Kalbėti ar nekalbėti savižudybės tema?

Nuo Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos ir Lietuvos psichologų sąjungos ketvirtadienį išplatinome pranešimą, raginantį žiniasklaidą laikytis santūrumo, informuojant apie žymių žmonių savižudybes.

Nesupraskite klaidingai – mes nesiūlome tylėti. Tai neįmanoma, ypač, kai nusižudo toks žinomas žmogus kaip aktorius Vytautas Šapranauskas. Kiekviena savižudybė smarkiai sukrečia aplinkinius žmones, šiuo konkrečiu atveju paveikta didelė dalis visuomenės.

Per pastarąsias kelias dienas vedžiau dvi psichoterapines grupes – abiejose žmones dalinosi, kokius jausmus šis įvykis jiems sukėlė. Kalbėjome apie liūdesį, iškylantį ir dėl prisiminimų apie artimoje aplinkoje įvykusių savižudybių – dėl itin didelio savižudybių skaičiaus mūsų šalyje su šia patirtimi yra susidūręs praktiškai kiekvienas. Kalbėjome apie baimę – dėl savęs (kai žmogus pats turi minčių apie savižudybę) ar dėl artimųjų (kad gali nepastebėti ar nesugebėti padėti). Kalbėjome apie pyktį – dažnai ignoruojamą ir į pakraštę nustumiamą jausmą, ypač kai kalbama apie mirusiuosius. Visgi pyktis – labai natūralus jausmas šioje situacijoje, juk nusižudęs žmogus palieka daug skausmo aplinkiniams. Esu įsitikinęs, kad svarbu susivokti savo jausmuose tokiose situacijose – tai įneša aiškumo ir apsaugo nuo impulsyvių ir neapgalvotų veiksmų (pvz. iš baimės pradėti perdėtai globoti savo paauglį sūnų ar dukrą).

Kalbant apie įvykusią savižudybę visuomet svarbu atskirti žmogų nuo jo poelgio. Visi žinome posakį – „apie mirusį gerai arba nieko”. Išties taip ir norisi kalbėti apie žmogų, kurio netekome. Jeigu tai buvo labai mylimas arba visuomenėje gerai žinomas talentingas žmogus – gražių prisiminimų netrūksta. Tačiau, kai kalbame apie savižudybę, čia yra ir pavojų. Žmonės mokosi stebėdami vienas kitą. Jeigu aš kenčiu ir niekaip negaliu įveikti susikaupusių problemų, jeigu mano santykiai su aplinkiniais yra komplikuoti, jeigu man kyla minčių apie savižudybę, tai didžiulė lavina idealizuojančių pasisakymų apie nusižudžiusįjį žmogų man siunčia aiškią, tačiau labai klaidinančią žinią – mirtis gali išspręsti visas problemas. Todėl kalbant apie nusižudžiusį žmogų (ar kalbėtume viešai, ar savo artimųjų rate) svarbu labai aiškiai įvardinti, jog savižudybė ne sprendžia problemas, o jas kuria. Svarbu nenutylėti skausmo, pykčio ir kitų jausmų, kuriuos sukelia toks poelgis.

Žinoma, neduoda ramybės klausimas, kodėl žmogus nusižudė. Niekuomet netrūksta įvairiausių versijų, tačiau turime prisiminti, kad vienos savižudybės priežasties nėra – kiekvieną konkrečią savižudybę lemia daugybė skirtingų veiksnių, todėl klausimas kodėl iki galo ir negali būti atsakytas.

Nereikėtų bijoti šia tema kalbėti ir su paaugliais ar vaikais. Jeigu nebijosite su jais kalbėti apie įvykusią savižudybę tiesiai šviesiai, nepakenksite, o kaip tik labai padėsite. Taip parodystite, kad tai tema, apie kurią galima kalbėti – jeigu vaikui kyla arba kada nors kils minčių apie savižudybę, toks Jūsų leidimas gali padėti kreiptis pagalbos į Jus ar ką nors kitą. Taip pat tai yra proga įvardinti, jog savižudybė nėra tinkamas problemų sprendimo būdas. Kartu galėsite aptarti tinkamus sunkumų įveikimo būdus – pradedant nuo kalbėjimo su artimaisiais, baigiant profesionalia psichologine pagalba. Svarbu, kad kalbėtumėte ramiai (kiek tai įmanoma), nedramatizuodami, konstruktyviai ir parinkdami tinkamus žodžius, atsižvelgdami į jo amžių.

Ar yra kažkokia amžiaus riba, nuo kada galima pradėti kalbėti? Maždaug 5-9 metų vaikas pradeda suprasti, kad mirtis yra negrįžtamas procesas, tačiau tai nereiškia, kad mažesniems tai visai nerūpi, ar su jais negalima kalbėti. Galima – paprastais žodžiais, tačiau konkrečiai (ne miega, o mirė). Neturėkite iliuzijų, kad vaikas nesužinos apie tai, kad artimasis (ar visuomenėje žinomas žmogus) nusižudė. Vargu, ar tai įmanoma. Viena „Jaunimo linijos” savanorė man pasakojo, kad vakar jai skambino berniukas, kuris pokalbio pabaigoje lyg ir nerimtai metė: „einu pasikarsiu kaip Šapras”.

Kalbėdami su vaiku šia tema galite pasirūpinti, kad jo santykį su savižudybe formuosite Jūs, o ne interneto portalas raudonai juodame fone rašantis dramatiškas antraštes. Plačiau apie tai, kaip kalbėti su vaikais apie netektis, galite perskaityti Kristinos Onos Polukordienės knygoje „Netekčių psichologija" (psl. 69-81).

Taip pat turime akcentuoti pagalbos galimybes. Tą, kurio nebėra galime tik prisiminti, tačiau galime ir turime pasirūpinti tais, kurie gyvi. Artimaisiais, kurie po artimojo savižudybės išgyvena tikrą košmarą (žinau, ką kalbu, nes dešimt metų vedu paramos grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems), tiek tais, kurie šiuo metu patiria sunkumus ir turi minčių apie savižudybę.

Pastarosiomis dienomis „Jaunimo linija” sulaukia ženkliai daugiau skambučių ir laiškų. Todėl atidarome papildomas linijas – šalia nuolat veikiančių 2 linijų šį savaitgalį savanoriai į skambučius atsilieps dar 1-3 papildomomis linijomis (nemokamas numeris 8 800 28888, www.jaunimolinija.lt/laiskai). Visos pagalbos telefonu ir internetu galimybės išvardintos puslapyje www.klausau.lt. Psichologų konsultacijų kreiptis galima kiekviename psichikos sveikatos centre (dažniausiai – poliklinkose).

Nuo Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos ir Lietuvos psichologų sąjungos ketvirtadienį išplatinome pranešimą, raginantį žiniasklaidą laikytis santūrumo, informuojant apie žymių žmonių savižudybes.

Nesupraskite klaidingai – mes nesiūlome tylėti. Tai neįmanoma, ypač, kai nusižudo toks žinomas žmogus kaip aktorius Vytautas Šapranauskas. Kiekviena savižudybė smarkiai sukrečia aplinkinius žmones, šiuo konkrečiu atveju paveikta didelė dalis visuomenės.

Per pastarąsias kelias dienas vedžiau dvi psichoterapines grupes – abiejose žmones dalinosi, kokius jausmus šis įvykis jiems sukėlė. Kalbėjome apie liūdesį, iškylantį ir dėl prisiminimų apie artimoje aplinkoje įvykusių savižudybių – dėl itin didelio savižudybių skaičiaus mūsų šalyje su šia patirtimi yra susidūręs praktiškai kiekvienas. Kalbėjome apie baimę – dėl savęs (kai žmogus pats turi minčių apie savižudybę) ar dėl artimųjų (kad gali nepastebėti ar nesugebėti padėti). Kalbėjome apie pyktį – dažnai ignoruojamą ir į pakraštę nustumiamą jausmą, ypač kai kalbama apie mirusiuosius. Visgi pyktis – labai natūralus jausmas šioje situacijoje, juk nusižudęs žmogus palieka daug skausmo aplinkiniams. Esu įsitikinęs, kad svarbu susivokti savo jausmuose tokiose situacijose – tai įneša aiškumo ir apsaugo nuo impulsyvių ir neapgalvotų veiksmų (pvz. iš baimės pradėti perdėtai globoti savo paauglį sūnų ar dukrą).

Kalbant apie įvykusią savižudybę visuomet svarbu atskirti žmogų nuo jo poelgio. Visi žinome posakį – „apie mirusį gerai arba nieko”. Išties taip ir norisi kalbėti apie žmogų, kurio netekome. Jeigu tai buvo labai mylimas arba visuomenėje gerai žinomas talentingas žmogus – gražių prisiminimų netrūksta. Tačiau, kai kalbame apie savižudybę, čia yra ir pavojų. Žmonės mokosi stebėdami vienas kitą. Jeigu aš kenčiu ir niekaip negaliu įveikti susikaupusių problemų, jeigu mano santykiai su aplinkiniais yra komplikuoti, jeigu man kyla minčių apie savižudybę, tai didžiulė lavina idealizuojančių pasisakymų apie nusižudžiusįjį žmogų man siunčia aiškią, tačiau labai klaidinančią žinią – mirtis gali išspręsti visas problemas. Todėl kalbant apie nusižudžiusį žmogų (ar kalbėtume viešai, ar savo artimųjų rate) svarbu labai aiškiai įvardinti, jog savižudybė ne sprendžia problemas, o jas kuria. Svarbu nenutylėti skausmo, pykčio ir kitų jausmų, kuriuos sukelia toks poelgis.

Žinoma, neduoda ramybės klausimas, kodėl žmogus nusižudė. Niekuomet netrūksta įvairiausių versijų, tačiau turime prisiminti, kad vienos savižudybės priežasties nėra – kiekvieną konkrečią savižudybę lemia daugybė skirtingų veiksnių, todėl klausimas kodėl iki galo ir negali būti atsakytas.

Nereikėtų bijoti šia tema kalbėti ir su paaugliais ar vaikais. Jeigu nebijosite su jais kalbėti apie įvykusią savižudybę tiesiai šviesiai, nepakenksite, o kaip tik labai padėsite. Taip parodystite, kad tai tema, apie kurią galima kalbėti – jeigu vaikui kyla arba kada nors kils minčių apie savižudybę, toks Jūsų leidimas gali padėti kreiptis pagalbos į Jus ar ką nors kitą. Taip pat tai yra proga įvardinti, jog savižudybė nėra tinkamas problemų sprendimo būdas. Kartu galėsite aptarti tinkamus sunkumų įveikimo būdus – pradedant nuo kalbėjimo su artimaisiais, baigiant profesionalia psichologine pagalba. Svarbu, kad kalbėtumėte ramiai (kiek tai įmanoma), nedramatizuodami, konstruktyviai ir parinkdami tinkamus žodžius, atsižvelgdami į jo amžių.

Ar yra kažkokia amžiaus riba, nuo kada galima pradėti kalbėti? Maždaug 5-9 metų vaikas pradeda suprasti, kad mirtis yra negrįžtamas procesas, tačiau tai nereiškia, kad mažesniems tai visai nerūpi, ar su jais negalima kalbėti. Galima – paprastais žodžiais, tačiau konkrečiai (ne miega, o mirė). Neturėkite iliuzijų, kad vaikas nesužinos apie tai, kad artimasis (ar visuomenėje žinomas žmogus) nusižudė. Vargu, ar tai įmanoma. Viena „Jaunimo linijos” savanorė man pasakojo, kad vakar jai skambino berniukas, kuris pokalbio pabaigoje lyg ir nerimtai metė: „einu pasikarsiu kaip Šapras”.

Kalbėdami su vaiku šia tema galite pasirūpinti, kad jo santykį su savižudybe formuosite Jūs, o ne interneto portalas raudonai juodame fone rašantis dramatiškas antraštes. Plačiau apie tai, kaip kalbėti su vaikais apie netektis, galite perskaityti Kristinos Onos Polukordienės knygoje „Netekčių psichologija" (psl. 69-81).

Taip pat turime akcentuoti pagalbos galimybes. Tą, kurio nebėra galime tik prisiminti, tačiau galime ir turime pasirūpinti tais, kurie gyvi. Artimaisiais, kurie po artimojo savižudybės išgyvena tikrą košmarą (žinau, ką kalbu, nes dešimt metų vedu paramos grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems), tiek tais, kurie šiuo metu patiria sunkumus ir turi minčių apie savižudybę.

Pastarosiomis dienomis „Jaunimo linija” sulaukia ženkliai daugiau skambučių ir laiškų. Todėl atidarome papildomas linijas – šalia nuolat veikiančių 2 linijų šį savaitgalį savanoriai į skambučius atsilieps dar 1-3 papildomomis linijomis (nemokamas numeris 8 800 28888, www.jaunimolinija.lt/laiskai). Visos pagalbos telefonu ir internetu galimybės išvardintos puslapyje www.klausau.lt. Psichologų konsultacijų kreiptis galima kiekviename psichikos sveikatos centre (dažniausiai – poliklinkose).


Šiame straipsnyje: savižudybėpsichologijamirtis

NAUJAUSI KOMENTARAI

dr. Jonas Ramanauskas

dr. Jonas Ramanauskas portretas
Be abejones, jeigu specialistas, tai bus studijaves Emanuelio Diurkheimo pries daugiau nei 100 metu parasyta klasikini veikala "Savizudybes". Ten taip pat is esmes yra pasakyta tai, kad cia autorius ir parase. Kur zmones nesugeba ar nera galimybiu isspresti savo problemu visuomeneje, tai tose visuomenese savizudybiu daugiau. Bendruomeniskumo stoka taip pat suponuoja tam tikra dali savizudybiu. Atrodo, kad pas kiekviena yra skirtingos priezastys... taciau, kaip jau nustatyta.... musu Valstybeje paprastas zmogus savo problemu nepagejus isspresti....taigi lyderiaujame savizudybiu skaiciumi.... oi kaip gerai, kad dar yra galimybe emigruoti ir apsiginti nuo to antiteisingumo, aferu ir naikinamojo proceso Lietuvoje. Kaip zinia, lietuviai jau nebeemigruoja.... jau evakuojasi.

Donata

Donata portretas
Salys i kurias emigruoja lietuviai savizudybiu skaicius deja nera zenkliai mazesnis... Skirtumas kad savizudybes tokioje salyje kaip ISlandija yra didziulis tabu..ar zinojote kad cia zmones taip pat pirmauja savizudybiu skaiciumi europoje ?

vidma to dr. Jonas Ramanauskas

vidma to dr. Jonas Ramanauskas portretas
o kodel ponas dr. Jonas Ramanauskas nerodo savo piletiskos pareigos ir meiles partijai ir laisvai lietuvai ..... kodel pucia burbulus pries oficialia ziniadrepsva ......I lietuva jau grizta lietuviai ir bemaz jau sekainciais metais mes turesim vel 3 limonus cia alkanu ,apgautu ir isnaudojimu zmoniu . Bet vistiek as myliu ta lietuva nors padejau ne vienam palikt marijos asaru krantus kam iz maza kam uz koki atpelny .Ir pats nesirosiu grist , juk nenoriu ant grebliu du rozus mint .O seip tai as patriotas lietuvos ir lietuvinkistes ir myliu viska kas nuo partijos ir lietuvos .Aciu (aplause)
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klimato išdaigų būta ir senovėje
    Klimato išdaigų būta ir senovėje

    Šią žiemą jau kartą atlaikėme išbandymą šalčiu, dabar rūpestis – kaip gripo atsiginti. Juk permainingi orai su atlydžiais labai padidina galimybę peršalti. Lietuvoje dažnas pokalbis prasideda nuo orų aptarimo, dėm...

  • Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs
    Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs

    SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad pernai gruodį padaugėjo gyventojų, laukiančių būsto kainos kilimo. Tikinčių, kad būstų kainos brangs buvo daugiau negu pernai rugsėjį ir daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. ...

    1
  • Kas išgydys papuvusią žuvį?
    Kas išgydys papuvusią žuvį?

    Eilinę švietimos sistemos gelbėjimo stadiją išgyvenanti Lietuva nusitaikė į direktorius. Iš paties aukščiausio valstybės valdymo aukšto skelbiama nuomonė, kad bepūnančią žuvį reikia gelbėti nuo galvos, randa vis...

    2
  • Link kitokios pasaulio <span style=color:red;>(ne)</span>tvarkos?
    Link kitokios pasaulio (ne)tvarkos?

    Turbūt vienas pagrindinių praėjusių metų pabaigos ir šių metų pradžios metinių apžvalgų ir prognozių bruožas buvo teiginiai apie pokario pasaulio tvarkos pabaigą ir naujos eros pradžią. Didžiosios Britanijos referendumo rezultatas dėl ...

  • „Brexit“: laukia kietas nusileidimas?
    „Brexit“: laukia kietas nusileidimas?

    Bene laukiamiausias antradienio įvykis – Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės Theresos May kalba, kurioje ji turėtų išdėstyti naujausius su šalies pasitraukimu iš ES susijusius planus bei taip įnešti aišk...

    1
  • Ko taip žviegia ta sostinė?
    Ko taip žviegia ta sostinė?

    Šiurpiausia praėjusios savaitės naujiena yra tai, ką ir šiaip visi puikiai žino. Praėjusiais metais išvykimą iš šalies deklaravo 51 tūkst. žmonių. Tai yra 6,4 tūkst. daugiau nei 2015-aisiais. ...

    14
  • Keistas susiskaldymas
    Keistas susiskaldymas

    Paminėjome Sausio 13-ąją – vieną tragiškiausių ir herojiškiausių naujosios mūsų istorijos datų, įrodžiusių tautos stiprybę ir laisvės siekį. ...

    11
  • Europai gresia rūpesčiai daugeliu frontų
    Europai gresia rūpesčiai daugeliu frontų

    Europa nėra monolitas. Jos samprata apima keletą persidengiančių darinių. ...

    3
  • Mentaliteto grimasos
    Mentaliteto grimasos

    Turbūt niekas neprieštaraus teiginiui, kad emigracija ir alkoholizmas žudo Lietuvą. Prasigėrusi tauta negali būti pilietiška, o tik tokia gali išsirinkti jai tarnaujančią valdžią,  išsireikalauti deramų sąlygų gyven...

    8
  • Po mažėjusiu eksportu pasislėpė nauji rekordai
    Po mažėjusiu eksportu pasislėpė nauji rekordai

    Nors prekių eksportas praėjusiais metais nebuvo svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys, mažėję eksporto skaičiai slepia ir nemažai teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, lapkritį pagerinti kelių prekių eksporto rekordai: lietuviškos kilmės bald...

Daugiau straipsnių