“InCulto” pralaimėjo. Ir kas iš to?

Žinant lietuvišką mentalitetą, į „Eurovizijos“ finalą Osle nepatekę „InCulto“ turėtų būti apmėtyti akmenimis, o Lietuvoje reikėtų paskelbti visuotinį gedulą.

Dabar atsiras koks milijonas „muzikologų“, kurie be paliovos kartos „taigi sakiau...“, burbės, kad į prestižinį konkursą išsiuntėme klounus be kelnių ir visais kitais būdais reikš savo nepasitenkinimą bei neabejotinai puikų muzikinį išprusimą. O kas ta „Eurovizija“? Ir, atsiprašant, kokio velnio ji mums taip rūpi?

„InCulto“ Osle, mano manymu, labai gražiai ir netgi skoningai pasityčiojo iš pačios „Eurovizijos“. Jei prisiminsime „LT United“ šeštąją vietą ir suomių, apsimetančių „hard rock“ atlikėjais ir dėvinčių kvailas kaukes, triumfą, receptas sėkmei geras. Galų gale, tikrai nemanau, kad „InCulto“ daina buvo kuo nors prastesnė už „LT United“ skanduotę („We are the winners“ tikrai nepavadinsi daina). Tiesiog nepataikėme. Šiemet tyčiotis iš „Eurovizijos“, matyt, nemadinga. O gaila.

Tad kas ta „Eurovizija“, kurią mes laikome kone vaistu nuo visų ligų? Mano manymu, tai yra tiesiog prastos muzikos konkursas, paverstas puikiu pinigų gamybos aparatu. Kodėl, jūsų manymu, „Eurovizija“ išsiplėtė, ir dabar organizuojamas ne vienas, o net trys koncertai – du pusfinaliai ir finalas? Tikrai ne todėl, kad gerieji „Eurovizijos“ organizatoriai nusprendė pagailėti tokių nevykėlių kaip beveik visada paskutinė liekanti Lietuva ir kiekvienais metais tiems nevykėliams duoti šansą prasibrauti į finalą. Tačiau visą tą muzikinį farsą pavertus beveik visą savaitę vykstančiu turgumi, jis generuoja kur kas daugiau pelno. Paprasta kaip dukart du. Daugiau koncertų – daugiau balsavimų, daugiau parduotų bilietų, daugiau išgerto alaus. Visko daugiau. Tik ne geros muzikos.

Žinoma, kaip visi dori lietuviai, žiūriu „Euroviziją“. Ne todėl, kad tikiuosi ten išgirsti dainas, kurių klausysiu dar metus, o gal ir ilgiau. Tiesiog iš smalsumo. Labai maga sužinoti, kiek dar šis konkursas „nusivažiavo“. Pavyzdžiui, per pastaruosius keletą metų pastebėjau, kad Lietuva savo muzikiniu skoniu gerokai lenkia bendrąją Europos masę. Mat į finalą (o dažnai – ir į pirmąjį dešimtuką ar net penketuką) vis dažniau papuola tokia, atsiprašant, muzika, kuri Lietuvoje būtų nušvilpta dar neprasidėjus atrankai.

Ar tai reiškia, kad kitais metais mums reikia siųsti, pavyzdžiui, „Yvą“? Pažvelgus į tendencijas, galbūt pusę televizijos ekrano uždengiančios išvirtusios krūtys ir Deivido Zvonkaus „kompozicija“ iš trijų akordų ir ritmingo „bum-bum“ galėtų prasimušti tarp lyderių. Na, su sąlyga, kad išvirtusios krūtys užims daugiau kaip pusę dainai skirto eterio laiko. O kodėl gi ne? Tik prieš tai, manau, reikia pakeisti lietuviškąjį atrankos į „Euroviziją“ formatą.

Reikia tik vienos esminės permainos. Panaikinti komisiją ir žiūrovų balsavimą. Ir apskritai nedaryti jokių atrankinių koncertų, jokių nacionalinės atrankos finalų. Te laimi geriausiais, t.y. turtingiausias. Paskelbkime aukcioną – laimės tas, kas pasiūlys didžiausią kainą už dalyvavimą „Eurovizijoje“. Išloš visi. Valstybei nereikės mėtyti pinigų atrankai, netgi priešingai – ji gaus pinigų už atrankos neorganizavimą! Įvairaus plauko „žinovai“ nustos taškytis purvais dėl „neteisingo balsavimo“, „papirktos komisijos“ ir t.t. Prodiuseriai pagaliau bus priversti sumokėti už savo globotinių nešamą pelną (niekam ne paslaptis, kad Lietuvos delegatai „Eurovizijoje“ daugiausiai išlošia čia, vietinėje rinkoje). O žmonės gal pagaliau supras, kad „Eurovizija“ yra niekas.

Jei norite pamatyti muzikinius talentus, žiūrėkite „Dainų dainelę“. Ten ir muzika tikra, ir atlikėjai nuoširdūs. Ir cirko nėra.

Nuoširdžiai nesuprantu, kam Lietuvai apskritai reikalinga ta „Eurovizija“. Už pinigus, kurie (beje, iš mūsų visų kišenių) išleidžiami pasiruošimui ir dalyvavimui „Eurovizijoje“, būtų galima, pavyzdžiui, maitinti alkstančiuosius, remontuoti vaikų namus ar gydyti sunkiai sergančius ir gydymo neįperkančius žmones. O mes ieškome kažkokios garbės, kurios apskritai nėra.

Į „Euroviziją“ jau siuntėme berniuką be degtukų, bet su ugnimi (Sasha Son), berniuką be skonio (Aivaras Stepukonis), didelį vyrą su dideliu balsu, per mažą dar didesnei scenai (Jeronimas Milius). Siuntėme ir muzikantų šešėlius („4Fun“), ir vyrą su didele (ir klaikiai atrodančia) rožine širdimi (Linas ir Simona), ir merginą, kurios laibos kojos nustelbė visą muzikantų kolektyvą, bet dainos iš to neišspaudė (Laura & “The Lovers”). O rezultatas kaskart tas pats.

Iš visų paskutinių vietų „Eurovizijoje“ mane nuliūdino tik viena – Aistė Smilgevičiūtė. O jos daina „Strazdas“ – vienintelė lietuviška „Eurovizijos“ produkcija, kurios ir dabar klausaus su malonumu. Tai buvo turbūt vienintelis kartas, kai Lietuva į šį konkursą iš tikrųjų siuntė muzikinį kūrinį. Ir tai nesuveikė.

Išbandėme viską – ir solidžias dainas, ir „bumčiką“, ir klounadą. Šiemet vėl pasirinkome klounadą, turbūt tikėdamiesi, kad blizgančios trumpikės suveiks ne prasčiau nei nesuvokiami Arnoldo Lukošiaus šokiai. Blynas (ir trumpikės) prisvilo. Tik kam iš to daryti nacionalinę tragediją?

„Eurovizija“ jau seniai nebėra tarptautinis dainų konkursas. Tai farsas, panašesnis į prastą realybės šou. O „InCulto“ – šaunuoliai. Tai vienas nedaugelio kartų, kai Lietuva šiam pinigų fabrikui parodė pliką užpakalį. Na, penkis beveik plikus užpakalius.

Vyrai be kelnių Europai nepatiko. Kitąmet siųskim moteris be sijonų (be liemenėlių koncertuoti kol kas negalima, bet kada tai bus leidžiama – turbūt tik laiko klausimas).


Šiame straipsnyje: Eurovizija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Istorijos perrašinėjimo manija
    Istorijos perrašinėjimo manija

    Patarlė "Iš dainos žodžių neišmesi" moderniaisiais laikais tapo nebe aksioma. Šiandien ne tik žodžiai, bet ir faktai, o kai kur net asmenybės braukiamos iš tautų atminties ir metamos į istorijos šiuk&scaron...

    5
  • Europa turi ruoštis NATO susilpnėjimui
    Europa turi ruoštis NATO susilpnėjimui

    Po praeitais metais Slovakijos pietuose įsikūrusiame viešbutyje „Chateau Bela“ įvykusios saugumo konferencijos išdėsčiau niūrias mintis apie šį jaukų renginį, pavadintą „Žvarbūs vėjai Vidurio Europoje“....

  • Kaip keitėsi Rusijos politinės sistemos veikimas?
    Kaip keitėsi Rusijos politinės sistemos veikimas?

    Šiais metais buvo paminėtos rugpjūčio pučo Maskvoje 25-osios metinės. Pučo, kuris lėmė blogio imperijos pabaigą. Visgi demokratinės Rusijos vizijos žybsnis nevirto ilgai degančia ugnimi, o pokomunistinėje Rusijoje nuo pat 1991-ųjų susik...

  • Gyvybės ir mirties klausimas?
    Gyvybės ir mirties klausimas?

    Su visa pagarba tiems, kuriems reikšmingas šis klausimas (embrionų šaldymo), bet ar daugiau Lietuvoje nėra problemų, apie kurias reikėtų diskutuoti? ...

    1
  • Kuo baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis?
    Kuo baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis?

    Pažadėjusi visus sprendimus priiminėti tik pasitarusi su visuomene, pažadėjusi nedaryti jokių naktinių Seimo pižamų vakarėlių, pažadėjusi teisėkūroje nenaudoti buldozerio, naujoji valdžia jau parengė kai kurių nemalonių siurprizų Lietuvos g...

    2
  • Kai melai perdirbinėjami į faktus
    Kai melai perdirbinėjami į faktus

    Šįkart užsienio spaudoje – tikras temų margumynas, besikoncentruojantis į Europą, tačiau nepaliekantis ir Amerikos. Pradėsiu nuo Europos ir nuo rinkimų, bet ne buvusių Austrijoje, o būsimų Prancūzijoje, kurios dabartinis prezidentas Fr...

    2
  • Geresnė ar blogesnė ši Vyriausybė?
    Geresnė ar blogesnė ši Vyriausybė?

    Ramūnas Karbauskis genialiai išsprendė ministrų kabineto sudarymo klausimą. Paskelbus ministrų pavardes net konservatoriai ne tik kad nekritikavo, bet ir atvirai džiaugėsi tokia vyriausybe. Dar prieš kelias savaites buvo gąsdinama kone pa...

    4
  • Gruodžio 6-oji – šv. Mikalojaus, arklių globos diena
    Gruodžio 6-oji – šv. Mikalojaus, arklių globos diena

    Ši diena kalendoriaus lapelyje pažymėta šv. Mikalojaus vardadieniu. ...

    1
  • Italijos referendumas: trys minutės šlovės
    Italijos referendumas: trys minutės šlovės

    Vakar dienos posakis nuostabiai apibūdino šiųmetes finansinio pasaulio aktualijas: po britų sprendimo „Brexit“ rinkoms atsigauti reikėjo 3 dienų, po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose – 3 valandų, o po Italijos re...

  • Krizė, bet ne mirtis
    Krizė, bet ne mirtis

    Savaitgalis, per kurį pergalę šventė dvi priešingos stovyklos – ir euroentuziastai, ir euroskeptikai, atskleidė, kokia sudėtinga šiandien yra ES būklė. Vos spėjus pasidžiaugti ES šalininko Alexanderio Van der Belleno ...

    1
Daugiau straipsnių