Į Kauno pilies atstatymą žiūriu ašarodamas

Išsigandau, kai pamačiau, kaip mūsų Kauno pilis yra remontuojama. Per ašaras žiūrėjau, kaip į senovėje surinktus akmenis įkištos geležinės štangos, kaip senovinės sienos užpiltos cementu ir paverstos laiptais, o aukštai ant jų iškelti geležiniai balkonai su tvorom.

Minėtieji įrenginiai yra visiškai nepritaikyti ir netinkami senajam pastatui. Aš nežinojau, dėl ko ta pilis yra taip netinkamai įrengta, bet man nereikėjo net klausti – akivaizdu, kad tai daroma dėl komercinių tikslų. Ar jūs, Kauno savivaldybės valdininkai, architektai ir istorikai, suprantate, ką leidote daryti su šia pilimi?

Ar suprantat, kad tai yra šventa vieta? Ten pirmą kartą buvo įpūsta Kauno siela. Pilies griuvėsiai – pagrindinis Kauno pastatas. Čia gimė Kaunas. Jeigu jūs to nesuprantat, tada būtų buvę geriau, jeigu šią pilį būtumėt palikę apgriuvusią – tokią, kokia ji buvo, kol ateities kartos būtų suremontavusios ją taip, kaip mūsų protėviai buvo pastatę. Ateities lietuviai su gailesčiu peiks šią kartą už tai, kad mes su tokiu savanaudišku tikslu amžiams suardėm ir išniekinom jų praeities turtą.

Mano protėvių pilis priklauso man, mano Kauno gyventojams ir visiems Lietuvos žmonėms. Ar kas nors manęs paklausė, kaip aš norėčiau, kad ši mano pilis būtų remontuota? Jūs, Kauno savivaldininkai, architektai ir istorikai, įgijote ne tik mano, bet ir daugybės kitų Lietuvos piliečių nepasitikėjimą.

Aš gyvenu Kaune, esu Lietuvos pilietis, bet esu dirbęs ir Australijoje. Ten man reikėdavo prižiūrėti keletą nacionalinių parkų. Jeigu tuose parkuose buvo istoriškai svarbus pastatas ir jeigu jį tekdavo remontuoti, visų pirma būdavo pakviesti istorijos specialistai, kurie ištirtų objektą prieš rekonstrukciją.

Žinovai ilgai ir kruopščiai tyrinėdavo, kol pasakydavo, kaip tą pastatą reikėtų tvarkyti, kad jis atrodytų toks, koks buvo pastatytas. Remontuojant jie nuolat stebėdavo, kad būtų dirbama pagal jų nurodymus. Gerai atmenu, kaip tie specialistai kantriai krapštydavo kiekvieną sieną, kad surastų pradinę spalvą, kuria pastatas buvo išdažytas. Šiame, archeologijos požiūriu turtingame, krašte nėra taip gerbiamas mūsų istorinis paveldas kaip Australijoj. Gaila, kad mes neįvertinam praeities žmonių darbo.


Šiame straipsnyje: Kauno pilis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių