Kalėjimo, t.y. didelio daikto, paieškos

Jau keletą mėnesių Lietuvoje visi kas netingi ieško gana didelio daikto - kalėjimo, ir ne bet kokio, o CŽV kalėjimo.

Biurokratiniais terminais kalbant, o šiuo atveju tai būtų tiksliau, tai objektas, skirtas kalinių laikymui, su ypatinga apsauga, vidiniu kiemu, apsaugos bokštais ir t.t. Taigi, daiktus turime vadinti realiais terminais, o ne viešųjų ryšių primestomis klišėmis. Tai gi, CŽV kalėjimo Lietuvoje nėra ir negalėjo būti. Tiesiog per didelis objektas specialioms operacijoms, o ir paslėpti jį būtų sunku.

Kas kita - tardymo izoliatorius, laikino sulaikymo kamera ar apsaugos kambarys. Kaip suprantu po ilgų paieškų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas surado patalpas, kuriose galėjo būti CŽV „kalėjimas“. Tačiau nerado duomenų, kad į jas būtų atvežti sulaikyti asmenys. Neabejotina, kad panašių patalpų ir prielaidų joms buvo ir net yra ne vienoje Europos valstybėje. Tik joms nevadovauja prezidentas, kuris pakėlęs ranką su vienu ištiestu pirštu prieš televizijos kameras griežtu tonu sakytų: „Vakarai sako , kad pas mus buvo, turime išsiaiškinti, nubausti...“.

Jau pati frazė „Vakarai sako“ yra gana komiška, nes ji suprantama tik sovietinės erdvės nomenklatūrai, nes šiandieninė nepriklausoma Lietuva taip seniai nekalba. Kai Lietuvos prezidentė vartoja šią frazę, tai atrodo, kad jos lupomis kalba ne „Vakarai“ , o „Rytai“, nes tik ten, Kremliuje, yra priimtina pasaulį skirstyti į vakarus ir rytus. Tai skamba - „tam , na zapade...“. Kažkoks keistas, nemalonus sutapimas.

Kodėl keistas? O todėl, kad reikėtų išsiaiškinti kam visas šis triukšmas naudingas. Neabejotinai Kremliui, neabejotinai kai kurioms didžiosioms Europos valstybėms, kurias erzino gana savarankiškas Lietuvos požiūris į Europos užsienio politikos prioritetus, erzino glaudi partnerystė su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Dabar viską vienu ypu prarandame - partnerystę su JAV, nes kas pasitikės šalimi, kurios pirmieji asmenys nesugeba saugoti paslapčių ir iškilusias problemas sprendžia tik spaudos konferencijų salėse. Neįgyjame ir naujų draugų senojoje Europoje, nes esame tiesiog per maži ir sunkiai prognozuojami. Tai nepritariame dujotiekio Baltijos jūros dugnu statybai, tai mus erzina Prancūzijos norai parduoti paskutinės kartos karinius laivus Rusijai, tai norime daugiau demokratijos į Kaukazą ar Ukrainą eksportuoti.

Jungtinės Valstijos į mus visada žiūrėjo kaip į nepriklausomą valstybę, o senosios Europos didžiosios valstybės mus vertina tik pagal gyventojų skaičių. Deja, tokia ES Lisabonos sutartis. Ką gerai savo straipsnyje „The Economist“ pastebėjo Edward Lucas - „Rytų Europai reikia - naujo savęs įvertinimo. Dauguma pokomunistinių valstybių prisijungė prie vakarietiškais „klubais“ seniau laikytų ES ir NATO struktūrų. Buvimas „klube“ dar negarantuoja, kad į tave bus atsižvelgta: beveik visos aukščiausios pozicijos ES ir NATO priklauso vakariečiams“.

Be pigu dabar prezidentei ieškoti tiesos ir persekioti galimus kaltininkus. Tačiau, Lietuvos pareigūnai, kurie sutiko su JAV specialiosiomis tarnybomis bendradarbiauti kovoje prieš terorizmą ir galimai leido pervežimo metu įtariamus teroristus laikyti Lietuvoje, sprendimus priiminėjo visiškai kitoje aplinkoje, nei Seimas dabar juos vertina.

Prisiminkime, mes kalbame apie 2002 -2003 metus, tai mažiau nei metai nuo neįtikėtinų teroristų atakų JAV, po pasaulio prekybos dvynių susprogdinimo, kurio metu žuvo 2500 žmonių, tai po to kai buvo atakuotas Pentagonas Vašingtone, Amerikos sostinėje. To meto laikraščių antraštės skelbė trečiojo pasaulinio karo pradžią, apie tai kalbėjome ir Vilniaus gatvėse. Jau užmiršome?

To meto Lietuvos užsienio politikos tikslas Nr.1 buvo aiškus - 2004 metais turime tapti NATO pilnateise nare. Šiam tikslui pasiekti ypatingą reikšmę turėjo JAV palaikymas. Kol senosios Europos politikos grandai balansavo tarp „Vakarų-Vašingtono“ ir „Rytų-Kremliaus“, ypatingai buvo svarbi ryžtinga to meto JAV prezidento G. W. Bušo pozicija. Palaikymas turi savo kainą - turėjome suvienyti jėgas kovoje prieš terorizmą. Ar turėjome galimybę rinktis? Ar galėjo būti kitokie to meto mūsų pareigūnų sprendimai? Ne, jie gynė Lietuvos nacionalinius tikslus, ir tai padarė gerai. Esame NATO šalimi, esame ES nariai.

Labai spekuliatyviai dabar atrodo R. Pakso pareiškimai ir tariamas didvyriškumas, nors tų įvykių liudininkai puikiai prisimena, kai R.Pakso komanda desperatiškai siekė susitikimo su JAV prezidentu, kaip įrodymo, kad esą politinė izoliacija tik oponentų prasimanymai. Šio vizito svarba R.Paksui buvo aiški, tai būtų padėję išvengti apkaltos proceso Seime.

Mūsų Prezidentė užmiršo, kad tuo metu buvo Vyriausybės narė bei vadovavo finansų ministerijai, ir tokių sudėtingų sprendimų bei pasirinkimų jai neteko daryti. Gal ir gerai, kad neteko, nes to laikotarpio sprendimai ne biurokratams, kuriems procedūra ir yra tikslas.

Privalu paliesti žmogaus teisių apsaugos klausimą. Ir tai labai svarbu, gal tai net esminis šio tyrimo klausimas, nes gana nemalonus - ar XXI amžiuje sulaikyti įtariamieji kankinami kaip kokiais viduramžiais? Seimo NSGK tokio fakto išvis nepaminėjo, net žodžio „galimai“ nepanaudojo. Komisija to nenustatė, o ir negalėjo nustatyti, nes Lietuvos pareigūnai tik galimai suteikė patalpas galimam saugiam sulaikytų įtariamųjų pervežimui iš vienos vietos į kitą.

Pabaigoje labai pravartu išgirsti, ką pasakė atsistatydindamas VSD vadovas P. Malakauskas apie šios tarnybos specifiką, nes net ir palikus tarnybą jos reikalavimai galioja visą gyvenimą. Suprantama galioja tik tiems, kurie supranta priesaikos valstybei esmę.


Šiame straipsnyje: CŽV kalėjimasCŽV

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Europa turi ruoštis NATO susilpnėjimui
    Europa turi ruoštis NATO susilpnėjimui

    Po praeitais metais Slovakijos pietuose įsikūrusiame viešbutyje „Chateau Bela“ įvykusios saugumo konferencijos išdėsčiau niūrias mintis apie šį jaukų renginį, pavadintą „Žvarbūs vėjai Vidurio Europoje“....

  • Kaip keitėsi Rusijos politinės sistemos veikimas?
    Kaip keitėsi Rusijos politinės sistemos veikimas?

    Šiais metais buvo paminėtos rugpjūčio pučo Maskvoje 25-osios metinės. Pučo, kuris lėmė blogio imperijos pabaigą. Visgi demokratinės Rusijos vizijos žybsnis nevirto ilgai degančia ugnimi, o pokomunistinėje Rusijoje nuo pat 1991-ųjų susik...

  • Gyvybės ir mirties klausimas?
    Gyvybės ir mirties klausimas?

    Su visa pagarba tiems, kuriems reikšmingas šis klausimas (embrionų šaldymo), bet ar daugiau Lietuvoje nėra problemų, apie kurias reikėtų diskutuoti? ...

  • Kuo baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis?
    Kuo baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis?

    Pažadėjusi visus sprendimus priiminėti tik pasitarusi su visuomene, pažadėjusi nedaryti jokių naktinių Seimo pižamų vakarėlių, pažadėjusi teisėkūroje nenaudoti buldozerio, naujoji valdžia jau parengė kai kurių nemalonių siurprizų Lietuvos g...

    2
  • Kai melai perdirbinėjami į faktus
    Kai melai perdirbinėjami į faktus

    Šįkart užsienio spaudoje – tikras temų margumynas, besikoncentruojantis į Europą, tačiau nepaliekantis ir Amerikos. Pradėsiu nuo Europos ir nuo rinkimų, bet ne buvusių Austrijoje, o būsimų Prancūzijoje, kurios dabartinis prezidentas Fr...

    1
  • Geresnė ar blogesnė ši Vyriausybė?
    Geresnė ar blogesnė ši Vyriausybė?

    Ramūnas Karbauskis genialiai išsprendė ministrų kabineto sudarymo klausimą. Paskelbus ministrų pavardes net konservatoriai ne tik kad nekritikavo, bet ir atvirai džiaugėsi tokia vyriausybe. Dar prieš kelias savaites buvo gąsdinama kone pa...

    3
  • Gruodžio 6-oji – šv. Mikalojaus, arklių globos diena
    Gruodžio 6-oji – šv. Mikalojaus, arklių globos diena

    Ši diena kalendoriaus lapelyje pažymėta šv. Mikalojaus vardadieniu. ...

    1
  • Italijos referendumas: trys minutės šlovės
    Italijos referendumas: trys minutės šlovės

    Vakar dienos posakis nuostabiai apibūdino šiųmetes finansinio pasaulio aktualijas: po britų sprendimo „Brexit“ rinkoms atsigauti reikėjo 3 dienų, po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose – 3 valandų, o po Italijos re...

  • Krizė, bet ne mirtis
    Krizė, bet ne mirtis

    Savaitgalis, per kurį pergalę šventė dvi priešingos stovyklos – ir euroentuziastai, ir euroskeptikai, atskleidė, kokia sudėtinga šiandien yra ES būklė. Vos spėjus pasidžiaugti ES šalininko Alexanderio Van der Belleno ...

    1
  • Tautybė – ne rasė
    Tautybė – ne rasė

    Kas yra nacionalizmas ir kuo jis skiriasi nuo rasizmo? Diskusijos šiuo klausimu prapliupo Amerikos spaudoje, išrinkus Donaldą Trumpą prezidentu. Europoje ši tema jau sena ir tai ne tik nuo Hitlerio laikų. Ji visąlaik bent po pavir&scar...

    2
Daugiau straipsnių