“InCulto” pralaimėjo. Ir kas iš to?

Žinant lietuvišką mentalitetą, į „Eurovizijos“ finalą Osle nepatekę „InCulto“ turėtų būti apmėtyti akmenimis, o Lietuvoje reikėtų paskelbti visuotinį gedulą.

Dabar atsiras koks milijonas „muzikologų“, kurie be paliovos kartos „taigi sakiau...“, burbės, kad į prestižinį konkursą išsiuntėme klounus be kelnių ir visais kitais būdais reikš savo nepasitenkinimą bei neabejotinai puikų muzikinį išprusimą. O kas ta „Eurovizija“? Ir, atsiprašant, kokio velnio ji mums taip rūpi?

„InCulto“ Osle, mano manymu, labai gražiai ir netgi skoningai pasityčiojo iš pačios „Eurovizijos“. Jei prisiminsime „LT United“ šeštąją vietą ir suomių, apsimetančių „hard rock“ atlikėjais ir dėvinčių kvailas kaukes, triumfą, receptas sėkmei geras. Galų gale, tikrai nemanau, kad „InCulto“ daina buvo kuo nors prastesnė už „LT United“ skanduotę („We are the winners“ tikrai nepavadinsi daina). Tiesiog nepataikėme. Šiemet tyčiotis iš „Eurovizijos“, matyt, nemadinga. O gaila.

Tad kas ta „Eurovizija“, kurią mes laikome kone vaistu nuo visų ligų? Mano manymu, tai yra tiesiog prastos muzikos konkursas, paverstas puikiu pinigų gamybos aparatu. Kodėl, jūsų manymu, „Eurovizija“ išsiplėtė, ir dabar organizuojamas ne vienas, o net trys koncertai – du pusfinaliai ir finalas? Tikrai ne todėl, kad gerieji „Eurovizijos“ organizatoriai nusprendė pagailėti tokių nevykėlių kaip beveik visada paskutinė liekanti Lietuva ir kiekvienais metais tiems nevykėliams duoti šansą prasibrauti į finalą. Tačiau visą tą muzikinį farsą pavertus beveik visą savaitę vykstančiu turgumi, jis generuoja kur kas daugiau pelno. Paprasta kaip dukart du. Daugiau koncertų – daugiau balsavimų, daugiau parduotų bilietų, daugiau išgerto alaus. Visko daugiau. Tik ne geros muzikos.

Žinoma, kaip visi dori lietuviai, žiūriu „Euroviziją“. Ne todėl, kad tikiuosi ten išgirsti dainas, kurių klausysiu dar metus, o gal ir ilgiau. Tiesiog iš smalsumo. Labai maga sužinoti, kiek dar šis konkursas „nusivažiavo“. Pavyzdžiui, per pastaruosius keletą metų pastebėjau, kad Lietuva savo muzikiniu skoniu gerokai lenkia bendrąją Europos masę. Mat į finalą (o dažnai – ir į pirmąjį dešimtuką ar net penketuką) vis dažniau papuola tokia, atsiprašant, muzika, kuri Lietuvoje būtų nušvilpta dar neprasidėjus atrankai.

Ar tai reiškia, kad kitais metais mums reikia siųsti, pavyzdžiui, „Yvą“? Pažvelgus į tendencijas, galbūt pusę televizijos ekrano uždengiančios išvirtusios krūtys ir Deivido Zvonkaus „kompozicija“ iš trijų akordų ir ritmingo „bum-bum“ galėtų prasimušti tarp lyderių. Na, su sąlyga, kad išvirtusios krūtys užims daugiau kaip pusę dainai skirto eterio laiko. O kodėl gi ne? Tik prieš tai, manau, reikia pakeisti lietuviškąjį atrankos į „Euroviziją“ formatą.

Reikia tik vienos esminės permainos. Panaikinti komisiją ir žiūrovų balsavimą. Ir apskritai nedaryti jokių atrankinių koncertų, jokių nacionalinės atrankos finalų. Te laimi geriausiais, t.y. turtingiausias. Paskelbkime aukcioną – laimės tas, kas pasiūlys didžiausią kainą už dalyvavimą „Eurovizijoje“. Išloš visi. Valstybei nereikės mėtyti pinigų atrankai, netgi priešingai – ji gaus pinigų už atrankos neorganizavimą! Įvairaus plauko „žinovai“ nustos taškytis purvais dėl „neteisingo balsavimo“, „papirktos komisijos“ ir t.t. Prodiuseriai pagaliau bus priversti sumokėti už savo globotinių nešamą pelną (niekam ne paslaptis, kad Lietuvos delegatai „Eurovizijoje“ daugiausiai išlošia čia, vietinėje rinkoje). O žmonės gal pagaliau supras, kad „Eurovizija“ yra niekas.

Jei norite pamatyti muzikinius talentus, žiūrėkite „Dainų dainelę“. Ten ir muzika tikra, ir atlikėjai nuoširdūs. Ir cirko nėra.

Nuoširdžiai nesuprantu, kam Lietuvai apskritai reikalinga ta „Eurovizija“. Už pinigus, kurie (beje, iš mūsų visų kišenių) išleidžiami pasiruošimui ir dalyvavimui „Eurovizijoje“, būtų galima, pavyzdžiui, maitinti alkstančiuosius, remontuoti vaikų namus ar gydyti sunkiai sergančius ir gydymo neįperkančius žmones. O mes ieškome kažkokios garbės, kurios apskritai nėra.

Į „Euroviziją“ jau siuntėme berniuką be degtukų, bet su ugnimi (Sasha Son), berniuką be skonio (Aivaras Stepukonis), didelį vyrą su dideliu balsu, per mažą dar didesnei scenai (Jeronimas Milius). Siuntėme ir muzikantų šešėlius („4Fun“), ir vyrą su didele (ir klaikiai atrodančia) rožine širdimi (Linas ir Simona), ir merginą, kurios laibos kojos nustelbė visą muzikantų kolektyvą, bet dainos iš to neišspaudė (Laura & “The Lovers”). O rezultatas kaskart tas pats.

Iš visų paskutinių vietų „Eurovizijoje“ mane nuliūdino tik viena – Aistė Smilgevičiūtė. O jos daina „Strazdas“ – vienintelė lietuviška „Eurovizijos“ produkcija, kurios ir dabar klausaus su malonumu. Tai buvo turbūt vienintelis kartas, kai Lietuva į šį konkursą iš tikrųjų siuntė muzikinį kūrinį. Ir tai nesuveikė.

Išbandėme viską – ir solidžias dainas, ir „bumčiką“, ir klounadą. Šiemet vėl pasirinkome klounadą, turbūt tikėdamiesi, kad blizgančios trumpikės suveiks ne prasčiau nei nesuvokiami Arnoldo Lukošiaus šokiai. Blynas (ir trumpikės) prisvilo. Tik kam iš to daryti nacionalinę tragediją?

„Eurovizija“ jau seniai nebėra tarptautinis dainų konkursas. Tai farsas, panašesnis į prastą realybės šou. O „InCulto“ – šaunuoliai. Tai vienas nedaugelio kartų, kai Lietuva šiam pinigų fabrikui parodė pliką užpakalį. Na, penkis beveik plikus užpakalius.

Vyrai be kelnių Europai nepatiko. Kitąmet siųskim moteris be sijonų (be liemenėlių koncertuoti kol kas negalima, bet kada tai bus leidžiama – turbūt tik laiko klausimas).


Šiame straipsnyje: Eurovizija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Nors Liberalų sąjūdžiui daug kas norėtų įteikti „vilko bilietą“, bet medine dėžute su eurais liberalizmo sunaikinti nepavyks. Liberalų sąjūdyje dirba daug sąžiningų ir dorų žmonių, tvirtai žinančių, kad liberalus...

    4
  • Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu
    Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu

    Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau p...

  • Lietuviški deimančiukai
    Lietuviški deimančiukai

    Lietuvos krepšinio daigų nenumarins jokie graikiški nitratai, sugerti tarptautiniuose arimuose. Šalies krepšinio lygos (LKL) jubiliejinio, 25-ojo sezono startas stebuklų neparodė, bet nuteikė maloniai. Ypač tuos, kurie vertina ...

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

    2
  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    8
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    11
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
Daugiau straipsnių