Ir „runkeliai“ gali dirbti ministerijose

Vilniaus ir Kauno vadovai jau dešimtmetį nesėkmingai bando pagimdyti savo viešųjų ryšių lovoje pradėtą dvimiestį, bet tampa vis akivaizdžiau, jog iš šio projekto išeis eilinis šnipštas.

Nežinau, kas kaltas dėl nepavykusio projekto – gal nuolatinė merų kaita abiejuose miestuose, gal tylus ir nesibaigiantis ambicijų karas – kas kietesni: kauniečiai ar vilniečiai. Akivaizdu tik tai, jog gera idėja yra sužlugdyta ir demoralizuota.

Tokiame įvykių fone vėl sugrįžtu prie savo pasiūlymo – kurti ne dvimiestį, bet daugiamiestį.

Jau daugelį metų Europos Sąjunga skatina savo šalių narių regionų plėtrą ir valdžios decentralizaciją.

Tam ES skiria pinigus ir per įvairias programas jau yra įgyvendinami projektai, kurie tikrai prisideda prie regionų atskirties mažinimo. Bet realus gyvenimas rodo, kad to yra per maža.

Esu tikra, jog įgyvendinant daugiamiesčio idėją, reikia ministerijas paskirstyti po visus Lietuvos regionus. Tai sudarytų sąlygas nesukaupti valdžios galių viename mieste, ministerijos būtų priartinamos prie žmonių, o žmonės prie ministerijų.

Tuose miestuose, į kuriuos būtų perkeltos ministerijos, padidėtų, sustiprėtų biurokratinės visuomenės sluoksnis, o tai – vis dėlto išsilavinę žmonės. Taip pat taptų gyvesnis to miesto visuomeninis gyvenimas, nes atsirastų institucija, kuri dirbtų ne vienam miestui, kaip pvz. savivaldybės, bet visai Lietuvai. Žinoma, pagyvėtų paslaugas teikiantis smulkusis verslas.

Daugelio įmonių centriniai biurai yra Vilniuje, o įmonės – kituose miestuose. Tie miestai lieka nuskriausti, nes mokesčiai nusėda Vilniuje ir dar turi klausyti, kad gyvena iš sostinės malonės.

Iš Vilniaus iškėlus dalį ministerijų, sostinėje sumažėtų transporto spūstys, oras taptų grynesnis,

Kodėl ministerijos viename regione yra blogai, ilgai aiškinti nereikia.

Visi žino, jog valdžios galių sankaupa vienoje vietoje sudaro palankias sąlygas korupcijai. Iš karčios patirties žinome, jog studentai veržiasi studijuoti į Vilnių, nes ten žymiai didesnės įsidarbinimo ir karjeros galimybės. Jaunimas žino, jog reikia eiti ten, kur sukasi didžiausi pinigai, o jie Vilniuje. Jaunimas kalba, jog dabar, ieškant darbo, jie turi tik dvi galimybes – Vilnių arba Londoną.

Esu tikra, jog žmonių, sugebančių kvalifikuotai tarnauti savo valstybei, yra visoje Lietuvoje. Dabar jie, norėdami dirbti pagal savo kvalifikaciją, priversti važiuoti į sostinę.

Žinoma, ministerjų iškėlimas į regionus sukels didelį kai kurių sostinėje gyvenančių klerkų pasipiktinimą ir taps ministerijų iškėlimo karo pradžia. Ne šiaip sau sakau, kad tai taps ministerijų iškėlimo karo pradžia. Tai puikiausiai parodo pažadėtasis Žemės ūkio ministerijos iškėlimas į Kauną. Kaip jis baigėsi? Ogi – piš.

Užteko ministerijos klerkams painkšti, kad jie nenori, nes jiems bus nepatogu važinėti, ir dingo visas valstybinis požiūris. O Vyriausybė irgi atidėjo tolimesniam laikui ir visu greičiu pirmyn toliau vykdo  valdymo centralizavimą

Beje, tik nereikia pamiršti, kad daugelis klerkų išvykę iš savo miestelių dirbti į sostinę. Perkėlus ministerijas į kitus reigonus ir įgyvendinus daugiamiesčio idėją, daugeliui Vilniaus klerkų atsiranda galimybė sugrįžtų dirbti į savo gimtuosius miestelius, taip prisdedant prie tų miestelių ir visos Lietuvos vystymosi.

Siūlau konkrečius variantus, kur, įgyvendinant daugiamiesčio projektą, būtų galima iškelti ministerijas:

Vilniuje turėtų likti Seimas ir visos institucijos, susijusios su užsienio politika, – Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija, taip pat Vyriausybė.

Kultūros ministeriją siūlyčiau iškelti į senas kultūros ir meno tradicijas puoselėjantį Panevėžį.

Kaunui turėtų atitekti Žemes ūkio (Noreikiškėse) ir Ūkio (LEZ'e) ministerijos. Pagal specialistų gausą, Kaune papildomai tiktų dar ir Sveikatos apsaugos ministerija. Žinoma, ši ministerija puikiai galėtų veikti ir Lietuvos sveikatingumo sostinėje – Druskininkuose.

Klaipėdoje galėtų įsikurti Susisiekimo bei Energetikos ministerijos, Jonavai, apsuptai karinių poligonų, derėtų Krašto apsaugos ministerija.

Šiauliuose galėtų įsikurti Finansų, Marijampolėje –  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kėdainiuose galėtų atsirasti  Švietimo ir mokslo,  Alytuje – Vidaus reikalų, o Utenoje – Teisingumo ministerijos.

Manau, jog puikia gamta garsėjančiuose Anykščiuose puikiai derėtų  Aplinkos ministerija.

Jūs paklausite, o kaip dirbs ministerijos, jei jos bus išsimėčiusios po visą Lietuvą, kaip ministrai ir valdininkai komunikuos tarpusavyje?

Atsakymas labai paprastas – deramai išnaudokime interneto galimybes, ir kitos šalys iš mūsų pasimokys, išgarsėsime ne kaip emigrantų, bet kaip modernių technologijų panaudojimo valstybė.

Tai, kaip valdome valstybę dabar, pavadinčiau programos „centralizuosim valdžią kaip prie sovietų" vykdymu. Tai neturi nieko bendra su regionų atskirties mažinimu.

Liūdna, bet tokia totali Lietuvos valdžios centralizacija kai kuriems miestiečiams suteikia moralinę teisę skirstyti tautą į elitą ir “runkelius“. Ar galime tai toleruoti?


Šiame straipsnyje: Ona Balžekienė

NAUJAUSI KOMENTARAI

UTOPIJA

UTOPIJA portretas
Maloni ponia, kiek pinigų kainuos įgyvendinti tuos jūsų siūlymus ? Pirmaisia reikia pusiau sumažinti valdininkų skaičių esamose ministerijose. Ir tai galima padaryti per metus be jokių investicijų. O tas dvimiestis - tai oro burbulas. Jeigu įdėja per 2 - 3 metus netampa kūnu - ji yra niekinė.

Jurijus Subotinas autorei

Jurijus Subotinas autorei portretas
. Visu pirma, noriu "pasigyrti" gerb. skaitytojams, kad zodzio "runkelis" ishpopuliarinimas prasidejo del mano"kaltes". Kuomet, priesh 15 metu Kauno Dienos Haid Parke,buvo pasirodes mano strapsnelis pavadinimu "Pasijauskime pagaliau Pilieciais, bet ne bukime abejingais "runkeliais". Dziugu kad "runkelis" taip ishpopuliarejo. Dabar del temos. Kaip rusas, pasakysiu rusishkai, kad aishkiau butu: " От перестановки мест слагаемых...ума не прибавляется". Taip ir su jusu, atleisklit, "runkelishku" pasiulimu, kuris visikai nieko nepagrystas. KA DARYTI? Atsakymas paprastas: BUTINA KEISTI PACIA SOCIALINE-EKONONE SANTVARKA LIETUVOJE - KURI, SOCIALIAI ORIENTUOTA BUTU I DAUGUMA LIETUVOS ZMONIU, bet ne i saujale prisivogusiu valdininku valdzioje, kaip yra dabar. REIKIA NAIKINTI KRIMINALINE VALDINIKU SISTEMA, bet ne "runkelino" dislokacija. IR NORS, Lietuvai zengiant "rinkos ekonomikos ir demokratijos" keliu link, prisiminus A. Linkolno isminti " Ant perkelos arkliu nekeicia"..., nuo saves noreciau perfrazuoti - "Ant perkelos arkliu gal ir nekeicia...BET ASILUS KEICIA! IR TAI DARYTI - BUTINA!" TODEL VISUS "runkelius" BUTINA VARYTI ISH VALDZIOS IR ish svogerishku mininsteriju. LIETUVA TURI VALDYTI MYLINTYS SAVO ZMONES PILIECIAI bet ne abejingi ir savanaudishki "RUNKELIAI". Kol to nebus nieko gero nesulauksime. Pagarbiai, Jurijus.

pritariu

pritariu portretas
ponios nuomonei. Tik butu gerai, kad sie zodziai virstu darbais, o ne liktu vien grazus zodziai. Tada bent zmones nesiverstu vien i Vilniu, o galetu gyventi ir susirasti darba likusioje Lietuvoje...
VISI KOMENTARAI 32
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuriuo keliu pasuks prancūzai?
    Kuriuo keliu pasuks prancūzai?

    Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai daug ką nustebino, ypač pačius prancūzus. „Tai istorinis poslinkis“, sušuko didžiausią prestižą turintis Paryžiaus dienraštis „Monde“. ...

  • Kas sieja žirafą ir mokesčių mokėtoją?
    Kas sieja žirafą ir mokesčių mokėtoją?

    Gamtoje mažiausiai miega žirafa – vos dvi valandas per parą. Negana to, ji miega labai neramiai. Žirafa saugosi įvairių plėšriųjų žvėrių ir miega su pertraukomis, naktimis, dažniausiai po 5 minutes. ...

    3
  • Kodėl neveikia psichologų patarimai?
    Kodėl neveikia psichologų patarimai?

    Neretai psichologų klausiama, ar galima patobulinti bendravimą, o jei taip,  prašoma išmokyti įvairių bendravimo technikų – konfliktams spręsti, emocijoms suvaldyti, atsikratyti manipuliatorių  ir taip toliau. ...

    1
  • Visi prieš vieną!
    Visi prieš vieną!

    Prancūzijos prezidento rinkimų pirmąjį turą laimėjęs Emanuelis Macronas – spalvinga asmenybė: jis ir kairysis, ir dešinysis, ir nacionalistas, ir globalistas. Žodžiu, visų galų meistras. ...

    8
  • Prancūziškasis deja vu
    Prancūziškasis deja vu

    Progresyvieji europiečiai gali trumpam atsikvėpti: Prancūzijos maištininkams pritrūko jėgų naujajai revoliucijai įvykdyti. Užsimoję per vieną mūšį užimti savąją bastiliją – Eliziejaus rūmus – ultranacionalistai patyr...

    2
  • E. Macrono pergalė: ar ne per anksti džiaugtis?
    E. Macrono pergalė: ar ne per anksti džiaugtis?

    Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, balsav...

    2
  • Mūsų haubicos jau ne mūsų?
    Mūsų haubicos jau ne mūsų?

    Dabar visi etatiniai patriotai bijo pratybų "Zapad". Tikras "zapadlo" – rusai mus okupuos iš Kaliningrado, Baltarusijos ir net Latvijos. Taip nupaišyta viešame bauginimų žemėlapyje, kurio autorius pripaistė, ...

    24
  • Kaip būsto rinka pasitinka Z kartą?
    Kaip būsto rinka pasitinka Z kartą?

    Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia varto...

    1
  • Protingi, talentingi, reikalingi, bet jau prarasti?
    Protingi, talentingi, reikalingi, bet jau prarasti?

    Programuotojas, dirbantis Berlyne. Inžinierė, neseniai baigusi Kembridžo universitetą. Tarptautinės įmonės vadovas Stokholme. Tai potencialūs Lietuvos darbo rinkos lyderiai – talentingi, tarptautinės darbo patirties turintys ir keliomis užsieni...

  • Lietuvos pramonė pavasarį pasitiko su nauja energija
    Lietuvos pramonė pavasarį pasitiko su nauja energija

    Statistikos departamento duomenimis, pramonės produkcija šių metų kovą buvo 5,8 proc. didesnė nei prieš metus. Suaktyvėjusios statybos Lietuvoje davė reikšmingą impulsą išgaunamosios pramonės plėtrai. Dėl to kasybos ir k...

Daugiau straipsnių