Įtakos įrankis tarnavo įžūliems kėslams

Gelbėjimosi ratas, kuriuo 2009-aisiais didžiausiam šalies dienraščiui „Lietuvos rytas“ tapo „Snoro“ finansinė injekcija, subliuško. Kol kas neaišku, kas atsitiks su 35,64 proc. antrinės „Snoro“ įmonės „Snoro Media Investicijos“ valdomų „Lietuvos ryto“ akcijų, tačiau akivaizdu, kad šio dienraščio vadovams atėjo neramios dienos.

Per pastarąsias dvi dienas dienraštis visiškai prarado skaitytojų pasitikėjimą, mėgindamas iškreipti informaciją apie „Snoro“ planuotą įžūlią ataką prieš Lietuvos bankinę sistemą.

Kalbėjo apie verslą

Prieš kiek daugiau nei dvejus metus, kai dabar jau nacionalizuotas bankas „Snoras“ tapo didžiausiu „Lietuvos ryto“ akcininku, vieni šaipėsi, kad antirusiškomis nuostatomis pasižymėjęs dienraštis atiteko Rusijos piliečio Vladimiro Antonovo didžiąja dalimi valdomam bankui, kiti nuogąstavo, kad už šio sandorio gali slypėti Kremliaus interesai.

Paties banko atstovai tuomet dievagojosi, kad sprendimas įsigyti 35,64 proc. „Lietuvos ryto“ akcijų yra padiktuotas tik verslo logikos, ir jokių slaptų interesų čia nėra.

„Būsime finansinis investuotojas. Matome, kad dabar palankus metas investuoti, be to, tikime, kad mūsų investicijos vertė augs“, – tuomet aiškino bendrovės „Snoro Media Investicijos“ valdybos pirmininkas ir „Snoro“ viceprezidentas Naglis Stancikas.

Vis dėlto kai kurie verslo ir žiniasklaidos analitikai neabejojo, kad įsigydami „Lietuvos ryto“ akcijų „Snoro“ vadovai tiesiog siekė įgyti įtakos įrankį.

Nors „Lietuvos ryto“ ir „Snoro“ atstovai ne kartą tvirtino, kad bankas į laikraščio turinį visiškai nesikiša, po pastarųjų dienų dienraščio publikacijų, kuriame bankas buvo ginamas, žiniasklaidos ekspertai neabejojo – „Snoro“ įtaka akivaizdi.

„Situacija verčia dar kartą ir jau labai rimtai spręsti klausimą dėl žiniasklaidos priemonių veiklos, kuria ne visuomenė informuojama, o pletkais ir manipuliacijomis iškreipiama viešoji erdvė. Tuo pačiu tai akivaizdžiai kelia ir naujas grėsmes nacionaliniam saugumui“, - pareiškė Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Sprendimu abejojo

Panašiai apie „Snoro“ sprendimą tapti didžiausiu „Lietuvos ryto“ akcininku ekspertai kalbėjo ir prieš porą metų.

Savaitraščio „Atgimimas“ tuomet kalbinta advokatė Liudvika Meškauskaitė neabejojo, kad naujieji „Lietuvos ryto“ savininkai turės įtakos turiniui, nes kitokios naudos iš šios investicijos neįmanoma išspausti: „Jei dėl pelno, tai žiniasklaidos verslas dabar nepelningas. Matyt, siekia valdyti informaciją – reguliuoti, ką ir kaip pateikti, kur sudėti akcentus.“

Specialistai teigė, kad toks ginklas būtų ypač galingas ir pavojingas tuomet, jei Lietuvoje veikiantys bankai patirtų finansinių bėdų arba kiltų indėlininkų panika. Likimo ironija, kad su finansiniais sunkumais galiausiai susidūrė pats „Snoras“, nežinioje palikdamas savo indėlininkus.

Gelbėjo nuo bankroto

Dalies dienraščio akcijų pardavimas ir lemiamo balso bendrovėje priimant sprendimus atsisakymas „Lietuvos ryto“ vyriausiajam redaktoriui Gedvydui Vainauskui turėjo būti sunkus žingsnis. Tačiau panašu, kad 2009-aisiais kitos išeities nebuvo. Prasidėjus pasaulinei finansų krizei „Lietuvos ryto“ grupei teko atsisakyti dalies leidinių, atleisti darbuotojų, tačiau situacijos iš esmės tai nepataisė.

2008 m. pabaigoje „Lietuvos ryto“ grupės finansinės skolos praėjusių siekė 102 mln. litų, o tipinės veiklos pelnas prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) 2008-aisiais buvo 24,6 mln. litų.

Už „Lietuvos ryto“ akcijas „Snoras“ tuomet sumokėjo apie 20 mln. litų. Tačiau spėjama, kad finansinių injekcijų „Lietuvos ryto“ grupei reikėjo ir vėliau.


Šiame straipsnyje: Snoras

NAUJAUSI KOMENTARAI

ignas

ignas portretas
štai kaip - ne veltui rusiškas bankas ir „komsomolkė“ sėdo į vienus ratus, bet ne toli nuvažiavo.

praregėjęs

praregėjęs portretas
„Snoras“ – mano artimas bankas“ – dar neseniai skelbė reklaminis klipas. Tik mažai kas suprato, kad jis artimas „Komjaunimo tiesai“.

hm...

hm... portretas
Snoro ir LR bambagyslė nutrūko. Abu priėjo liepto galą - vienam bankrotas, kitam - skaitytojų panieka.
VISI KOMENTARAI 29
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    4
  • Vasaros pabaigos etiudas
    Vasaros pabaigos etiudas

    Aukštaitijos kaime vilkai vėl mokė vilkiukus medžioti, rezultatas – devynios papjautos avys. Ūkininkai pyksta, medžiotojai trina rankas, kad štai valdžia vėl leis pleškinti pilkius. "Tą dieną buvau karalius", &ndas...

    1
  • Ne Korėja, o Venesuela
    Ne Korėja, o Venesuela

    Karas Korėjoje atneštų didelių nuostolių, o ir nėra tikslo nuversti Pchenjano režimą. Visa ši isterija naudinga ginklų pramonei, nes skatina ginklavimąsi. Be to, tai padeda slopinti diskusijas apie vidaus (ekonomines, socialines) problem...

    13
  • Liaudiškosios Žolinės tradicijos
    Liaudiškosios Žolinės tradicijos

    Rugpjūčio 15-ąją minima svarbi bažnytinė katalikų šventė, kurios liaudiškosios tradicijos įprasmina ir tam tikrą valstietiškos gyvensenos etapą – vasaros darbymečio pabaigtuves. Tai Žolinė, Švč. Mergelės Marijo...

  • Pinigo širdies plakimas
    Pinigo širdies plakimas

    Rugpjūčio 12-ąją investuotojui, milijonieriui ir filantropui George‘ui Sorosui (1930) sukako 87 metai. Šia proga siūlome paskaityti apie globalią laisvosios rinkos ekonomiką, kurią marksizmo pritvinkę akademiniai pikčiurnos vadina kapita...

    12
  • Naujų mokesčių niežulys
    Naujų mokesčių niežulys

    Kiekvienai valdžiai vis panyžta kėsintis įvesti nekilnojamojo turto arba bent jau automobilių mokestį. Tai jau matėme ne kartą. ...

    5
  • Kur atrasti trūkstamų darbuotojų?
    Kur atrasti trūkstamų darbuotojų?

    Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. ...

    9
  • Ryškėja demografinės problemos
    Ryškėja demografinės problemos

    Paspartėjus ekonomikos augimui, nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį nukrito iki 7 proc. Panašu, kad kaistant darbo rinkai, kylančių atlyginimų ir kainų spiralė suksis ir toliau. ...

  • Vakarams vertėtų ir pasimokyti
    Vakarams vertėtų ir pasimokyti

    Vakarai turėtų mokyti, o Rytai – klausytis. Toks mąstymo modelis buvo įsigalėjęs praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai buvusios pavergtosios tautos skubėjo kurti (arba, kai kuriais atvejais, atkurti) politikos ir ekono...

  • Kodėl tai svarbu
    Kodėl tai svarbu

    Gamta yra tobulas mechanizmas, neturintis nė vienos kokybinės savybės, kurią būtų galima įvardinti kaip trūkumą. Gamtoje viskas turi aiškų tikslą, viskas iki mažiausios, mums atrodytų, smulkmės turi prasmę. Taipgi pats mažiausias savo sv...

Daugiau straipsnių