Kalbėti ar nekalbėti savižudybės tema?

Nuo Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos ir Lietuvos psichologų sąjungos ketvirtadienį išplatinome pranešimą, raginantį žiniasklaidą laikytis santūrumo, informuojant apie žymių žmonių savižudybes.

Nesupraskite klaidingai – mes nesiūlome tylėti. Tai neįmanoma, ypač, kai nusižudo toks žinomas žmogus kaip aktorius Vytautas Šapranauskas. Kiekviena savižudybė smarkiai sukrečia aplinkinius žmones, šiuo konkrečiu atveju paveikta didelė dalis visuomenės.

Per pastarąsias kelias dienas vedžiau dvi psichoterapines grupes – abiejose žmones dalinosi, kokius jausmus šis įvykis jiems sukėlė. Kalbėjome apie liūdesį, iškylantį ir dėl prisiminimų apie artimoje aplinkoje įvykusių savižudybių – dėl itin didelio savižudybių skaičiaus mūsų šalyje su šia patirtimi yra susidūręs praktiškai kiekvienas. Kalbėjome apie baimę – dėl savęs (kai žmogus pats turi minčių apie savižudybę) ar dėl artimųjų (kad gali nepastebėti ar nesugebėti padėti). Kalbėjome apie pyktį – dažnai ignoruojamą ir į pakraštę nustumiamą jausmą, ypač kai kalbama apie mirusiuosius. Visgi pyktis – labai natūralus jausmas šioje situacijoje, juk nusižudęs žmogus palieka daug skausmo aplinkiniams. Esu įsitikinęs, kad svarbu susivokti savo jausmuose tokiose situacijose – tai įneša aiškumo ir apsaugo nuo impulsyvių ir neapgalvotų veiksmų (pvz. iš baimės pradėti perdėtai globoti savo paauglį sūnų ar dukrą).

Kalbant apie įvykusią savižudybę visuomet svarbu atskirti žmogų nuo jo poelgio. Visi žinome posakį – „apie mirusį gerai arba nieko”. Išties taip ir norisi kalbėti apie žmogų, kurio netekome. Jeigu tai buvo labai mylimas arba visuomenėje gerai žinomas talentingas žmogus – gražių prisiminimų netrūksta. Tačiau, kai kalbame apie savižudybę, čia yra ir pavojų. Žmonės mokosi stebėdami vienas kitą. Jeigu aš kenčiu ir niekaip negaliu įveikti susikaupusių problemų, jeigu mano santykiai su aplinkiniais yra komplikuoti, jeigu man kyla minčių apie savižudybę, tai didžiulė lavina idealizuojančių pasisakymų apie nusižudžiusįjį žmogų man siunčia aiškią, tačiau labai klaidinančią žinią – mirtis gali išspręsti visas problemas. Todėl kalbant apie nusižudžiusį žmogų (ar kalbėtume viešai, ar savo artimųjų rate) svarbu labai aiškiai įvardinti, jog savižudybė ne sprendžia problemas, o jas kuria. Svarbu nenutylėti skausmo, pykčio ir kitų jausmų, kuriuos sukelia toks poelgis.

Žinoma, neduoda ramybės klausimas, kodėl žmogus nusižudė. Niekuomet netrūksta įvairiausių versijų, tačiau turime prisiminti, kad vienos savižudybės priežasties nėra – kiekvieną konkrečią savižudybę lemia daugybė skirtingų veiksnių, todėl klausimas kodėl iki galo ir negali būti atsakytas.

Nereikėtų bijoti šia tema kalbėti ir su paaugliais ar vaikais. Jeigu nebijosite su jais kalbėti apie įvykusią savižudybę tiesiai šviesiai, nepakenksite, o kaip tik labai padėsite. Taip parodystite, kad tai tema, apie kurią galima kalbėti – jeigu vaikui kyla arba kada nors kils minčių apie savižudybę, toks Jūsų leidimas gali padėti kreiptis pagalbos į Jus ar ką nors kitą. Taip pat tai yra proga įvardinti, jog savižudybė nėra tinkamas problemų sprendimo būdas. Kartu galėsite aptarti tinkamus sunkumų įveikimo būdus – pradedant nuo kalbėjimo su artimaisiais, baigiant profesionalia psichologine pagalba. Svarbu, kad kalbėtumėte ramiai (kiek tai įmanoma), nedramatizuodami, konstruktyviai ir parinkdami tinkamus žodžius, atsižvelgdami į jo amžių.

Ar yra kažkokia amžiaus riba, nuo kada galima pradėti kalbėti? Maždaug 5-9 metų vaikas pradeda suprasti, kad mirtis yra negrįžtamas procesas, tačiau tai nereiškia, kad mažesniems tai visai nerūpi, ar su jais negalima kalbėti. Galima – paprastais žodžiais, tačiau konkrečiai (ne miega, o mirė). Neturėkite iliuzijų, kad vaikas nesužinos apie tai, kad artimasis (ar visuomenėje žinomas žmogus) nusižudė. Vargu, ar tai įmanoma. Viena „Jaunimo linijos” savanorė man pasakojo, kad vakar jai skambino berniukas, kuris pokalbio pabaigoje lyg ir nerimtai metė: „einu pasikarsiu kaip Šapras”.

Kalbėdami su vaiku šia tema galite pasirūpinti, kad jo santykį su savižudybe formuosite Jūs, o ne interneto portalas raudonai juodame fone rašantis dramatiškas antraštes. Plačiau apie tai, kaip kalbėti su vaikais apie netektis, galite perskaityti Kristinos Onos Polukordienės knygoje „Netekčių psichologija" (psl. 69-81).

Taip pat turime akcentuoti pagalbos galimybes. Tą, kurio nebėra galime tik prisiminti, tačiau galime ir turime pasirūpinti tais, kurie gyvi. Artimaisiais, kurie po artimojo savižudybės išgyvena tikrą košmarą (žinau, ką kalbu, nes dešimt metų vedu paramos grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems), tiek tais, kurie šiuo metu patiria sunkumus ir turi minčių apie savižudybę.

Pastarosiomis dienomis „Jaunimo linija” sulaukia ženkliai daugiau skambučių ir laiškų. Todėl atidarome papildomas linijas – šalia nuolat veikiančių 2 linijų šį savaitgalį savanoriai į skambučius atsilieps dar 1-3 papildomomis linijomis (nemokamas numeris 8 800 28888, www.jaunimolinija.lt/laiskai). Visos pagalbos telefonu ir internetu galimybės išvardintos puslapyje www.klausau.lt. Psichologų konsultacijų kreiptis galima kiekviename psichikos sveikatos centre (dažniausiai – poliklinkose).


Šiame straipsnyje: savižudybėpsichologijamirtis

NAUJAUSI KOMENTARAI

dr. Jonas Ramanauskas

dr. Jonas Ramanauskas portretas
Be abejones, jeigu specialistas, tai bus studijaves Emanuelio Diurkheimo pries daugiau nei 100 metu parasyta klasikini veikala "Savizudybes". Ten taip pat is esmes yra pasakyta tai, kad cia autorius ir parase. Kur zmones nesugeba ar nera galimybiu isspresti savo problemu visuomeneje, tai tose visuomenese savizudybiu daugiau. Bendruomeniskumo stoka taip pat suponuoja tam tikra dali savizudybiu. Atrodo, kad pas kiekviena yra skirtingos priezastys... taciau, kaip jau nustatyta.... musu Valstybeje paprastas zmogus savo problemu nepagejus isspresti....taigi lyderiaujame savizudybiu skaiciumi.... oi kaip gerai, kad dar yra galimybe emigruoti ir apsiginti nuo to antiteisingumo, aferu ir naikinamojo proceso Lietuvoje. Kaip zinia, lietuviai jau nebeemigruoja.... jau evakuojasi.

Donata

Donata portretas
Salys i kurias emigruoja lietuviai savizudybiu skaicius deja nera zenkliai mazesnis... Skirtumas kad savizudybes tokioje salyje kaip ISlandija yra didziulis tabu..ar zinojote kad cia zmones taip pat pirmauja savizudybiu skaiciumi europoje ?

vidma to dr. Jonas Ramanauskas

vidma to dr. Jonas Ramanauskas portretas
o kodel ponas dr. Jonas Ramanauskas nerodo savo piletiskos pareigos ir meiles partijai ir laisvai lietuvai ..... kodel pucia burbulus pries oficialia ziniadrepsva ......I lietuva jau grizta lietuviai ir bemaz jau sekainciais metais mes turesim vel 3 limonus cia alkanu ,apgautu ir isnaudojimu zmoniu . Bet vistiek as myliu ta lietuva nors padejau ne vienam palikt marijos asaru krantus kam iz maza kam uz koki atpelny .Ir pats nesirosiu grist , juk nenoriu ant grebliu du rozus mint .O seip tai as patriotas lietuvos ir lietuvinkistes ir myliu viska kas nuo partijos ir lietuvos .Aciu (aplause)
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Burtažodis prasideda L raide
    Burtažodis prasideda L raide

    Nė pati nežinau kodėl, bet dažnokai tampu ta, į kurią aplinkiniai kreipiasi patarimų. Vis dėlto konkrečių ir kategoriškų, ypač meilės tematika, dalyti privengiu. Pirmiausia dėl to, kad suvokimas, kokie turėtų būti idealūs santykiai, in...

    1
  • Apie košės virimą ir tauškalus prieš rinkimus
    Apie košės virimą ir tauškalus prieš rinkimus

    Visi pamename vaikystės eilėraštuką "Virė virė košę", kuris šiandien švietimo politikos akivaruose iš lėto įgauna įvairiaspalves simbolines reikšmes. Į šį eilėraštuką galima žvelgt...

    2
  • Kryžkelė: tarp laisvės ir sotumo
    Kryžkelė: tarp laisvės ir sotumo

    Istorija parodė, kad neteisus buvo Karalius Saulė (Prancūzijos karalius Liudvikas XIV), sakydamas, kad "valstybė – tai aš". Valstybė – tai mes, visi jos piliečiai, ir tik nuo mūsų priklauso, kuriuo kryžkelės keliu pasuksi...

    4
  • Santuoka be meilės
    Santuoka be meilės

    Kol pedagogai stiprina streikų apkasus, o Švietimo ir mokslo ministerija kiša stručio galvą į smėlį, gyvenimas teka savo vaga. Tik plukdo kaskart į vis aklinesnį užutėkį, kur ne tik valtys šonais brūžinasi, bet greit jau ir ir...

  • Raudonojo maro medžioklė
    Raudonojo maro medžioklė

    Šiais politinių neramumų, populizmo ir demagogijos laikais aktualumo neprarandantis terminas "makartizmas" (angl. "McCarthyism"), reiškiantis kaltinimą išdavyste ar priešiška veikla, neturint jokių sva...

    3
  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Sugrįžta Kauno didybė.  Jaunimas iš emigracijos ir kitų šalies miestų kraunasi lagaminus ir skuba į Kauną,  nes laikinojoje sostinėje  gyvenantys ir kuriantys aukšto lygio jaunieji profesionalai traukia ...

    7
  • Milijoninė alkoholio žala – tik ledkalnio viršūnė
    Milijoninė alkoholio žala – tik ledkalnio viršūnė

    Alkoholio žala aplinkiniams, o ne pačiam geriančiajam, yra milžiniška – Lietuvoje ji sudaro daugiau nei trečdalį visos žalos ir siekia šimtus milijonų eurų, o teikiama pagalba yra nepakankama arba jos visai nėra. Tuo tarpu labiaus...

    6
  • Politinės rinkodaros dumblas
    Politinės rinkodaros dumblas

    Politinės rinkodaros ir savireklamos asas, turbūt garsiausias tėvas Lietuvoje (po Kęstučio P.), parlamentaras ir disidentas Petras G. susirūpino grėsmėmis valstybei, kurią myli kaip pats save ir savo Seimo kėdę. Todėl surašė laišką,...

    6
  • Vietoj „Kvadrato“ – joga
    Vietoj „Kvadrato“ – joga

    Naujienų srauto niekaip neapleidžia švietimo sistemos naujovės. ...

    1
  • Mintys apie 1918-uosius ir jų padarinius
    Mintys apie 1918-uosius ir jų padarinius

    2018-ųjų lapkritis – kupinas išdidumo ir nostalgijos, šalims minint Pirmojo pasaulinio karo pabaigą ir nepriklausomų valstybių susikūrimą (arba atsikūrimą) žlugus Austrijos-Vengrijos, Vokietijos ir Rusijos imperijoms. ...

    2
Daugiau straipsnių