I.Degutiene, padėkite man susigrąžinti dukrelę

Gerbiama Ponia Irena Degutiene,

Nesu įsitikinusi, kad atsakysite į Jums adresuotą mano atvirą laišką, tačiau jau ne vienerius metus vykstanti teisinė bakchanalija, sprendžiant mano dukrelės sugrąžinimo klausimą, verčia imtis ir tokio dialogo su valdžia būdo.

Manyčiau, kad Jums yra gerai žinoma vadinamoji „pedofilijos byla“. Nors greitai sukaks jau treji metai nuo Drąsiaus Kedžio pareiškimo apie „mažamečio asmens tvirkinimą“, tačiau joks teismas to tvirkinimo, seksualinio prievartavimo, tuo labiau pedofilijos niekur ir niekada neįrodė. Nemažiau aistringai tą bandė įrodyti fanatiško polėkio apimtos tam tikros visuomenės grupės, kai kuri žiniasklaida, net Seimo nariai. Deja, ir jiems nepavyko.

Viena aktyvesnių šio fronto kovotojų Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė išleido  nemažą knygą apie tą niekieno neįrodytą pedofiliją, o žiniasklaidoje žėrė ir dabar žeria kalnus kaltinimų visai Lietuvai: „Tiesa, kad Lietuvos valdžia yra korumpuota“, „Tiesa, kad Lietuvoje egzistuoja pedofilų tinklas, kurį sudaro aukštas, įtakingas pareigas einantys asmenys“ („Laisvas laikraštis“ 2011-01-25). Jeigu teisėja(!) žino apie tokius nusikaltimus, bet  „nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą“ (BK 238 str.), ji pažeidė įstatymą, taigi pati tapo nusikaltėle.

Tarsi Stalino laikų prokuroras N.Venckienė iškilmingai skleidžia niekieno neįrodytas ir iš esmės paneigtas kitas „tiesas“: „Tiesa yra tai, ką mano brolio mažametė dukrelė pasakojo apie patirtą šlykščiausią seksualinę prievartą. Tiesa, kad ji pasakojo apie asmenis, nevertus žmogaus vardo. Tiesa, kad mano brolis, kovodamas dėl dukrelės ir siekdamas, kad iškrypėliai būtų nubausti, už tai buvo nužudytas“.

Pastebėsiu, kad 1. apie „seksualinę prievartą“ jokioje byloje nėra nė žodžio; 2. apie „asmenis, nevertus žmogaus vardo“ – aišku, čia ir apie mane -  mano dukrelė tokių žodžių negalėjo sakyti, nes net nežino, ką jie reiškia; 3. nė vienas „iškrypėlis“ ligi šiol nenustatytas, o kad D.Kedys buvo nužudytas taip pat nėra patvirtinimų.

Trumpai tariant, visos N.Venckienės „tiesos“ yra melas. Kaip gali teisėju dirbti asmuo, neskiriantis tiesos nuo melo? Kaip galima tokį nuolatinės melo isterikos apimtą žmogų pripažinti vaiko globėju, kokio auklėjimo tokioje šeimoje galima tikėtis? Turiu mintyje, aišku, savo dukrelę, kuri prieštaraujant visiems teisingumo ir paprasto žmoniškumo dėsniams, atiduota globoti šiai melagei.

2010 m. lapkričio 3 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė neskundžiamą nutartį, pagal kurią man panaikinti bet kokie kaltinimai ir nėra įžvelgta jokių mano ryšių su dukrelės tvirkinimu. Nereikia klausti jokių Strasburgo teisėjų nuomonės, nes aišku bet kuriam Lietuvos žmogui, tuo labiau teisininkui, kad mano dukrelė po tokios nutarties nedelsiant turi būti sugrąžinta į motinos glėbį.

Tačiau teisėja N.Venckienė ir jai pritariantys Kauno savivaldybės pareigūnai, priėmę sprendimą atimti iš manęs dukrelę, nė už nieką nesutinka su tokia elementaria bylos baigtimi. Taip pat ir vos ne visą Lietuvos geografiją apėmę Lietuvos teismai irgi spardosi iš paskutiniųjų, kad tik įtiktų savo kolegei.

Įdomiausia, kad man jokių simpatijų nejaučiantis advokatas Aidas Venckus – N. Venckienės oficialus vyras pernai teigė, kad „jei L.Stankūnaitė nebus pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, nukreiptos prieš mažametę dukrą, ji turės teisinį pagrindą reikalauti, kad mergaitė būtų grąžinta jai“.

Taip kaip čia gali būti: teisinėje Lietuvos valstybėje: mano prašymai, tiesiog maldavimai dangaus ir Lietuvos valdžiai grąžinti dukrelę kol kas yra bevaisiai, nors nei dangaus, nei žemės teisinės logikos prasme nėra jokių kliūčių niekuo nekaltinamai motinai ir dukrelei gyventi kartu nėra.

Ar aš būsiu laiminga, gyvendama su mylima dukrele? Galite paklausti bet kurios pasaulio motinos ir visos jos atsakys teigiamai. Mano gyvenimas irgi nušvis laimės spalva. Žinoma, jeigu baigsis nuolatiniai N.Venckienės grąsinimai. Kol kas jų prisiklausau iki valios. Ir ne vien aš – visa Lietuva šiurpsta nuo šios, taip sakant, teisėjos žodžių.

Štai N.Venckienės  viešai skelbiami pranašavimai apie Teisėjų garbės teismo narių ir kartu mano ateitį „Laisvame laikraštyje‘: „Aš nemanau, kad tokie jų sprendimai jiems atneš geresnį gyvenimą. Galiausiai, tai aš manau, kad likimas viską sudėlios į savo vietas. Pasižiūrėsime kuo baigsis „šventosios“ L,Stankūnaitės gyvenimas, kuo baigsis Teisėjų garbės teismo narių likimas“. Argi tai ne grasinimas liūdna mano ir aukščiausių teisėjų baigtimi?

Iš „Kauno dienos“: „Labai gaila, kad per išgamas, iškrypėlius teko palaidoti brolį, tačiau aš tikiu likimu ir tikiu, kad viskas sugrįš gyvenime. Sugrįš ir jiems kada nors“. Kas sugrįš, negi tokia kaip D.Kedžio mirtis prie Kauno marių?

Drasiauskelias.lt: „net jeigu visose bylose L.Stankūnaitė išvengs baudžiamosios atsakomybės, manau, ji neišvengs to, ką jai skirs likimas!..   Argi tai ne gąsdinimas tragiška mano gyvenimo  neišvengiamybe?

Neišneša protas, kaip apygardos teisėja, tarsi išgirdęs nuosprendį kerštingas kriminalinis  nusikaltėlis, gali svaidytis tokiais grąsinimais, juk turėtų būti bent minimali savigarba, neužmirštant, kad visiems teisėjams galioja teisėjų etikos kodeksas. Kur dingo jame surašyti N.Venckienei privalomi teisėjų elgesio principai: pagarba žmogui, pagarba ir lojalumas valstybei, teisingumas ir nešališkumas, sąžiningumas ir nesavanaudiškumas, padorumas?

Nemanau, kad N.Venckienė deramai rūpinasi mano dukrele, ji jos beveik net nemato. Teisėja važinėja po kaimus pristatydama savo knygą, šeštadienį ji lankėsi net Klaipėdoje. Kas tuo metu rūpinasi mano dukrele? Seneliai? Bet juk ne jiems suteikta globa, o N.Venckienei, kodėl mergaitė lyg niekam nereikalingas daiktas numetamas kažkam kitam, kas neturi teisės jos globoti?

Gerbiama Seimo Pirmininke,

Kreipiuosi į Jus ne tik kaip į valstybės veikėją, bet ir kaip motiną, suprantančią ką reiškia iš motinos atimti vaiką. Prašau – padėkite visomis Jums prieinamomis priemonėmis, kad būtų panaikinta didžioji pasaulio neteisybė: iš niekuo nekaltinamos motinos atimtas jos vaikas.

Pagarbiai,

Laimutė Stankūnaitė



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mama

Mama portretas
Šaunuolė Laima, Lietuvos protingi žmonės su Tavim, palaikom visa širdimi. Šaunuolė.

to 1

to 1 portretas
pritariu, saunuole Laimute. kovok uz savo laime. manau, nebeilgai liko, tuoj tas klanas atsakys uz viska ka padare.

Iš širdies

Iš širdies portretas
Tokio širdies balso seniai negirdėjome
VISI KOMENTARAI 150
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Poezijos atmintis
    Poezijos atmintis

    Išeivijos lietuvių poetas ir filmininkas Jonas Mekas viename iš interviu yra sakęs, kad kultūra ir menas, kaip tradicija, yra lyg medis, kurio nereikia kirsti, nors ir esi avangardistas. Tik brandaus amžiaus kūrėjams įmanoma suprasti, kad,...

  • Likimo ironija be pirties
    Likimo ironija be pirties

    2019-aisiais mūsų Viešpaties metais nuo vėjaraupių nusigalavus Rusijos valdovui, Žmogui su botokso kauke, dar žinomam VVP inicialais, kadaise visam pasauliui grasinusi Azijos meška paniro į anarchiją. Pavergtos Sibiro platybių tautos suk...

    18
  • Viskas pagal ES reikalavimus
    Viskas pagal ES reikalavimus

    Lietuva skuba vykdyti europinius reikalavimus. Paknopstomis ir valdžia, ir įmonės įmonėlės stengiasi taikyti naująsias ES duomenų apsaugos taisykles. Na, valdžia nespės iki gegužės 25-osios pakeisti įstatymų, nes ši diena išau&scaro...

  • Menant išlaisvinančią Sąjūdžio dvasią
    Menant išlaisvinančią Sąjūdžio dvasią

    Birželio 3-iąją minėsime trisdešimtąsias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metines. Prieš 30 metų 35 meno ir mokslo sričių atstovai, susibūrę į iniciatyvinę grupę, pradėjo vesti Lietuvą išlaisvinimo iš sovietų okupa...

  • Būti suaugusiam
    Būti suaugusiam

    Kiek kartų esame girdėję ar patys tarę frazę „pakalbėkime kaip suaugę“, „elkimės kaip suaugę“. ...

  •  Dvi krizės ir vienos vestuvės
    Dvi krizės ir vienos vestuvės

    Paskutinėmis keliomis dienomis vienos aiškiai dominuojančios temos pasaulio, o ypač Vakarų, spaudoje nebuvo, tad šioje apžvalgoje trumpai paliesime tik tris galbūt svarbiausias temas. Tai prezidento rinkimai Venesueloje, Ukrainos vieta Voki...

  • Aukso amžiaus ilgesys
    Aukso amžiaus ilgesys

    Rudabarzdžio britų princo – nūnai Sasekso kunigaikščio vestuvės kainavo nei daug, nei mažai – 36 mln. eurų. Labiausiai stebina, kad nuotakos suknelę už kone ketvirtį milijono naujai iškepta kunigaikštienė įsigijo u...

  • Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!
    Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!

    Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos lėšos reikšmingai papildydavo valstybės biudžetus ir fondus. Kai valstybė už gautas lėšas galėdavo finansuoti geresnius arba...

    2
  • Vakarų fronte nieko gera
    Vakarų fronte nieko gera

    Rimtą grėsmę Vakarų vertybes puoselėjančioms Europos partijoms prorusiški judėjimai kėlė kiekvienuose pastarųjų metų nacionaliniuose rinkimuose. Laimei, nors ir surinko pakankamai balsų, kad toliau drumstų vandenį, atvirai Maskvos remiama...

    1
  • Tikėjusiesiems – pagarba!
    Tikėjusiesiems – pagarba!

    Istorija lyg užsispyrusi ir įnoringa senutė vis suka savo ratus. Kartais pakeliui sustodama pamąstyti, kur dabar eina, bet niekada nepasikliaudama atsitiktinumais. Kai sekmadienį Belgrade žalgiriečiai tramdė lemiamam šturmui pakilusią Maskvos C...

Daugiau straipsnių