Kaip išsaugoti istoriją?

Diplomatų Lozoraičių šeimos atminimui VDU įkurtas memorialinis muziejus pakeitė adresą - iš kambario, kuris tarpukariu buvo užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio darbo kabinetas, eksponatai perkelti į naująją istorijos menę. Senosiose erdvėse dirbs VDU sekretorė Auksė Balčytienė.

Universiteto vadovai sprendimą perkelti Lozoraičių šeimos relikvijas į naujas patalpas aiškina noru priartinti istoriją prie visuomenės, tačiau ne visi kauniečiai ir VDU bendromenės atstovai mano taip pat.

Maištininkas žuvo

Beveik prieš ketverius metus, artėjant eiliniams VDU rektoriaus rinkimams, gerbiamas universiteto profesorius Leonidas Donskis taikliai apibendrino universiteto vidaus problemas: "VDU turime feodalinį modelį: rektoriai - dvarponiai, dėstytojai - baudžiauninkai." Kas pasikeitė per tą laiką? Rektorius naujas, prorektoriai nauji, sukurtas naujas demokratinis ir žmogiškas universiteto veidas, tačiau klausimas kyla, ar toks sureikšmintas dėmesys veidui ir jo plastinės operacijos pakeitė universiteto vidaus feodalinį susiskirstymą į dvarponius ir baudžiauninkus. Nors aktyviai deklaruojamos demokratinės vertybės, žodžio laisvė, visuomeniškumas ir tolerancija, tačiau gerbiamo Lozoraičio memorialinio kambario perkėlimas į kitas patalpas yra eilinis, nors ir gana smulkus pavyzdys, puikiai iliustruojantis, kad sprendimai ir toliau priimami už uždarų durų, neatsiklausiant ne tik plačiosios visuomenės, bet ir susijusių trečiųjų asmenų nuomonės. Žinoma, tai - ne tik VDU problema. Panašu, kad per dvidešimt nepriklausomybės metų iš esmės matome nedaug pasikeitimų - keičiasi veidai, tačiau dominuojantis valdymo modelis - ne. "Maištininkas žuvo, šlovė drakonui", - apie vieną drakono bruožus pradedantį įgauti maištininką pasakė vieno seno multiplikacinio filmo herojus. Taigi turime tą patį drakoną, tik dabar jis modernesnis, labiau įgudęs mielai ir žmogiškai šypsotis viešumoje.

To VDU darbuotoja

Ar VDU darbuotojai jau tiek apkiauto, kad neskiria autentikos (turiu galvoje autentiškas patalpas, kuriose gyveno Lozoraičiai), nuo atsitiktinai parinktų kelių kambariukų? Ar jau VDU valdžia tiek nekenčia studentų ir visuomenės, kad jiems reikia įsikurti kuo toliau nuo jų, būti mažiau tiesiogiai prieinamiems?



Dar vienas įrodymas, kad mes istoriją suprantame kaip kažką, apie ką vieni rašo vadovėlius, o kiti iš jų mokosi. Neva perkelsime eksponatus į didesnę erdvę, apkaišysime juos rūtomis, ir bus viskas gerai. Sutinku, kad ekspozicija turėjo būti geriau prieinama studentams, mokiniams ar šiaip miestiečiams. Tačiau jei jau kelti į kitas patalpas - gal tada geriau į Prezidentūrą? Bent kontekstas būtų artimas istorijai ir tarpukariui. O kitoje erdvėje tie patys autentiški eksponatai nebebus tokie autentiški, kokie buvo senajame kabinete. Dabar jie nebesiskirs nuo tos gausybės N muziejaus eksponatų, į kuriuos žiūri prievarta į muziejų atvesti mokinukai. Galų gale juk net ir vaizdas pro langą, netgi jei ir smarkiai pasikeitęs, buvo senosios istorinės erdvės vertybė.

Absolventas

Ko čia stebėtis? Juk tai - VDU. Gražūs žodžiai ir lozungai, o priešingi darbai. Mokiausi universitete, nejuokaukite, kad rektorato pastate studentams mielai paskaitos dėstomos, o pirmame aukšte studentai galės labiau pamatyti eksponatus ir apie juos diskutuoti. Per stipriai užsimojote ir nerimtai atrodote. Būtų solidžiau, jeigu išsaugotumėte autentišką kabinetą ir sudarytumėte žmonėms galimybę jį aplankyti.

Kaunietis

Šiame pastate tarpukariu, 1919-1940 m. posėdžiavo Laikinojoje sostinėje dirbęs Lietuvos Respublikos Ministrų kabinetas. Tik antro aukšto kai kuriuos kambariuose 1934-1939 m. (gal dėl šių metų nedaug tesuklydau) laikinai gyveno Lozoraičių šeima. Teisus rektorius, kad visas pastatas yra istorinis, kad jame ekspozicijas reikia plėsti, o ne vieną kambarį tam reikėjo tik skirti. Sveikinu ir džiaugiuosi, kad ėmėsi šios gražios iniciatyvos didinti ekspozicijų prieinamumą ir šio pastato žinomumą.

Kaunietė

Neteko man lankytis Lozoraičių muziejuje. Deja, jau ir neteks. Niekada anksčiau nepastebėjau jokių reklamų, kad toks muziejus buvo. Jeigu VDU būtų reklamavę muziejų, gal ir turistai būtų lankę. Perskaičiau visą straipsnį, nors ir labai ilgas. Bet buvo verta. Supratau ir vieną pusę, ir kitą. O kurią palaikau? Na... nežinau, taktiškiau gal būtų buvę universitetui palaukti, kol išmirs paskutiniai artimieji ir tada perkraustyti, nes dabar dar labai gyva atmintis ir tokie dalykai senesniems žmonėms atrodo kaip didelis nusikaltimas. Be to, jeigu, kaip rektorius čia sako, planuojama visą pastatą padaryti muziejumi, tai kodėl tą Lozoraičių muziejų iškėlė į kitą aukštą? Artimiesiems: neliūdėkite, atmintyje nešiokite prisiminimus. O laisvas patalpas reikia atiduoti gyviesiems. Gal ir sarkastiška, bet...


Šiame straipsnyje: VDUbalčytienėLozoraičiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    8
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    11
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
  • Politinio idiotizmo atlaidai
    Politinio idiotizmo atlaidai

    Gal ir perlenkė lazdą eurokomisaras V.P.Andriukaitis, idiotizmu pavadinęs mūsų energetikos politiką, nukreiptą prieš Astravo atominį hiperboloidą. ...

    48
  • Ačiū Dievui, kad NATO nemiega
    Ačiū Dievui, kad NATO nemiega

    Jau seniai Baltijos šalys nebuvo Europos spaudos dėmesio centre kaip dabar, prasidėjus rusų ir baltarusių karinėms pratyboms Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pašonėje. Gera čia nebent tai, kad be  žurnalistų budi ir NATO. ...

    11
  • Kitas požiūris į emigraciją
    Kitas požiūris į emigraciją

    Praėjusią savaitę vykusiame „Rytų Europos Davosu” vadinamame Krynicos Ekonomikos forume (Lenkija) vyko įdomi diskusija apie Ukrainos darbuotojus Europos darbo rinkoje (Economic Migrants from Ukraine on the European Labour Market). Diskusi...

    1
Daugiau straipsnių