Kaip Lietuvoje prieš Kalėdas „žvejojami“ aukotojai

Tiek žvejų, bandančių ant gerumo ir atjautos kabliuko pagauti naivių žuvelių, dar niekad Lietuvoje nebuvo. Maigyti mobiliojo telefono mygtukus pasiunčiant  kažkam litą, du, penkis ar daugiau tapo taip įprasta, kaip einant po darbo namo nusipirkti duonos.

Artėjant Kalėdoms baisu žengti žingsnį – kur pasuksi, ten iš tavęs paprašys aukoti. Kažkas pratina mus žaisti gerumu nuspalvintą žaidimą. Ir šaudome žinutes kaip į blogiukus kompiuteriniuose žaidimuose, šventai tikėdamiesi prisirinkti „bonusų“ ateičiai Anapus. Tik ko verta auka, kai akcijos ponų ir jų atstovaujamų bendrovių spindesys užgožia aukos gavėją? Ko verta auka, nuo kurios nubyra tik trupiniai tiems, kuriems iš tikrųjų pagalbos reikia? Ko verta auka be trupinėlio širdies?

TV laidų vedėja, gerumo akcijų organizatorė Edita Mildažytė, šiemet išdrįso garsiai pasakyti, kad mūsų gerumas gerokai iškrypo, kad neretai labdaros rinkimas tampa tik manipuliacija šventu žmonių dosnumu. Tai privertė šiek tiek suklusti ir nusišluostyti ašaras žiūrint graudžiai susuktus labdaros akcijų filmukus.

Nustebino netyčiom nugirstas miesto valdžios padejavimas, kad į tradicinį labdaros vakarą Rotušėje šiemet Kauno tarybos nariai neskuba įsigyti kvietimų. Paprastai artėjantys rinkimai politikams būna svarbesni ir už Kalėdas. Negi prieš savivaldybių tarybų rinkimus kandidatai į valdžią nebenori būti dosnūs? O gal jie išgirdo E.Mildažytės įspėjimą nepakibti ant rinkodaros kabliuko? Juk paprastai į tradicinį labdaros vakarą kviečia ir jį globoja miesto meras su ponia. Puotai praėjus, savivaldybė platina pranešimus, kiek mero sukviesti svečiai suaukojo. Aišku, kad reklama bus merui, o ne aukotojams. Neapsimoka, a? Tokia jau tiesa – tikrasis gerumas beveik niekada neapsimoka.

Ir kodėl tiek daug reikia aukoti dabar, prieš Kalėdas? Aš mieliau tai daryčiau, pavyzdžiui, prieš birželio 1-ąją – Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Arba vėlyvą rudenį, kai skelbiamas senjorų mėnuo. Švenčiausios Mergelės Marijos Dangun ėmimo (Vytauto) bažnyčios rektorius kunigas Kęstutis Rugevičius adventui prasidėjus įspėjo: lengva telefonu paskambinti ir paaukoti, bet ką gero galime padaryti šalia esančiam žmogui?

Dabar gal verčiau nukasti sniegą senukui kaimynui, kuriam sniego kastuvas jau tapo sunkesnis už amžiaus naštą? Dar neblogai būtų išsikepti pyragą ir nueiti į svečius pas būrį vaikų auginančią šeimą, kuri gauna šiek tiek daugiau nei 525 litus vienam šeimos nariui ir valstybei bei socialinės paramos dalytojams visai nerūpi. O gal bent valandžiukei pavaduoti jau daugybę metų be atokvėpio neįgalią savo dukrą slaugančią moterį ir išleisti ją nors pasivaikščioti?

Tai gerokai sunkiau, nei labdaros puotos aukcione įsigyti paveikslą ar namuose išdribus ant minkštos sofos per televizorių žiūrėti žvaigždžių koncertą ir paskambinti ekrane nurodytu telefonu. Bet užtat ramu, kad neprarysi gerklėj stringančio reklaminio jauko.


Šiame straipsnyje: Aušra Garnienė

NAUJAUSI KOMENTARAI

sss

sss portretas
Paskaiciuokim jei tarkim jus aukojate 10 lt kas lieka is tos aukos galutiniam gavejui: paslaugos teikejas t.y. numeris tarkim 1606 ima sau apie 40% nuo sumos, toliau lesu iskaitymas i banko saskaita minimum 1lt, toliau nerealus konkursai kur galima kuo brangiau nusipirkti kazkokia iranga nes aukojate tarkim vaiku namams jie yra valdiska istaiga atitinkamai turi buti paskelbtas konkursas kazka pirkti. Stai reziume prisedenge vaiku ar kitu zmoniu nelaime kazkas puikiai is to uzsidirba, o kam skirta parama tiems lieka trupiniai

garne

garne  portretas
tavo dejavimas veidmainiškas. neaukosi juk jokia proga. neaukojantys randa šimtus argumentų, kad apjuodint gražią idėją

ALFA

ALFA portretas
Pritariu visu 100 proc SSS komentarui. Kur dingsta suaukoti pinigai niekas nežino.Jokių ataskaitų niekas nerašo ir aukotojai nieko apie tai nežino. Pažiūrėkit į vedančiųjų veidus kkokie jie linksmi ir malonus kai ekrane mato dideles sumas ir vis dar maldauja, kad balsuokite kuo daugiau. Matomai geras kasnis krenta ir į jų kišenes. Vargšai vaikai gyvenantys vaikų namuose tikiu, kad nieko nemato.Pasipinigavimui-NE.
VISI KOMENTARAI 48

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių