- Skaitytojas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kalbėdami apie miesto vizijas, Kauno valdžios vyrai ir šiaip vizionieriai mėgsta akcentuoti Nemuno svarbą. Kitaip ir būti negali – ne veltui mūsų protėviai miestus kurdavo strategiškai palankiausiose vietose, prie upių, jei tik tokių būdavo apylinkėse.
Nemunas diktuoja miestui susisiekimo tinklo schemą, šokdina visus per pavasarinius potvynius, džiugina per šventes – žodžiu, didele dalimi lemia kauniečių gyvenimo būdą, miesto kraštovaizdį. Ar mes iš tikrųjų gerbiame savąją upę?
Šįkart kalbėsiu ne apie vandens kokybę, bet apie akis badančią netvarką krantinėse, ypač – esančiose čia pat, miesto centre. Laukdamas tarptautinių Hanzos dienų (beje, nuostabi šventė – nesitikėjau, kad galime tokią surengti) vis vyliausi, kad visuotinis švarinimosi vajus neaplenks ir krantinių. Veltui.
Prie Vytauto Didžiojo tilto atsirado užrašas, turintis byloti apie Lietuvos meilę krepšiniui (nežinau, ar tai labai gražu ir skoninga, bet tiek jau to, nebenuvalysi), o čia nusidriekusios pievos liko kaip buvusios. Suprantu, kad šienauti betoniniu koriu sutvirtintas krantines – ne pats paprasčiausias darbas. Bet juk iš tų korių akių kyšančios žolės iš tolo akis bado.
Pamenu, pernai bent kartą tos "pievos" buvo nušienautos – kada tokios šventės sulauksime šiemet? O gal verta apskritai užsėti kokia žemaūga žole? Gal apskritai atiduoti krantinę studentams – žiū, vis prasiveržia kokia jų iniciatyva – tai apsodina gėlėmis plotelį, tai kokią mozaiką sukuria.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...