Kaip pirkti kailinius valdžios metodais?

Pabandykime paeksperimentuoti ir tipiškoje lietuvių šeimoje įdiekime lietuviškos valdžios veikimo modelį, su tikslu – išsiaiškinti, kaip šiuose mechanizmuose priimami sprendimai. 

Mūsų eksperimentinės šeimos vyras, prisiklausęs Palmiros ir Šulijos prognozių, tačiau nesitaręs su žmona, nusprendžia pabūti „geru“ ir žmonai nupirkti kailinius. Sutiksite, kad situacija gyvenimiška, tik tiek kad kailinių jau dabar niekas nebeįperka.

Naujiems kailiniams pinigai taupomi demonstratyviai ir taupyklė su užrašu „Kailiniams“ – atsiduria valgomojo kambario viduryje. Šitaip pamirštamas ir vaikų išsilavinimas, ir uošvienės sveikata. Čia orų prognozės pakrypsta kita linkme ir visai netikėtai audra nuneša stogą. 
Kas tuomet? Pagal valdžios kanonus pinigų paskirties keisti negalima – jei taupyta kailiniams, tai šie pinigai niekam kitam ir nebetinkami. Mūsų šeimoje „rūpestingasis“ vyras irgi privalėtų pirkti kailinius, nes ant taupyklės pats užrašė „kailiniams” ir apie būsimą pirkinį prisigyrė visiems giminaičiams ir kaimynams. 

Atėjus žiemai teks tais pačiais kailiniais ir žmoną aprengti, ir stogo skyles lopyti. Uošvė, pamačiusi kailinius, krykštautų iš džiaugsmo: „Kokie gražūs audinės šeriai“, tačiau vos klibikščiuos su nekeistu sąnariu. Kaimynai, užuot godžiai pavydėję, juoksis, kad stogas kiauras. O vaikai pro stogo plyšius žvelgs į žvaigždes. 

Bėda ta, kad prieš daužydamas taupyklę vyras su niekuo tartis nė nemėgino (kailinius pirkti grūmojančios žmonos neįskaičiuoju). 

Svarbiausia, kad vyras nepasitarė net ir pradėdamas taupyti. Jokios kitos nuomonės neieškojo, alternatyvių sprendimo variantų nesidairė, šeimos tarybos nešaukė. Jis – neklystanti šeimos galva. Tik ėmė šį kartą ir suklydo. Supranta tai visi, net ir kailiniais pasipuošusi žmona, nes pro stogo skyles matosi ne tik žvaigždės, bet ir vis mažiau pakylantis termometro stulpelis. Supranta ir pinigus leidęs vyras, tačiau taupyklė jau tuščia.

Taip ratas sukasi ir valdžios sprendimų priėmime. Valdžios vyrai ir moterys neklausia ir nesitaria. Ar jūsų kada nors kas pasiteiravo, koks turi būti parkas, kuriame vaikštote? Kaip turi atrodyti dviračių takas? 

Nuo ko priklauso saugumas jūsų gyvenamojoje vietoje? Ar planuojami naujieji troleibusai tinka jums, ar tinka tik vairuotojams?Genialiausios ir fantastiškiausios idėjos slypi piliečių galvose. 

Neišsemiami idėjų klodai! Norėdami, kad kas nors naudingo visuomenei būtų sukurta, turime susėsti prie vieno stalo ir atverti tuos minčių klodus: „PASITARKIME, ko trūksta? Kaip jūs išsivaizduojate šitą? O ką galvojate apie tai?“. Padiskutavus ir pasitarus gims sprendimai – ir kaip kailinius nupirkti, ir kaip stogą užlopyti.