Kaip išsaugoti istoriją?

Diplomatų Lozoraičių šeimos atminimui VDU įkurtas memorialinis muziejus pakeitė adresą - iš kambario, kuris tarpukariu buvo užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio darbo kabinetas, eksponatai perkelti į naująją istorijos menę. Senosiose erdvėse dirbs VDU sekretorė Auksė Balčytienė.

Universiteto vadovai sprendimą perkelti Lozoraičių šeimos relikvijas į naujas patalpas aiškina noru priartinti istoriją prie visuomenės, tačiau ne visi kauniečiai ir VDU bendromenės atstovai mano taip pat.

Maištininkas žuvo

Beveik prieš ketverius metus, artėjant eiliniams VDU rektoriaus rinkimams, gerbiamas universiteto profesorius Leonidas Donskis taikliai apibendrino universiteto vidaus problemas: "VDU turime feodalinį modelį: rektoriai - dvarponiai, dėstytojai - baudžiauninkai." Kas pasikeitė per tą laiką? Rektorius naujas, prorektoriai nauji, sukurtas naujas demokratinis ir žmogiškas universiteto veidas, tačiau klausimas kyla, ar toks sureikšmintas dėmesys veidui ir jo plastinės operacijos pakeitė universiteto vidaus feodalinį susiskirstymą į dvarponius ir baudžiauninkus. Nors aktyviai deklaruojamos demokratinės vertybės, žodžio laisvė, visuomeniškumas ir tolerancija, tačiau gerbiamo Lozoraičio memorialinio kambario perkėlimas į kitas patalpas yra eilinis, nors ir gana smulkus pavyzdys, puikiai iliustruojantis, kad sprendimai ir toliau priimami už uždarų durų, neatsiklausiant ne tik plačiosios visuomenės, bet ir susijusių trečiųjų asmenų nuomonės. Žinoma, tai - ne tik VDU problema. Panašu, kad per dvidešimt nepriklausomybės metų iš esmės matome nedaug pasikeitimų - keičiasi veidai, tačiau dominuojantis valdymo modelis - ne. "Maištininkas žuvo, šlovė drakonui", - apie vieną drakono bruožus pradedantį įgauti maištininką pasakė vieno seno multiplikacinio filmo herojus. Taigi turime tą patį drakoną, tik dabar jis modernesnis, labiau įgudęs mielai ir žmogiškai šypsotis viešumoje.

To VDU darbuotoja

Ar VDU darbuotojai jau tiek apkiauto, kad neskiria autentikos (turiu galvoje autentiškas patalpas, kuriose gyveno Lozoraičiai), nuo atsitiktinai parinktų kelių kambariukų? Ar jau VDU valdžia tiek nekenčia studentų ir visuomenės, kad jiems reikia įsikurti kuo toliau nuo jų, būti mažiau tiesiogiai prieinamiems?



Dar vienas įrodymas, kad mes istoriją suprantame kaip kažką, apie ką vieni rašo vadovėlius, o kiti iš jų mokosi. Neva perkelsime eksponatus į didesnę erdvę, apkaišysime juos rūtomis, ir bus viskas gerai. Sutinku, kad ekspozicija turėjo būti geriau prieinama studentams, mokiniams ar šiaip miestiečiams. Tačiau jei jau kelti į kitas patalpas - gal tada geriau į Prezidentūrą? Bent kontekstas būtų artimas istorijai ir tarpukariui. O kitoje erdvėje tie patys autentiški eksponatai nebebus tokie autentiški, kokie buvo senajame kabinete. Dabar jie nebesiskirs nuo tos gausybės N muziejaus eksponatų, į kuriuos žiūri prievarta į muziejų atvesti mokinukai. Galų gale juk net ir vaizdas pro langą, netgi jei ir smarkiai pasikeitęs, buvo senosios istorinės erdvės vertybė.

Absolventas

Ko čia stebėtis? Juk tai - VDU. Gražūs žodžiai ir lozungai, o priešingi darbai. Mokiausi universitete, nejuokaukite, kad rektorato pastate studentams mielai paskaitos dėstomos, o pirmame aukšte studentai galės labiau pamatyti eksponatus ir apie juos diskutuoti. Per stipriai užsimojote ir nerimtai atrodote. Būtų solidžiau, jeigu išsaugotumėte autentišką kabinetą ir sudarytumėte žmonėms galimybę jį aplankyti.

Kaunietis

Šiame pastate tarpukariu, 1919-1940 m. posėdžiavo Laikinojoje sostinėje dirbęs Lietuvos Respublikos Ministrų kabinetas. Tik antro aukšto kai kuriuos kambariuose 1934-1939 m. (gal dėl šių metų nedaug tesuklydau) laikinai gyveno Lozoraičių šeima. Teisus rektorius, kad visas pastatas yra istorinis, kad jame ekspozicijas reikia plėsti, o ne vieną kambarį tam reikėjo tik skirti. Sveikinu ir džiaugiuosi, kad ėmėsi šios gražios iniciatyvos didinti ekspozicijų prieinamumą ir šio pastato žinomumą.

Kaunietė

Neteko man lankytis Lozoraičių muziejuje. Deja, jau ir neteks. Niekada anksčiau nepastebėjau jokių reklamų, kad toks muziejus buvo. Jeigu VDU būtų reklamavę muziejų, gal ir turistai būtų lankę. Perskaičiau visą straipsnį, nors ir labai ilgas. Bet buvo verta. Supratau ir vieną pusę, ir kitą. O kurią palaikau? Na... nežinau, taktiškiau gal būtų buvę universitetui palaukti, kol išmirs paskutiniai artimieji ir tada perkraustyti, nes dabar dar labai gyva atmintis ir tokie dalykai senesniems žmonėms atrodo kaip didelis nusikaltimas. Be to, jeigu, kaip rektorius čia sako, planuojama visą pastatą padaryti muziejumi, tai kodėl tą Lozoraičių muziejų iškėlė į kitą aukštą? Artimiesiems: neliūdėkite, atmintyje nešiokite prisiminimus. O laisvas patalpas reikia atiduoti gyviesiems. Gal ir sarkastiška, bet...


Šiame straipsnyje: VDUbalčytienėLozoraičiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Sudėtinga vaikystė
    Sudėtinga vaikystė

    Lietuvos Vyriausybei sukako vieneri. Pediatrų terminais tariant, kūdikystė perkopta. Galima konstatuoti, kad vaikas nuo įprastos raidos tarsi ir neatsilieka – dantys sudygo (nors yra įtarimų, kad naujagimiui tik užgimus kai kurie įtakingi dėdės...

  • Pasišokinėjimai ant liepto galo
    Pasišokinėjimai ant liepto galo

    Vakar daugiau kaip 40 000 medikų laukė Seimo sprendimo dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Nuo šio balsavimo daug priklausė, ar bus visuotinis gydytojų ir slaugytojų streikas. Tuo pat metu iš visų pusių skambėjo rekviem m...

    2
  • Caras ir jo antikarjera
    Caras ir jo antikarjera

    Atsakydamas į tariamai paprasto darbininko (kaip dabar jau žinoma – šiam "paprasto piliečio" vaidmeniui specialiai pasamdyto Rusijos provincijos teatro aktoriaus) klausimą, Vladimiras Putinas pagaliau pranešė tikrai dalyvausi...

    13
  • Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?
    Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?

    Lietuvos santykiai su Izraeliu yra išskirtinai geri, palyginus su daugeliu Europos Sąjungos (ES) šalių. Dėl to džiugu, prisiminus, kiek vietos kolaborantai prisidėjo prie Lietuvos žydų žudymo per Holokaustą. Bet vardan gerų santykių ne...

    6
  • Trumpa Kalėdų eglutės istorija
    Trumpa Kalėdų eglutės istorija

    Tradiciniame mūsų kalendoriuje gruodžio 13-oji diena įvardyta kaip Šviesos, mat vakarai jau nebeilgės – saulė leisis vis tuo pat metu. Diena dar kiek trumpės iki saulėgrįžos, bet todėl, kad ryte saulutė „pramiegos“, patek...

  • Baudžiavos palikimas
    Baudžiavos palikimas

    Praėjusią savaitę Suomija minėjo 100-ąsias nepriklausomybės metines. Šios šalies istorija daug kuo primena Lietuvos, nors yra ir reikšmingų skirtumų. ...

    6
  • Gyvatės ir Žemininkai
    Gyvatės ir Žemininkai

    Lukiškių aikštė Vilniuje 1999 m. yra paskelbta reprezentacine valstybės aikšte. Statusas visada įpareigoja. Tačiau kiekviena vieta, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo biografiją. Ji gali būti nubraukiama ir slepiama arba ji gali ...

    5
  • Lunaparke – pamišėlių karuselė
    Lunaparke – pamišėlių karuselė

    Kad politikai žiūri į valstybės biudžetą kaip plėšikai į banką, jau tapo labiau nei akivaizdu. Pupyčių darbinimas Seime, siekis sumažinti mokesčius dvarponiams, dailios sumos niekam nereikalingiems projektams, tūkstančiai beprasmiš...

    8
  • Dėmesio centre – Jeruzalė
    Dėmesio centre – Jeruzalė

    Kaip pranešė „BBC“, palestiniečių savivaldos prezidentas Mahmoudas Abbasas pavadino Amerikos prezidento nutarimą „apgailėtinu“, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu – „drąsiu ir teisingu“, o...

    3
  • Aš feministė – myliu vyrus, skutuosi pažastis
    Aš feministė – myliu vyrus, skutuosi pažastis

    Pastaruoju metu žodis "feministė" apipintas tokiu kiekiu legendų, stereotipų ir išankstinių nuomonių, kad su juo galėtų konkuruoti nebent tokios sąvokos kaip "musulmonas" ar "tolerancija". Nemažai daliai žmonių,...

    18
Daugiau straipsnių