Kada neįgalieji pasijus visaverčiais visuomenės nariais?

Ar neįgalieji vaikai gali mokytis bendroje klasėje su specialių poreikių neturinčiais mokiniais? Taip. Šalies švietimo įstatymas tai numato, tačiau praktikoje neįgaliųjų integravimą į ugdymo procesą įgyvendinti beveik neįmanoma.

Didieji Lietuvos miestai nepajėgūs visas švietimo įstaigas pritaikyti taip, kad jos galėtų priimti mokytis specialių poreikių turinčius vaikus. Provincijoje situacija dar blogesnė. Specialių mokymo bazių, infrastruktūros pritaikymas bei papildomų etatų skyrimas savivaldybėms yra per brangus. Tėvai, turintys vaikus su protine ir fizine negalia, neturi pasirinkimo, todėl savo atžalas gali leisti tik į specialiąsias mokyklas.

Neturėdami pakankamai informacijos apie specialiųjų poreikių turinčių vaikų integravimą, žmonės nežino šių vaikų problemų, nesupranta, kodėl negalią turintys vaikai turėtų lankyti bendrojo lavinimo mokyklas, jei jiems yra specialiai pritaikytos mokyklos. Informacija apie integraciją būtina ir mokytojams, įstaigų vadovams, kad šie sugebėtų priimti negalią turintį vaiką tokį, koks jis yra.

Pateiksiu pavyzdį – Kauno Kovo 11-osios vidurinė mokyklą, kurioje įgyvendinami du integruoto ugdymo lygiai: visiška ir dalinė integracija. Šioje įstaigoje mokosi 530 mokinių, 90 iš jų turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Mokykloje negalią turintiems mokiniams pritaikoma bendrojo lavinimo klasė, kurioje teikiama specialioji pagalba. Vidutinį intelekto sutrikimą turintys vaikai mokosi atskiroje patalpoje, tačiau dalyvauja mokyklos popamokinėje veikloje, projektuose, renginiuose, įvairiose programose.

Tai vienintelė švietimo įstaiga antrame pagal dydį Lietuvos mieste, kurioje integruotai nuo pirmos iki dvyliktos klasės gali mokytis aklieji, kurtieji ir kiti specialiųjų poreikių turintys vaikai. Tyrimo rezultatai Kovo 11-osios mokykloje atskleidė, kad mokytojų, tėvų ir mokinių požiūris į specialiųjų poreikių turinčių vaikų integraciją į bendrojo lavinimo mokyklas yra teigiamas. Didėjantis mokinių pakantumas neįgaliesiems paskatino pradėti šią įstaigą vadinti tolerancijos mokykla.

Abejonių Kauno mieste dėl poreikio tokiai švietimo įstaigai jau nebėra. Todėl siūlymas, kilęs iš Kauno miesto tarybos ir visuomenininkų, yra teisingas – miestuose turėti bent po vieną mokyklą, kurioje tokiai integracijai būtų suteiktos visos sąlygos. Manau, šis pavyzdys paskatins šalies ir savivaldybių politikus iškelti švietimo politikos prioritetą – neįgaliųjų integracijos įgyvendinimą. Galbūt po kelių metų miestuose turėsime ne po vieną mokyklą, galinčią priimti specialiųjų poreikių turinčius vaikus.

Šiais laikais švietimas ir mokymas tapo svarbesni nei bet kada anksčiau. Nuo įgyto išsilavinimo priklauso žmonių galimybė įsitraukti į gyvenimą, jaustis pilnaverte visuomenės dalimi. Neįgaliųjų ugdymasis neatskiriant jų į atskirą švietimo įstaigą padeda vaikams ne tik gyventi, bet ir tęsti mokslus baigus mokyklą, įsitraukti į darbo rinką.

Tik įsitvirtinus požiūriui, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir vertingas, visi specialiųjų poreikių turintys vaikai šiandieninėje mokykloje turėtų jaustis saugiai ir jaukiai. Nuo mokytojų, mokinių bei švietimo politikos formuotojų nuostatų labiausiai priklauso neįgaliųjų ugdymo ir apskritai socializacijos sėkmė.


Šiame straipsnyje: Povilas Mačiulisneįgalieji

NAUJAUSI KOMENTARAI

5112

5112 portretas
gerai,kad yra nors tokia mokykla Kaune , bet su protine negalia ar ir fizine ar kompleksine turėtų būti kitaip įrengtos mokyklos. Norvegijoje vienas fligelis skirtas vaikams su negalia , o kitas sveikiem. Tik per fizinio pamokas, baseine ar valgykloje tie vaikai kartu susitinka, o dalykinės pamokos vyksta atskirai, įnamus panašiai įrengtose patalpose.Per matematiką vaikų klausia ką šiandien norės valgyti? Tada prašo pagalvoti kiek ir kokių produktų reikės tam valgiui pagaminti. Tada bando suskaičiuoti kiek pinigų reikės viskam nupirkti ir eina su vaikais kartu pirkti, o pas mus pasodina abejotinų gabumų vaką į normalią klasę ir jis sėdi ausim karpydamas ar nurašinėja nuo knygos, kad kitiem netrukdytų, jei sugeba.Juos reikia mokyt savarankiškumo, o ne daugybos lentelės.Aišku, aš kalbu labai abstrakčiai, bet sapienti sat (protingas supras).

jei

jei portretas
Dievas duos sveiką vaiką ir gabų----ar norėsi,kad mokytojas valytų nosį spec.poreikių vaikui,o taviškis studijuotų savarankiškai sunkiai įkandamus dalykus.Paaukosi savo vaiko ugdymą dėl integracijos,tolerancijos.....?Kai sakė V.Bacys ,kad gabūs vaikai yra spec.poreikių vakai....Ar jie gauna pakankamai demesio?

komentatoriams

komentatoriams  portretas
komentatoriams ir rasinelio autoriui-Kaune yra spec.mokykla-J.Lauziko spec.mokykla.Patarciau autoriui apsilankyt, jei nezino.Bet paprastai visi tokius vaikus ir mokyklas lanko pries rinkimus.Kaip,beje, ir apie visus likimo nuskriaustuosius raso ir jiems zada pries rinkimus.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    11
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
Daugiau straipsnių