- Dr. Bronislovas Ruplys, LŽŪU
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Hidroelektrinės - puiki apsauga nuo potvynių
Po sunkių Pirmojo pasaulinio karo žaizdų atsinaujinančios Lietuvos šviesuoliai iš karto ėmė rūpintis vienu iš šalies nepriklausomybės garantų - sava energetika.
Pirmieji žvilgsniai nukrypo į savos atsinaujinančios energijos šaltinį - hidroenergiją. 1922 m. (tik ką, 1920 m., baigus karą su Lenkija) buvo įkurta patriotiškai nusiteikusi akcinė bendrovė "Galybė", užsimojusi realizuoti HE projektus. Pažymėtina, kad vienas pirmųjų buvo būtent Kleboniškio HE projektas.
1925 m. "Galybė" stengėsi gauti koncesiją Nemuno ir Neries HE statyti ir naudoti, bet atitinkamo įstatymo priėmimas buvo atidėtas iki rudens. To rudens jis tebelaukia iki šiol. Po Antrojo pasaulinio karo Neries gana reikšmingų hidroenergetinių išteklių panaudojimo galimybės buvo ne pirmą kartą (ir jau nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje) išnagrinėtos. Praktiškai visada buvo numatoma ir Kleboniškio HE.
Deja, 2004 m., įsiteikiant rusiškų dujų verslininkams už paramą per rinkimus, užtvankų, taigi ir HE, statyba Nemune, Neryje ir dar per 160 upių buvo uždrausta. Todėl žmonės tebekenčia nuo potvynių, mūsų upių vanduo srūva perniek, milijardai litų plaukia į Rusiją, o valdžia skolinasi milijardus dolerių užsieniuose pensijoms mokėti...
Negirdėti, kad gausi, neretai triukšminga, HE priešininkų - gamtosaugininkų, žaliųjų ir pan. - bendrija būtų bent dalyvavusi gelbstint nuo potvynio nukentėjusius žmones, jų turtą. Ji, ko gero, tik naudojasi malonia proga pasigėrėti įspūdingais upių inžinerijos "nesuniokotų" upių potvynių "vaizdzialiais" su iš vandens kyšančiais automobiliais ir namais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?3Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo2Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
