- Julijanas Gališanskis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
ES šalininkų ir priešininkų stovyklos Didžiojoje Britanijoje yra maždaug apylygės, o beveik ketvirtadalis šalies gyventojų dar nėra apsisprendę, ar norėtų išeiti, ar likti Bendrijoje. Euroskeptikai piktinasi Briuselio biurokratų „diktatūra“, demokratijos stoka ir tuo, kad narystė ES šaliai kasmet kainuoja milijardus svarų sterlingų bei milijonus imigrantų. Bet ar iš tiesų britai gyventų geriau, jeigu paliktų Bendriją?
Britai ilgai dvejojo, kol galiausiai 1973 m. prisijungė prie ES, vedami ne tiek Europos idėjos, kiek ekonominių motyvų. Narystė Bendrijoje jiems iki šiol yra tik sandoris. Kai ES ištiko ekonominiai sukrėtimai, jis atrodo nebenaudingas. Bet jį nutraukti gali kainuoti brangiau.
Taip, Didžioji Britanija į ES biudžetą kasmet sumoka po 8–9 mlrd. svarų sterlingų. Bet už šiuos pinigus, kurie, beje, sudaro vos 1 proc. valstybės išlaidų, britų verslui laisvos rinkos sąlygomis atsiveria didžiausia pasaulyje ekonomika. Nebūdama jos dalimi, Didžioji Britanija turėtų mokėti eksporto mokesčius, taikomus trečiosioms šalims, o jie tam tikroms prekėms siekia ir kelis šimtus procentų. Maža to, ji vis tiek turėtų laikytis ES standartų, bet jau nebegalėtų dalyvauti juos nustatant.
Londono finansinis centras, dabar atveriantis Amerikai ir Azijai vartus į 500 mln. vartotojų ES rinką, prarastų savo statusą.
Taip, atvėrusi sienas Didžioji Britanija sulaukė gausybės imigrantų iš kitų ES šalių, šiandien jų yra maždaug 2,3 mln. Bet kita vertus, kitose ES šalyse gyvena daugiau nei 700 tūkst. britų. Londonui išstojus iš Bendrijos, darytis ES vizas jiems galbūt ir nereikėtų, bet galimybės dirbti ir mokytis būtų apribotos.
Taigi tikriausiai ne iš piršto laužtas yra juokelis, pastarosiomis dienomis sklandantis Davoso pasaulio ekonomikos forumo koridoriuose: „Jeigu Didžioji Britanija išstos iš ES, Škotija ir Šiaurės Airija išstos iš Didžiosios Britanijos ir prisijungs prie ES.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...