Kada neįgalieji pasijus visaverčiais visuomenės nariais?

Ar neįgalieji vaikai gali mokytis bendroje klasėje su specialių poreikių neturinčiais mokiniais? Taip. Šalies švietimo įstatymas tai numato, tačiau praktikoje neįgaliųjų integravimą į ugdymo procesą įgyvendinti beveik neįmanoma.

Didieji Lietuvos miestai nepajėgūs visas švietimo įstaigas pritaikyti taip, kad jos galėtų priimti mokytis specialių poreikių turinčius vaikus. Provincijoje situacija dar blogesnė. Specialių mokymo bazių, infrastruktūros pritaikymas bei papildomų etatų skyrimas savivaldybėms yra per brangus. Tėvai, turintys vaikus su protine ir fizine negalia, neturi pasirinkimo, todėl savo atžalas gali leisti tik į specialiąsias mokyklas.

Neturėdami pakankamai informacijos apie specialiųjų poreikių turinčių vaikų integravimą, žmonės nežino šių vaikų problemų, nesupranta, kodėl negalią turintys vaikai turėtų lankyti bendrojo lavinimo mokyklas, jei jiems yra specialiai pritaikytos mokyklos. Informacija apie integraciją būtina ir mokytojams, įstaigų vadovams, kad šie sugebėtų priimti negalią turintį vaiką tokį, koks jis yra.

Pateiksiu pavyzdį – Kauno Kovo 11-osios vidurinė mokyklą, kurioje įgyvendinami du integruoto ugdymo lygiai: visiška ir dalinė integracija. Šioje įstaigoje mokosi 530 mokinių, 90 iš jų turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Mokykloje negalią turintiems mokiniams pritaikoma bendrojo lavinimo klasė, kurioje teikiama specialioji pagalba. Vidutinį intelekto sutrikimą turintys vaikai mokosi atskiroje patalpoje, tačiau dalyvauja mokyklos popamokinėje veikloje, projektuose, renginiuose, įvairiose programose.

Tai vienintelė švietimo įstaiga antrame pagal dydį Lietuvos mieste, kurioje integruotai nuo pirmos iki dvyliktos klasės gali mokytis aklieji, kurtieji ir kiti specialiųjų poreikių turintys vaikai. Tyrimo rezultatai Kovo 11-osios mokykloje atskleidė, kad mokytojų, tėvų ir mokinių požiūris į specialiųjų poreikių turinčių vaikų integraciją į bendrojo lavinimo mokyklas yra teigiamas. Didėjantis mokinių pakantumas neįgaliesiems paskatino pradėti šią įstaigą vadinti tolerancijos mokykla.

Abejonių Kauno mieste dėl poreikio tokiai švietimo įstaigai jau nebėra. Todėl siūlymas, kilęs iš Kauno miesto tarybos ir visuomenininkų, yra teisingas – miestuose turėti bent po vieną mokyklą, kurioje tokiai integracijai būtų suteiktos visos sąlygos. Manau, šis pavyzdys paskatins šalies ir savivaldybių politikus iškelti švietimo politikos prioritetą – neįgaliųjų integracijos įgyvendinimą. Galbūt po kelių metų miestuose turėsime ne po vieną mokyklą, galinčią priimti specialiųjų poreikių turinčius vaikus.

Šiais laikais švietimas ir mokymas tapo svarbesni nei bet kada anksčiau. Nuo įgyto išsilavinimo priklauso žmonių galimybė įsitraukti į gyvenimą, jaustis pilnaverte visuomenės dalimi. Neįgaliųjų ugdymasis neatskiriant jų į atskirą švietimo įstaigą padeda vaikams ne tik gyventi, bet ir tęsti mokslus baigus mokyklą, įsitraukti į darbo rinką.

Tik įsitvirtinus požiūriui, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir vertingas, visi specialiųjų poreikių turintys vaikai šiandieninėje mokykloje turėtų jaustis saugiai ir jaukiai. Nuo mokytojų, mokinių bei švietimo politikos formuotojų nuostatų labiausiai priklauso neįgaliųjų ugdymo ir apskritai socializacijos sėkmė.


Šiame straipsnyje: Povilas Mačiulisneįgalieji

NAUJAUSI KOMENTARAI

5112

5112 portretas
gerai,kad yra nors tokia mokykla Kaune , bet su protine negalia ar ir fizine ar kompleksine turėtų būti kitaip įrengtos mokyklos. Norvegijoje vienas fligelis skirtas vaikams su negalia , o kitas sveikiem. Tik per fizinio pamokas, baseine ar valgykloje tie vaikai kartu susitinka, o dalykinės pamokos vyksta atskirai, įnamus panašiai įrengtose patalpose.Per matematiką vaikų klausia ką šiandien norės valgyti? Tada prašo pagalvoti kiek ir kokių produktų reikės tam valgiui pagaminti. Tada bando suskaičiuoti kiek pinigų reikės viskam nupirkti ir eina su vaikais kartu pirkti, o pas mus pasodina abejotinų gabumų vaką į normalią klasę ir jis sėdi ausim karpydamas ar nurašinėja nuo knygos, kad kitiem netrukdytų, jei sugeba.Juos reikia mokyt savarankiškumo, o ne daugybos lentelės.Aišku, aš kalbu labai abstrakčiai, bet sapienti sat (protingas supras).

jei

jei portretas
Dievas duos sveiką vaiką ir gabų----ar norėsi,kad mokytojas valytų nosį spec.poreikių vaikui,o taviškis studijuotų savarankiškai sunkiai įkandamus dalykus.Paaukosi savo vaiko ugdymą dėl integracijos,tolerancijos.....?Kai sakė V.Bacys ,kad gabūs vaikai yra spec.poreikių vakai....Ar jie gauna pakankamai demesio?

komentatoriams

komentatoriams  portretas
komentatoriams ir rasinelio autoriui-Kaune yra spec.mokykla-J.Lauziko spec.mokykla.Patarciau autoriui apsilankyt, jei nezino.Bet paprastai visi tokius vaikus ir mokyklas lanko pries rinkimus.Kaip,beje, ir apie visus likimo nuskriaustuosius raso ir jiems zada pries rinkimus.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lietuvių kalbos kultūros metus pradėjus
    Lietuvių kalbos kultūros metus pradėjus

    Vasario 21-osios kalendoriaus lapelyje įrašyta: „Tarptautinė gimtosios kalbos diena“. Tuo raginama rūpintis, globoti, puoselėti ir tas mažesniųjų tautų kalbas, kurios nėra naudojamos bendravimui tarp valstybių, neįrašomos k...

    1
  • V. Matijošaičiui teks kasdien vykdyti pažadą
    V. Matijošaičiui teks kasdien vykdyti pažadą

    Kauno meras šią savaitę darbe atrodys sportiškiau nei įprastai. "Žalgirio" krepšininkams savaitgalį laimėjus Karaliaus Mindaugo taurę, Visvaldui Matijošaičiui teks vykdyti pažadą ir kasdien vilktis žaliuosius kl...

    8
  • Grafičiai ir protestas
    Grafičiai ir protestas

    Mūsų namams tiekiamas šaltas ir karštas vanduo, naudojamės elektra ir kitokiais patogumais. Valgome skanius pusryčius, pietus ir vakarienę. Ar yra prieš ką protestuoti? Ar yra prasmės protestuoti? O gal vadovaujamės dėsniu, kad, j...

    3
  • Urėdijų pertvarka – išmėginimas valdžiai
    Urėdijų pertvarka – išmėginimas valdžiai

    Nors šiuo metu Seimo nariai neposėdžiauja, tačiau ir tarp sesijų vyksta diskusijos dėl planuojamų valdančiosios koalicijos Vyriausybės reformų. Ne tik diskusijos, bet ir interesų grupių susitikimai su Seimo nariais. Prieš keletą dien...

    1
  • Lemtingas pusmetis
    Lemtingas pusmetis

    Šių metų pirmas pusmetis lems, kokia Lietuvos politika bus 2020 metais ir vėliau. Idėjos taip pat vaidins daug reikšmingesnį vaidmenį nei iki šiol. ...

    1
  • Kliedintys pagonybės demonai
    Kliedintys pagonybės demonai

    Iš kur kyla tas atominis noras viską suvienodinti? Štai humanistinių idėjų nublokštas R.Karbauskis vis tiek nenumaldo įgeidžio vienodai aprėdyti pradinukus. Pagyvėjusios pedagogės, manančios, kad tai bus įprasti tautiniai rūbai...

    33
  • JAV vyriausybės viršūnėje – chaosas?
    JAV vyriausybės viršūnėje – chaosas?

    Straipsnyje „D. Trumpo Baltieji rūmai prisidirbo – fantastiškai“ savaitraščio „New Republic“ redaktorius Brianas Beutleris smulkia poslinkių analize bando pagrįsti teiginį, kad „Michaelo Flynno atsistatydi...

    4
  • Galvos skausmas Putinui
    Galvos skausmas Putinui

    Istorija gali atrodyti kaip puikus ginklas – kol jis neatsigręžia prieš jus pačius. Šia tiesa įsitikino Kremlius, artėjant 1917-aisiais Rusijoje įvykusių revoliucijų metinėms. ...

    2
  • Pagiežos apsuptyje
    Pagiežos apsuptyje

    Apie nepalūžusią, sustiprėjusią Lietuvą kalbantys mūsų politikai nesudomino Lenkijoje apsipirkti susirinkusių šimtų tautiečių. "Laisva diena, kodėl jos neišnaudojus prasmingai" – pažymėjo daugelis, pabuvojusių Suva...

    13
  • Norime didesnių algų? Apmokestinkime pelningiausiuosius
    Norime didesnių algų? Apmokestinkime pelningiausiuosius

    Šiomis dienomis vyko ekonomistų, pramonininkų, verslininkų diskusijos dėl Lietuvos darbuotojų atlyginimų didinimo. Nuomonių būta įvairių, tačiau pagaliau pačiame versle atsiranda žmonių, pripažįstančių, jog darbdavys turi pirmasis žen...

    9
Daugiau straipsnių