Kada neįgalieji pasijus visaverčiais visuomenės nariais?

Ar neįgalieji vaikai gali mokytis bendroje klasėje su specialių poreikių neturinčiais mokiniais? Taip. Šalies švietimo įstatymas tai numato, tačiau praktikoje neįgaliųjų integravimą į ugdymo procesą įgyvendinti beveik neįmanoma.

Didieji Lietuvos miestai nepajėgūs visas švietimo įstaigas pritaikyti taip, kad jos galėtų priimti mokytis specialių poreikių turinčius vaikus. Provincijoje situacija dar blogesnė. Specialių mokymo bazių, infrastruktūros pritaikymas bei papildomų etatų skyrimas savivaldybėms yra per brangus. Tėvai, turintys vaikus su protine ir fizine negalia, neturi pasirinkimo, todėl savo atžalas gali leisti tik į specialiąsias mokyklas.

Neturėdami pakankamai informacijos apie specialiųjų poreikių turinčių vaikų integravimą, žmonės nežino šių vaikų problemų, nesupranta, kodėl negalią turintys vaikai turėtų lankyti bendrojo lavinimo mokyklas, jei jiems yra specialiai pritaikytos mokyklos. Informacija apie integraciją būtina ir mokytojams, įstaigų vadovams, kad šie sugebėtų priimti negalią turintį vaiką tokį, koks jis yra.

Pateiksiu pavyzdį – Kauno Kovo 11-osios vidurinė mokyklą, kurioje įgyvendinami du integruoto ugdymo lygiai: visiška ir dalinė integracija. Šioje įstaigoje mokosi 530 mokinių, 90 iš jų turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Mokykloje negalią turintiems mokiniams pritaikoma bendrojo lavinimo klasė, kurioje teikiama specialioji pagalba. Vidutinį intelekto sutrikimą turintys vaikai mokosi atskiroje patalpoje, tačiau dalyvauja mokyklos popamokinėje veikloje, projektuose, renginiuose, įvairiose programose.

Tai vienintelė švietimo įstaiga antrame pagal dydį Lietuvos mieste, kurioje integruotai nuo pirmos iki dvyliktos klasės gali mokytis aklieji, kurtieji ir kiti specialiųjų poreikių turintys vaikai. Tyrimo rezultatai Kovo 11-osios mokykloje atskleidė, kad mokytojų, tėvų ir mokinių požiūris į specialiųjų poreikių turinčių vaikų integraciją į bendrojo lavinimo mokyklas yra teigiamas. Didėjantis mokinių pakantumas neįgaliesiems paskatino pradėti šią įstaigą vadinti tolerancijos mokykla.

Abejonių Kauno mieste dėl poreikio tokiai švietimo įstaigai jau nebėra. Todėl siūlymas, kilęs iš Kauno miesto tarybos ir visuomenininkų, yra teisingas – miestuose turėti bent po vieną mokyklą, kurioje tokiai integracijai būtų suteiktos visos sąlygos. Manau, šis pavyzdys paskatins šalies ir savivaldybių politikus iškelti švietimo politikos prioritetą – neįgaliųjų integracijos įgyvendinimą. Galbūt po kelių metų miestuose turėsime ne po vieną mokyklą, galinčią priimti specialiųjų poreikių turinčius vaikus.

Šiais laikais švietimas ir mokymas tapo svarbesni nei bet kada anksčiau. Nuo įgyto išsilavinimo priklauso žmonių galimybė įsitraukti į gyvenimą, jaustis pilnaverte visuomenės dalimi. Neįgaliųjų ugdymasis neatskiriant jų į atskirą švietimo įstaigą padeda vaikams ne tik gyventi, bet ir tęsti mokslus baigus mokyklą, įsitraukti į darbo rinką.

Tik įsitvirtinus požiūriui, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir vertingas, visi specialiųjų poreikių turintys vaikai šiandieninėje mokykloje turėtų jaustis saugiai ir jaukiai. Nuo mokytojų, mokinių bei švietimo politikos formuotojų nuostatų labiausiai priklauso neįgaliųjų ugdymo ir apskritai socializacijos sėkmė.


Šiame straipsnyje: Povilas Mačiulisneįgalieji

NAUJAUSI KOMENTARAI

5112

5112 portretas
gerai,kad yra nors tokia mokykla Kaune , bet su protine negalia ar ir fizine ar kompleksine turėtų būti kitaip įrengtos mokyklos. Norvegijoje vienas fligelis skirtas vaikams su negalia , o kitas sveikiem. Tik per fizinio pamokas, baseine ar valgykloje tie vaikai kartu susitinka, o dalykinės pamokos vyksta atskirai, įnamus panašiai įrengtose patalpose.Per matematiką vaikų klausia ką šiandien norės valgyti? Tada prašo pagalvoti kiek ir kokių produktų reikės tam valgiui pagaminti. Tada bando suskaičiuoti kiek pinigų reikės viskam nupirkti ir eina su vaikais kartu pirkti, o pas mus pasodina abejotinų gabumų vaką į normalią klasę ir jis sėdi ausim karpydamas ar nurašinėja nuo knygos, kad kitiem netrukdytų, jei sugeba.Juos reikia mokyt savarankiškumo, o ne daugybos lentelės.Aišku, aš kalbu labai abstrakčiai, bet sapienti sat (protingas supras).

jei

jei portretas
Dievas duos sveiką vaiką ir gabų----ar norėsi,kad mokytojas valytų nosį spec.poreikių vaikui,o taviškis studijuotų savarankiškai sunkiai įkandamus dalykus.Paaukosi savo vaiko ugdymą dėl integracijos,tolerancijos.....?Kai sakė V.Bacys ,kad gabūs vaikai yra spec.poreikių vakai....Ar jie gauna pakankamai demesio?

komentatoriams

komentatoriams  portretas
komentatoriams ir rasinelio autoriui-Kaune yra spec.mokykla-J.Lauziko spec.mokykla.Patarciau autoriui apsilankyt, jei nezino.Bet paprastai visi tokius vaikus ir mokyklas lanko pries rinkimus.Kaip,beje, ir apie visus likimo nuskriaustuosius raso ir jiems zada pries rinkimus.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kauno medžių apokalipsė
    Kauno medžių apokalipsė

    Saugoti senus medžius reikia, labai gerai, kad žmonės juos bando ginti, bet stebina viena aplinkybė: saugo ir gina ne ten, kur yra saugotina gamta, miškai, o didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kurie skirti ne šalies florai ir faunai praturtin...

    5
  • Paslaugus kvailys – pavojingesnis už priešą
    Paslaugus kvailys – pavojingesnis už priešą

    Lietuvos gynimo taryba pirmadienį nusprendė į karą su „Islamo valstybės“ (IS) teroristais siųsti Lietuvos specialiąsias pajėgas. Sprendimas pagrįstas ir politiškai svarbus. Tai Vilniaus signalas sąjungininkams, kad Lietuva yra ne t...

    5
  • Teroras Europoje ir begalvystė Amerikoje
    Teroras Europoje ir begalvystė Amerikoje

    Po pertraukos vėl žvelgiame į užsienio spaudą, kurioje, deja, vyrauja ne besibaigiančios vasaros, o nesibaigiančio teroro įkarštis Europoje, taip pat ir tebesitęsianti politinė sumaištis Amerikoje. ...

  • Sveikstanti Lietuva
    Sveikstanti Lietuva

    Laimutė Anužienė, iškiliai vadinamo Karaliaus Mindaugo centro (o realiai – "profkės") direktorė, pagaliau pasveiko. Pasveiko ir vis dar Seimo narys Kęstutis Pūkas. Abu, kaip žinoma, ūmai apsirgo, išaiškėjus kai ku...

    1
  • Mokinio krepšelis – su kišenėmis
    Mokinio krepšelis – su kišenėmis

    Naujųjų mokslo metų išvakarėse sociologai suskaičiavo: beveik pusė Lietuvos moksleivių tėvų už savo vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus. 44 proc. yra pasirengę į atžalų mokslus investuoti papildomai – mokėti už pamokas ir pri...

    3
  • Dar kartą apie nelygybę
    Dar kartą apie nelygybę

    Lietuvos politinio elito atstovai kartoja, kad mūsų šalies tikslas – tapti Vakarų dalimi. Ir, nors iš lėto, bet užtikrintai Lietuva šį tikslą įgyvendina. Ar iš tiesų? ...

    4
  • Batams valyti – Konstitucija
    Batams valyti – Konstitucija

    Sočioji nomenklatūra net stena, kai mėgina pati sau išsiaiškinti, ko tie lietuviai sprunka į anglijas ir norvegijas. Kovai su emigracija kuriami šaunūs lozungai, samdomos brangios viešųjų ryšių agentūros, ir vis tiek...

    13
  • Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?
    Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

    Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. ...

    2
  • Lietuviškos tapatybės paieškos
    Lietuviškos tapatybės paieškos

    Nerti į lietuviškos tapatybės vandenis paskatino dvi aplinkybės, susijusios su Molėtų rajone esančiu Tumenčiznos dvaru arba jo likučiais. ...

    3
  • Įkalinti betono džiunglėse
    Įkalinti betono džiunglėse

    Nepaisant krikšto ir skaitmenizacijos, medis lietuviui – šventas. Nors seniai pamiršome tradiciją Sekminių dieną namus apkaišyti berželiais, vaikų gimimą vis dar įprasminame sodindami ąžuolus, o supratimą apie esteti...

    11
Daugiau straipsnių