai, o jo kūrybos palikimui išsaugoti nuo to nenubyrės nė centas. Taip, M.K.Čiurlionio autorinės teisės nesaugomos, kitu atveju už galimybę atlikti jo kūrinius muzikams tektų mokėti – galbūt ir visai nemažus pinigus. Naujųjų išvakarėse norisi tikėti stebuklais – gal ims koks atlikėjas ir bent dalį savo honoraro paaukos M.K.Čiurlionio paveldo saugotojams.

Kartais mūsų politikų sprendimai yra gerokai siaurakaktiški. Kaipgi kitaip pavadinti tai, kad, šaliai vadovaujant vienai politinei partijai, aukščiausiu lygiu stabdytos investicijos  Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui vien dėl to, kad garsiausias didžio menininko kūrybos tyrinėtojas yra kitos politinės jėgos atstovas?

Kauno politikai taip pat žvelgia viena kryptimi. Užliūliuoti euforijos, kad kitais metais Europos krepšinio čempionatas ir tarptautinės Hanzos dienos vyks Kaune, jie kol kas negalvoja apie tai, kad minėsime ir M.K.Čiurlionio 100-ąsias mirties metines.

Neabejoju, daug užsieniečių atvažiuos į Kauną žiūrėti krepšinio čempionato varžybų. Tūkstančiais turėtume skaičiuoti ir Hanzos dienų dalyvius ir svečius. Tačiau tai – nors ir labai reikšmingi, bet laikini renginiai.  Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus su visais filialais, Kauno fotografijos, „Meno parko“ ir kitos dailės galerijos veikia ištisus metus. Ar nevertėtų ir jų pareklamuoti, ypač – užsienio turistams, nevengiantiems pigių skrydžių bendrovių?

Paleidžiant seriją naujų „Ryanair“ skrydžių iš Karmėlavos, įvaizdžio specialistai rekomendavo Kauną užsieniečiams pristatyti kaip velnių miestą – juk čia veikia vienintelis Europoje ne privačios kolekcijos dydžio velnių muziejus! Tačiau miesto galvos tokias idėjas greitai išcenzūravo, pabijoję Bažnyčios hierarchų reakcijos, o su ja – ir galbūt sumažėsiančių balsų artimiausiuose savivaldos rinkimuose. Tiek jau to tie  velniai. Pareklamuotų miesto galvos bent jau M.K.Čiurlionį. Tačiau kol kas iš jų dažniausiai girdime ne apie tai, ką jau turime, o apie tai, ką dar tik turėsime – Sporto areną.


Šiame straipsnyje: Vaida Milkova

NAUJAUSI KOMENTARAI

kaunietis

kaunietis portretas
pinigu toms "galvoms" nenubyres, tai ko jiems stengtis-dar bambagysles atsiris. o ir buki jie kazin ar zino kur Ciurlionio muziejus yra.......

elementaru

elementaru portretas
Per tai, kas yra, pinigu nebeisplausi, o per tai, ko nera -- pats tas.

nomeda

nomeda portretas
Pastebėjimai labai teisingi, bet dauguma šiandienos politikų - ne Vileišio kalibro, tad menas ir kultūra lieka šone.
VISI KOMENTARAI 13

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Bolševikinio košmaro šimtmetį minint
    Bolševikinio košmaro šimtmetį minint

    Kas liko iš bolševikų? Maždaug taip savo straipsnį apie 1917 m. bolševikų revoliuciją Rusijoje, tik ką išspausdintą dvisavaitiniame „London Review of Books“, Londono knygų apžvalgoje, pavadino britų istorikė S...

  • Totalinio sušunėjimo efektas
    Totalinio sušunėjimo efektas

    Kodėl mūsų žmonės šunis myli labiau nei vienas kitą? Juk kasdien regime, kaip socializuoto zoofilų klano atstovai myluojasi su savo augintiniu mieliau nei su teisėtu sutuoktiniu. ...

    9
  • Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji
    Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji

    Putinizmas verpiamas iš trijų skirtingų spalvų gijų: raudonos, baltos ir rudos. Jis šlovina Sovietų Sąjungos pasiekimus („raudona“), ypač triumfą prieš Hitlerį per Antrąjį pasaulinį karą. Jis garbina carų imperij...

    6
  • Kam reikalingas teatras?
    Kam reikalingas teatras?

    Kam reikalingas teatras? Klausimas itin negudrus, banalokas ir gana pretenzingas. Jeigu jis yra, vadinasi, reikalingas. ...

    2
  • Lietuvos rinktinės nerimo ženklai
    Lietuvos rinktinės nerimo ženklai

    Lietuvos futbolo rinktinė nesiliauja stebinusi. Jau atrodė, kad pakiliai sulauksime futbolo šventės Londone, kai lietuviai privertė ir vėl linksniuoti nacionalinės ekipos vardą. ...

    2
  • Pozityvumo nauda
    Pozityvumo nauda

    Skaičiuotojai suskaičiavo, kad 2080-aisiais (skeptikai neslepia, kad tiek laukti tikrai nereikės) žmonių Lietuvoje liks vienas milijonas ir 65 tūkstančiai (plg. M.Mikutavičiaus himno "Trys milijonai" skaičius). ...

    4
  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    2
  • Mojavimas vėzdu po mūšio
    Mojavimas vėzdu po mūšio

    Lietuvos politikai ir diplomatai paskelbė karą Baltarusijos atominei elektrinei (AE). Tačiau kaminai Astrave toliau kyla, o netrukus iš jų ir dūmas ims rūkti. ...

    4
  • Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai
    Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai

    Kovo 20-sios vidurdienį Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasiekė orbitos pavasario lygiadienio tašką. Tai astronominė pavasario pradžia, daugelyje šalių pažymima kaip Žemės diena. O šios savaitės pabaigoje &ndash...

Daugiau straipsnių