Darbo partija pirmadienį žiniasklaidai išplatino pranešimą, kuriuo pristatoma partijos siūloma Ekonomikos stabilizavimo ir gaivinimo programa.

Pasak pranešimo, šios programos pagrindu vyks derybos dėl Darbo partijos ir valdančiosios koalicijos bendradarbiavimo.

1. ENERGETIKA

Pasiūlymų tikslas - demonopolizuoti ir liberalizoti Lietuvos energetikos ūkį ir sukurti efektyvią sistemą kuri geriau patenkins vartotojų poreikius apsirūpinant elektra ir gamtinėmis dujomis, sudarant galimybę dalyvauti patiems vartotojams. Siūlome ekonominėmis ir finansinėmis priemonėmis paskatinti gamtinių dujų skirstomųjų tinklų plėtrą ir elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių bei kogeneracijos būdu. Užtikrinti atliekinės elektros energijos supirkimą. Tokiu būdu sudarant konkurenciją energetikos rinkoje, kuri paskatins mažinti kainas.

ATSINAUJINANTYS ŠALTINIAI

Kogeneracija

                 Galiojanti įstatyminė bazė neskatina elektros gamybos kogeneracijos būdu, o įmonės dar turi mokėti “baudą”, t.y. galios mokestį, kuris imamas prisijungus prie elektros tinklų.

                 Todėl siūlome panaikinti įmonėms, gaminančioms elektros energiją kogeneracijos būdu galios mokestį už nesunaudotą elektros energiją. Prisijungimo mokestis kogeneracijai turi sudaryti ne daugiau negu prisijungimo išlaidos. Kogeneracijos būdu gaminamos elektros savo reikmėms neapmokestinti. Užtikrinti atliekinės elektros energijos supirkimą. 

                 Vėjo ir hidroenergija

                 Siūlome supaprastinti sąlygas vystyti vėjo ir hidroenergetiką:

1) prisijungimo prie elektros tinklų mokestis neturi viršyti 2 kartus prisijungimo kaštų. Šiuo metu iki 12 kartų daugiau reikia sumokėti, negu yra faktiniai prisijungimo kaštai;

2) supaprastinti ir pagreitinti žemės ūkio paskirties žemės keitimo į komercinę paskirtį.

                 Bioenergetika

                 Siūlome:

1) supaprastinti gyvūninės ir augalinės kilmės, maisto atliekų panaudojimą energijai gaminti;

2) supaprastinti ir pagreitinti žemės ūkio paskirties žemės keitimo į komercinę paskirtį;

3) investicijoms į biojėgainių statybą skirti iki 70 procentų ES paramos.

Šiuo metu atliekų surinkimo rinka monopolizuota. Atliekų tiekėjai sumoka už atliekų pristatymą į perdirbimo įmones. Todėl gamybos įmonių pristatančių atliekas, gaminamos produkcijos savikaina didesnė.

Geoterminė energija

1) siūlome sutvarkyti geoterminių jėgainių gaminamos šilumos supirkimo kainodarą, kuri skatintų tokių jėgainių atsiradimą, t.y. nustatyti, kad šilumos supirkimo kaina iš geoterminių elektrinių būtų ne mažesnė negu iš šiluminių elektrinių.

2) užtikrinti ES struktūrinių fondų ir Valstybės paramos panaudojimą geotermijos plėtrai.

3) valstybinės geoterminės jėgainės pagrindu sukurti laboratoriją konsultacijoms, specialistų paruošimui, naujų technologijų aprobavimui ir aplinkos tyrinėjimui.

                 CO₂ IŠMETIMAS

Griežtai užtikrinti CO₂ išmetimo kontrolę. Nepanaudotus Apyvartinius taršos leidimus (toliau -ATL) siūlome parduoti vertybinių popierių biržoje ir tai turėtų daryti tik Finansų ministerija. Laukiamos įplaukos į valstybės biudžetą būtų 400 mln. Lt.

ELEKTRA

Veikloje naudojamas turtas

Siūlome nustatyti:

1) toks turtas, kuris naudojamas veikloje daugiau nei  1 metus turi būti pripažintas ilgalaikiu;

2) elektros energetikos įmonės turėtų veikti pagal Akcinių bendrovių įstatymą, t.y. pelną gautų iš savo ūkinės veiklos, o savo įrenginių atsinaujinimui naudoti amortizacinius atskaitymus;

3) atšaukti pelno skaičiavimą nuo turto vertės;

4) įvesti 5 procentų nekilnojamojo turto mokestį ilgalaikiam turtui, įkalkuliuojant į tiekiamos elektros kainą.

Kaina vartotojams dėl anksčiau minėtų priemonių nepasikeis, valstybės biudžetas gautų daugiau negu 0,5 mlrd. litų pajamų iš nekilnojamojo turto mokesčio.

Investicijos

Investicijoms ir esamam turtui, naudojamam tiekimo kainos nustatymo formulėje siūlome taikyti tokius amortizacinius atskaitymus:

1) ilgalaikiam turtui, kuris tarnauja daugiau negu 20 metų - taikyti ne mažiau 15 metų nusidėvėjimo normatyvą;

2) ilgalaikiam turtui, kuris tarnauja daugiau negu 25 metus - taikyti ne mažiau 20 metų nusidėvėjimo normatyvą.

Galios mokestis

Siekiant demonopolizuoti rinką  ir paskatinti kogeneraciją siūlome atsisakyti galios mokesčio taikymo.

Laukiamas rezultatas: valstybės mąstu didės elektros gamintojų skaičius, mažės priklausomybė nuo trečiųjų šalių, vyks demonopolizavimas, mažės ūkinių subjektų sąnaudos.  Valstybės biudžeto papildomos įplaukos daugiau negu 500 mln. Lt. 

DUJOS

Demonopolizacija

Šiuo metu nustatyta magistraliniu dujotiekiu tiekiamų dujų kaina yra didesnė negu skirstomųjų tinklų,  nors tikros sąnaudos  yra mažesnės ir užtikrina pakankamai pelno. Skirstomųjų tinklų kaina nustatyta mažesnė.  Todėl vartotojai nesuinteresuoti investuoti į skirstomuosius tinklus ir rinka lieka monopolizota.

Norint demonopolizoti rinką, siūlome  palikti nekintamą bendrą magistralės ir skirstomųjų  tinklų sumą tam, kad ne pakenkti esamai AB “Lietuvos dujos”  struktūrai. Sumažinti magistraliniu dujotiekiu tiekiamų dujų kainas ir padidinti  skirstomųjų dujotiekių tiekiamų dujų kainas iki tokio lygio, kad verslo subjektai būtų suinteresuoti ir jiems finansiškai apsimokėtų plėsti skirstomųjų dujotiekių tinklus. Pagal formulę: 1 dalis magistralei ir 3 dalys skirstomiesiems.

Mes siūlome nustatyti, kad leidimai prisijungti prie magistralinių dujotiekių būtų išduodami Vyriausybės nutarimu. Įpareigoti AB “Lietuvos dujos” 1 mėnesio laikotarpio bėgyje parengti technines prisijungimo sąlygas, kurios  kaina neturėtų viršyti prisijungimo išlaidų.

Veikloje naudojamas turtas

Kaip ir elektros atveju siūlome nustatyti:

1) toks turtas, kuris naudojamas veikloje daugiau nei  1 metus turi būti pripažintas ilgalaikiu;

2) dujų įmonės galėtų veikti pagal Akcinių bendrovių įstatymą, t.y. pelną gautų iš savo ūkinės veiklos, o savo įrenginių atsinaujinimui naudoti amortizacinius atskaitymus;

3) atšaukti pelno skaičiavimą nuo turto vertės;

4) įvesti 5 procentų nekilnojamojo turto mokestį ilgalaikiam turtui ir įkalkuliuoti į savikainą.

Investicijos

Investicijoms, naudojamoms tiekimo kainos nustatymo formulėje siūlome taikyti tokius amortizacinius atskaitymus:

1) ilgalaikiam turtui, kuris tarnauja daugiau negu 20 metų - taikyti ne mažiau 15 metų nusidėvėjimo normatyvą;

2) ilgalaikiam turtui, kuris tarnauja daugiau negu 25 metus - taikyti ne mažiau 20 metų nusidėvėjimo normatyvą.

Abonentinis mokestis

Šiuo metu buitiniams dujų vartotojams nustatytas abonentinis mokestis (pastovioji kainos dalis)  yra 2,22 litai per mėnesį. Už kiekvieną suvartotą dujų kiekį 2,12 Lt/m^3.

 Privatiems namams, suvartojantiems daugiau dujų yra taikomas 14,66 litų abonentinis mokestis ir už kiekvieną suvartotą dujų kiekį - 1,58 Lt/m³ .   

Todėl siūlome peržiūrėti abonentinio mokesčio taikymo pagrįstumą, paskaičiuojant už kokią sumą žmogus sunaudoja per metus dujų ir kokią dalį padengia abonentinis mokestis. Įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją pristatyti sąnaudų formulę ir bendrą sunaudojamo 1 m³ kainą su abonentiniu mokesčiu.

Laukiamas rezultatas: demonopolizuojasi rinka, atsiradus konkurencijai mažinamos kainos, dujų vartotojams mažės ūkinės veiklos sąnaudos. Valstybės biudžete numatomos papildomos pajamos daugiau nei 200 mln. Lt.

ŠILUMA

Veikloje naudojamas turtas

Kaip elektros ir dujų atvejais siūlome nustatyti:

1) toks turtas, kuris naudojamas veikloje daugiau nei  1 metus turi būti pripažintas ilgalaikiu;

2) šilumos įmonės galėtų veikti pagal Akcinių bendrovių įstatymą, t.y. pelną gautų iš savo ūkinės veiklos, o savo įrenginių atsinaujinimui naudoti amortizacinius atskaitymus;

3) atšaukti pelno skaičiavimą nuo turto vertės;

4) įvesti 5 procentų nekilnojamojo turto mokestį ilgalaikiam turtui ir įkalkuliuoti į savikainą.

Investicijos

Investicijoms, naudojamoms tiekimo kainos nustatymo formulėje siūlome taikyti tokius amortizacinius atskaitymus:

1) ilgalaikiam turtui, kuris tarnauja daugiau negu 20 metų - taikyti ne mažiau 15 metų nusidėvėjimo normatyvą;

2) ilgalaikiam turtui, kuris tarnauja daugiau negu 25 metus - taikyti ne mažiau 20 metų nusidėvėjimo normatyvą.

            Skatinti autonominio šildimo diegimą.

Laukiamas rezultatas: demonopolizacija, mažesnės sąnaudos, papildomos įplaukos į valstybės biudžetą 5% nuo turto vertės.

2. VERSLO SKATINIMAS

Viešbučiai ir restoranai

Siekiant paskatinti viešbučių ir restoranų verslą siūlome toms bendrovėms, kurios per metus padidina 20%  savo apyvartą, ateinančiais metais 50 % sumažinti nekilnojamojo turto mokestį.

Transportas

Sumažėjus krovinių pervežimams per metus daugiau negu 10 procentų, taikyti skatinimo programą ir stebėti procesus.

Verslo įsiskolinimai

Jeigu valstybė ar savivaldybės turi įsiskolinimų verslui turi būti taikomos skolos užskaitos per mokesčių sistemą.

Parama verslui už ES ribų

Vyriausybė iki biudžeto priėmimo turi suplanuoti susitikimus aukščiausiame lygyje, dalyvaujant verslo atstovams su valstybėmis už ES ribų, t.y. Ukraina, Kazachstanu, Azerbaidžanu, Gruzija, Rusija ir kitomis.

Būsto renovavimas

Šiuo metu gyventojų būsto renovavimo Vyriausybės programa neveikia, nes bankai nesuinteresuoti skolinti daugiabučių namų bendrijoms.

Siūlome sukurti atskirą valstybinį būsto renovavimo fondą, kuriam bankai skolintų lėšas, gražinimą numatyti iš po renovavimo sutaupytų lėšų.

TAUPYMO LAKŠTAI

Skatinant vidaus finansų ir investicinę rinką, efektyvinant bankų veiklą, kuriuose šiandien sukaupta 26 mlrd. Lt gyventojų indėlių ir 11 mlrd. Lt juridinių asmenų.

                 Siūlome valstybei skolintis iš vietos investuotojų, išleidžiant Taupymo lakštus litais, kurių palūkanos būtų ne mažesnės nei 10 procentų.  Kad ne sutrikdyti Lietuvos bankinės sistemos, lakštus leisti emisijomis po 100 mln. lt ne daugiau 3 kartus per mėnesį.

4. LIETUVOS VERSLO  -  GAMINTOJŲ KONKURENCINGUMO GERINIMAS

Ūkio šakoms, kurios užsiima gamyba ir savo produkciją parduodamos vidaus rinkoje konkuruoja su importuojama į Lietuvą produkcija ir dalį savo produkcijos eksportuoja, siūlome suformuoti kitokią apmokestinimo sistemą. Mūsų siūlomo apmokestinimo modelio esmė, kad šalyje būtų skatinama gamyba bei siekiama prekių ir paslaugų eksporto - importo  teigiamo balanso.

Šios nuostatos taikomos tik toms ūkio šakoms, kurių produktas ar paslauga konkuruoja vidaus rinkoje su importu ir ne mažiau kaip 20-30 procentų savo produkcijos yra realizuojama vidaus rinkoje.

Apskaičiuojant Lietuvos vieneto gautą pelną ir dividendus mes vadovavomės 2009 metais veikiančių mokesčių įstatymais ir mūsų siūlomais mokesčių tarifų dydžiais  (taikėme šią sąlyginę formulę):

Ps  - Pk  =  Pp - PVM - A - Duž. - [GPM + SODRA + PSD] = Pap - PM = GP- (GPM*+ PSD*) = D -ASM

kur:

Ps  - prekės, pateiktos pardavimui, kaina,

Pk  - prekės įsigyjimo kaina,

Pp - gautos pajamos pardavus prekę,

PVM - atskaitymai pridėtinės vertės mokesčiui padengti - 7 % (kai ES Direktyva neleidžia ūkio šakoms taikyti 7 proc., taikome pagal Direktyvą mažiausią leidžiamą, bet ne mažesnį nei 7 proc.)

A - kiti atskaitymai (amortizaciniai, transportavimo išlaidos ir kt.),

Duž.-  darbo užmokestis,

GPM - gyventojų pajamų mokestis - 10 %

SODRA- atskaitymai socialiniam draudimui (8 %),

PSD -  atskaitymai privalomąjam sveikatos draudimui (2 %),

Pap - apmokestinamosios pajamos, sumokėjus privalomuosius (GPM ir SODRA) atskaitymus,

PM - pelno mokestis - 5 %,

GP - pelnas, grynos pajamos iš kurių išmokami dividendai,

GPM*- gyventojų pajamų mokestis už išmokamus dividendus - 20 %,

PSD*-  atskaitymai privalomąjam sveikatos draudimui už išmokamus dividendus - 9 %,

D - išmokėta dividendų suma

ASM - verslinko solidarumo mokestis už dividendus - 48 %.

Tikimės, kad metų bėgyje dėl sumažintų mokesčių pradės kurtis naujos darbo vietos.  Tokiu būdu bus sudarytos sąlygos gamybos plėtrai, konkurencingų naujų produktų kūrimui. Suprantama, kad ekspertams ir ekonomistams neišanalizavus ir nemačius galutinio varianto, kilo tam tikras nepasitenkinimas.  Primename, kad  įmonės apie kurias eina kalba, Lietuvos rinkoje užima tik 15-20%, bet darbo sąnaudos yra didžiausios, tuo labiau, kad taikyti galima palaipsniui pagal šakas. Ko pasekoje nekils neigiamų pasekmių, bent jau pirmaisiais metais pritaikius šią skatinimo sistemą laukiama 50 000 darbo vietų sukūrimo ir eksporto padidėjimo.  Maža to, pritaikius visą mūsų siūlomą paketą, papildomos pajamos numatytos didesnės, nei nepriteklius. Papildomai suveiks ekonomikos dėsniai, tai yra mažos kainos patrauklesnės.  Ir svarbiausia ką mes siūlome - jei verslas uždirba dividendus, solidariai juos pasidalinti per pusę.  

5. KONKURENCINGUMO DIDINIMAS MAŽMENINĖJE PREKYBOJE

                 Šiuo metu produktų gamybos bendrovės neturi didelio pasirinkimo ir dažniausiai turi  patiekti savo prekes nepalankiomis sąlygomis į didžiuosius mažmeninės prekybos tinklus.

Didieji prekybos tinklai ir turgus nelygiomis sąlygomis konkuruoja su smulkiuoju ir vidutiniu verslu (toliau - SVV). Siūlome demonopolizuoti mažmeninės prekybos rinką ir sudaryti sąlygas konkurencijai, atsirasti mažoms parduotuvėms ir vystytis SVV. Tai siūlome sureguliuoti ne draudimais ir ne antkainiais, bet įvedant vieningą mokestį ir  nekilnojamojo turto mokestį, sukuriant konkurencingą prekybos rinką.

Parduotuvės

                 Parduotuvių prekybiniam plotui reikia pritaikyti diferencijuotą Vieningą mokestį (nemokant jokių kitų mokesčių nuo kapitalo), įrengiant savo saloninę parduotuvę kapitaliniuose pastatuose:

                 1) iki 30 m² su 25 procentų pagalbinėmis patalpomis (nuo parduotuvės ploto) taikyti vieningą  mokestį 5 litus už 1 m². Vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui turi priklausyti ne daugiau 3 parduotuvių, jeigu daugiau negu 3, jų bendras plotas neturi būti didesnis negu 90 m²;

                 2) iki 80 m² su 25 procentų pagalbinėmis patalpomis taikyti vieningą  mokestį 7 litus už 1 m². Vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui turi priklausyti ne daugiau 3 parduotuvių, jeigu daugiau negu 3, jų bendras plotas neturi būti didesnis negu 240 m²;

                 3) iki 200 m²  su 20 procentų pagalbinėmis patalpomis taikyti vieningą mokestį 8 litus už 1 m². Vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui turi priklausyti ne daugiau 3 parduotuvių, jeigu daugiau negu 3, jų bendras plotas neturi būti didesnis negu 600 m²;

                 4) iki 1000 m² su 15-20 procentų pagalbinėmis patalpomis vadovaujasi pagal Akcinių bendrovių įstatymą, mokant visus mokesčius ir moka 2 procentus Nekilnojamojo turto mokestį; Vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui turi priklausyti ne daugiau 3 parduotuvių, jeigu daugiau negu 3, jų bendras plotas neturi būti didesnis negu 3000 m².

                 5) jeigu prekybos koncentracija sudaro daugiau negu 10 procentų, tai vadovaujasi pagal Akcinių bendrovių įstatymą, mokant visus mokesčius ir moka 4 procentus Nekilnojamojo turto mokestį;

                 6) jeigu prekybos koncentracija sudaro daugiau negu 20 procentų, tai vadovaujasi pagal Akcinių bendrovių įstatymą, mokant visus mokesčius ir moka 6 procentus Nekilnojamojo turto mokestį;

                 7) jeigu prekybos koncentracija sudaro daugiau negu 30 procentų, tai vadovaujasi pagal Akcinių bendrovių įstatymą, mokant visus mokesčius ir moka 8 procentus Nekilnojamojo turto mokestį.

                 Turgus

                 Turgaus savininkams siūlome nustatyti papildomą mokestį už prekybos plotą, įskaitant praėjimą:

                 1) iki 30 m²  nustatyti  mokestį 8 litus už 1 m²;

                 2) daugiau negu 30 m² nustatyti  mokestį 10 litų už 1 m²; vienas plotas neturi viršyti 40 m².

                 Nustačius aukščiau minėtas sąlygas padidės konkurencija, gamintojai turės didesnį pasirinkimą,                 Valstybė gaus daugiau pajamų iš Nekilnojamojo turto mokesčio. Atsiras daugiau salonų- parduotuvių.

5. SOCIALINĖ SRITIS

 Tvirtinant Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo (“Sodros”)  2010 metų  biudžetą siūlome:

1.  Nemažinti pensijų.

2.  Nemažinti pensijų  dirbantiems  pensijų gavėjams.

3.  Nemažinti  pensijos mokėjimo mirties atveju.

4.  Nemažinti  motinystės (tėvystės) pašalpų.

5.  Neatsisakyti transporto išlaidų kompensavimo neįgaliesiems.

6. Nedidinti Valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifo po 1 procentą darbdaviams ir darbuotojams.

Finansavimo šaltiniai dėl aukščiau išvardintų pensijų ir pašalpų nemažinimo:

 Valstybės 2010 metų biudžete investicijų programoms  numatyta skirti 5 073 mln. litų.

Iš jų iš valstybės biudžeto lėšų  investicijoms numatyta skirti 1 284 mln. litų.

ES lėšų programoms kofinansuoti skirta 438 mln. litų.    

Siūlome:

1)  investicinėje programoje palikti  iš valstybės biudžeto skiriamas lėšas ES projektų  kofinansavimui 438 mln. litų, melioracijai 15 mln. litų bei 100 mln. litų  padidintos rizikos socialiniams ir švietimo projektams. 

Taip paskirsčius investicinėms programoms numatytas lėšas sutaupome 731,0 mln. litų. Galimas kompromisas, bet sumažinti ne mažiau kaip 400 mln. litų.

“Sodra” iš savo vidinių resursų (stabdant savo investicinius projektus ir panaudojant kitus taupymo rezervus) turi surasti 30 mln. litų.

2) pensijų gavėjams, kurių pensijos dydis neviršija vidutinės senatvės ir neįgaliųjų pensijos, kiekvieną mėnesį  per socialinio aprūpinimo veikiančią  sistemą  teikti pagalbą būtiniausiais maisto produktais, pagamintais Lietuvos gamintojų.

Maisto produktų krepšelio vertė sudarytų 100 litų. Įgyvendinant šią naujovę, galima pasisemti patirties iš jau veikiančios “Maisto banko” programos.

6. MOKSLAS IR STUDIJOS

                 Siūlome:

1. Depolitizuoti aukštųjų mokyklų valdymą.

2. Užtikrinti studijų kokybę.

3. Parengti Ilgalaikę valstybinę mokslo ir studijų strategiją.

7. SVEIKATOS APSAUGA

Siūlome:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įkurti Valstybinį mokslo institutą - Nacionalinį vėžio institutą.

Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministras (neatlikęs išsamios analizės) vykdydamas sistemos pertvarką siekia dabartinį Onkologijos institutą sujungti su Santariškių klinikomis. Manome, kad sparčiai daugėjant onkologinių susirgimų būtina ne naikinti esamą struktūrą, o priešingai, sustiprinti ir lygiuojantis į Europos Sąjungos šalis įkurti Nacionalinį vėžio institutą.

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją parengti Sveikatos sistemos pertvarkos  projekto  bei vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo priemonių plano poveikio išplėstinį vertinimą. Terminas - 6 mėn.

LAUKIAMAS REZULTATAS

Įgyvendinus siūlomą programą tikimės šių teigiamų rezultatų:

1. Iš energetikos - apie 1 mlrd. Lt.

2. Iš mažmeninės prekybos demonopolizavimo - apie 500 mln. Lt.

3. Iš ATL pardavimo - 400 mln. Lt.

4. Sumažinus Valstybės investicijų programą - apie 731 mln. Lt.

Iš viso papildomai gautume apie 2,5 mlrd. litų pajamų.

Be to, jau pirmaisiais metais gali būti sukurta 50 tūkstančių naujų darbo vietų, o antraisiais - 70-80 tūkstančių.

Pajamų prognozė yra pesimistinė, bet tikimės, kad po šios programos įgyvendinimo atsigavus ekonomikai gali būti pasiekti ir geresni rezultatai.