- Marius Skarupskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Su bičiuliu gurkšnojant alų vienoje Vilniaus kavinių žvelgiu pro langą: matau Sodros išlaikomą pagyvenusį pilietį, senamiesčio gatvėje virkdantį armoniką.
Gegužio žiedų melodijos pagalba žvarbėjantį rudenį jis bando papildyti ant grindinio padėtą kepurę keliomis monetomis. Kartas nuo karto jam pavyksta – pasigirsta žvangantys metalinių pinigų akordai.
Bičiulio, alų mėgstančio labiau nei futbolą ir krepšinį kartu sudėjus, teiraujuosi: „Kuris alus geriausias?“ „Lietuviškas.“ – jis man išrėžia. „Ir?“ – neatstoju aš. „Čekiškas.“ – pasako susimastęs ir užkemša gurkšnį alaus kepta duona su česnaku.
Taip mintys atsispiria nuo rudenėjančio Vilniaus grindinio ir nejučiomis skrieja į antrąją Europos alaus sostinę Prahą (čia po Vilniaus pagal mano bičiulio matavimus). Jeigu ten esate lankęsi, jūs neabejotinai matėte puikių gatvės iniciatyvų pavyzdžių. Kiekviename žingsnyje siūloma vis nauja atrakcija, pramoga, paslauga ar prekė.
Senolis suka muzikinę dėžutę ir vos kas įmeta pinigėlį, jis kilstelį kepurę nuo galvos dėkodamas – vaizdas lyg iš pasakos ir vien jau dėl to norisi iškrapštyti monetą iš kišenės. Jūreiviais persirengę vyrukai kviečia plaukioti Vltavos upe, skiriančia Prahos senamiestį į dvi dalis. Žingsnis toliau – maloni moteris siūlo mano fizionomiją perkelti ant popieriaus lapo.
Vyriškis rodo į oro balioną ir pasakoja apie ekskursiją juo. Išrikiuoti senoviški automobiliai, skirti ne tik nusifotografuoti šalia, bet ir už tam tikrą mokestį pasinaudoti jais kaip taksi. Spalvotais drabužiais pasidabinę gatvės prekeiviai, ant savęs pasikabinę visą reikalingą „amuniciją“ miestelėnams ir turistams siūlo dešrainius.
Iš Prahos grįžkime į Vilnių, kur nedarbas dvigubai didesnis, o miesto gatvės matyt dvigubai pavojingesnės ir tuštesnės. Sutiksite, kad valdžios sprendimai turi didelę įtaką miesto gatvių niūrumui: leidimai, reikalavimai, šviesos taupymas ir kitokios kliūtys. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Antroji – asmeninės iniciatyvos stoka, esamų galimybių nepakankamas išnaudojimas. Kalbu apie mūsų pačių kūrybiškumą ir verslumą, apie šviežių idėjų antplūdį miesto gatvėse.
Mes lietuviai sakome: „Sunkūs laikai“. O galėtumėm: „Dabartis – atspirtis naujai veiklai. Imsiu pats ir darysiu.“ Imsiu ir iškelsiu idėją, pavyzdžiui, kad sostinės gatvėse nėra aktorių pasirodymų, kad reikia pantomimos pasirodymų, kad prekyba pilies gatvėje gali būti dar įvairesnė, kad ten gali atsirasti ne tik paveikslų reprodukcijos, bet ir originalūs vietinių menininkų darbai.
Atverkime gatves šurmuliui ir išleiskime kultūros idėjas Vilniui. Įpūskime Vilniui gyvasties ir savitumo. Klausite kaip? Paspauskite nuorodą, kuri veda į Vilniaus miesto savivaldybės konkursą, skirta kultūros projektų rėmimui. Paramos gali tikėtis tiek mėgėjų, tiek profesionalus menas. Paramą čia ras ir kultūros renginiai ir leidybos projektai. Nepaspaudę nuorodos ar paspaudę, bet neperskaitę, už visas nesėkmės priimkite atsakomybę patys.
Meskite iššūkį sau ir suteikite galimybę Vilniui. Padėkime vieni kitiems. Remkime jau vykdomas ir dar tik entuziastų galvose besirezgančias idėjas, kad šalia gatvės muzikos dienų ir tebūnie naktų skambesio, išauštų „iniciatyvų rytai.“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4
Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8
Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...