Į Kauno pilies atstatymą žiūriu ašarodamas

Išsigandau, kai pamačiau, kaip mūsų Kauno pilis yra remontuojama. Per ašaras žiūrėjau, kaip į senovėje surinktus akmenis įkištos geležinės štangos, kaip senovinės sienos užpiltos cementu ir paverstos laiptais, o aukštai ant jų iškelti geležiniai balkonai su tvorom.

Minėtieji įrenginiai yra visiškai nepritaikyti ir netinkami senajam pastatui. Aš nežinojau, dėl ko ta pilis yra taip netinkamai įrengta, bet man nereikėjo net klausti – akivaizdu, kad tai daroma dėl komercinių tikslų. Ar jūs, Kauno savivaldybės valdininkai, architektai ir istorikai, suprantate, ką leidote daryti su šia pilimi?

Ar suprantat, kad tai yra šventa vieta? Ten pirmą kartą buvo įpūsta Kauno siela. Pilies griuvėsiai – pagrindinis Kauno pastatas. Čia gimė Kaunas. Jeigu jūs to nesuprantat, tada būtų buvę geriau, jeigu šią pilį būtumėt palikę apgriuvusią – tokią, kokia ji buvo, kol ateities kartos būtų suremontavusios ją taip, kaip mūsų protėviai buvo pastatę. Ateities lietuviai su gailesčiu peiks šią kartą už tai, kad mes su tokiu savanaudišku tikslu amžiams suardėm ir išniekinom jų praeities turtą.

Mano protėvių pilis priklauso man, mano Kauno gyventojams ir visiems Lietuvos žmonėms. Ar kas nors manęs paklausė, kaip aš norėčiau, kad ši mano pilis būtų remontuota? Jūs, Kauno savivaldininkai, architektai ir istorikai, įgijote ne tik mano, bet ir daugybės kitų Lietuvos piliečių nepasitikėjimą.

Aš gyvenu Kaune, esu Lietuvos pilietis, bet esu dirbęs ir Australijoje. Ten man reikėdavo prižiūrėti keletą nacionalinių parkų. Jeigu tuose parkuose buvo istoriškai svarbus pastatas ir jeigu jį tekdavo remontuoti, visų pirma būdavo pakviesti istorijos specialistai, kurie ištirtų objektą prieš rekonstrukciją.

Žinovai ilgai ir kruopščiai tyrinėdavo, kol pasakydavo, kaip tą pastatą reikėtų tvarkyti, kad jis atrodytų toks, koks buvo pastatytas. Remontuojant jie nuolat stebėdavo, kad būtų dirbama pagal jų nurodymus. Gerai atmenu, kaip tie specialistai kantriai krapštydavo kiekvieną sieną, kad surastų pradinę spalvą, kuria pastatas buvo išdažytas. Šiame, archeologijos požiūriu turtingame, krašte nėra taip gerbiamas mūsų istorinis paveldas kaip Australijoj. Gaila, kad mes neįvertinam praeities žmonių darbo.


Šiame straipsnyje: Kauno pilis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    10
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių