G.Padegimas: teatras - tai psichoanalitinė gydykla

Pasitaiko dienų, kad mano režisuoti spektakliai per vieną dieną parodomi keliuose Lietuvos miestuose, tačiau - ne Kaune.

Žinoma, keista: esu kaunietis, tačiau Kaune mano spektakliai neina. Mano „Meistriškumo pamokai“ šiomis dienomis sueina dešimt metų, tačiau Nijolė Narmontaitė Maria Callas vaidina nebe Kaune, o Vilniaus mažajame teatre. Nenoriu per daug susireikšminti. Esu eilinis režisierius, bet gal ir ne prasčiausias Kaune.

Man buvo patikėta režisuoti Lietuvos 1000-mečio Dainų šventę, šiemetines Kovo 11-osios eitynes Vilniuje. Eitynes režisavau visuomeniniais pagrindais, be jokio atlygio. O valstybės buvau labai įdomiai pasveikintas - man buvo paskambinta ir pasakyta, kad Kultūros rėmimo fondas prie Kultūros ministerijos mano spektakliui Šiaulių teatre neskyrė nė lito.

Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas jau treti metai iš eilės praneša, kad mano siūlomiems spektakliams pagal klasikinius autorius valstybė vėl neskyrė nė cento. Į šį teatrą atėjo jaunų aktorių dešimtukas.

Esu režisierius-pedagogas, dėstau Michailo Čechovo metodą visame pasaulyje. Kaune galėčiau dirbti su jaunimu, bet kaip aš juos mokysiu, jei nieko čia nestatau? Visokiems eksperimentams pinigų atsiranda, o mano motyvuotiems teatro projektams pinigų nėra. Galbūt panašus ir kitų Sąjūdžio žmonių likimas.

Tyliai dirbau Sąjūdžio Seimuose. Turbūt mane taip originaliai pasveikina valstybė, prie kurios laisvės kukliai esu prisidėjęs. Mane stabdo žmonės Kauno gatvėse ir klausia, kada mano spektakliai bus rodomi Kaune. Džiaugiuosi, kad tokia galimybė man buvo sudaryta nors Kauno menininkų namuose - su aktore Olita Dautartaite ten pristatėme monospektaklį „Bona Sforca. Atsisveikinimas.“

Šiandien teatre vis dažniau galima pamatyti pateikiamą tiktai gyvenimo paviršių, blizgučius. Tačiau teatras turėtų būti visoks. Reikia ir intelektualaus, ir probleminio, aktorinio, režisūrinio teatro. Deja, visuomenė, norėdama iš teatro tik pasilinksminimo, hedonistinių poreikių tenkinimo, labai supaprastina teatro galimybes ir apvagia save. O teatras tam pasiduodamas praranda savigarbą.

Teatras - tai psichoanalitinė gydykla. Neigiamas emocijas galime sudeginti teatre ir iš jo išeiti praskaidrėję. Žiūrovas teatre patenka į tam tikrą oazę, kur jis bus saugus tarp savų, žmonių su panašiais kaip jis pomėgiais.

Dėl to teatras prisiima didžiulę atsakomybę spręsdamas, ar žiūrovo atsivėrimą paleisti vėjais per kvailus juokelius, blizgučius, ar šiame sudėtingame, nesaugiame, pilname iššūkių pasaulyje bandyti suteikti žmogui stiprybės, kad grįžęs į savo gyvenimą jis galėtų gyventi pilnavertiškiau, prasmingiau?

Geriausi režisieriai stengiasi nepasiduoti „blizgučių“ tendencijai. Aš neturiu nieko prieš „Domino“ teatrą, kur eina mano „Ugnies medžioklė su varovais“, puikūs Cezario Graužinio spektakliai ar „Urvinis žmogus“. Bet kai publika ima šaukti, kad štai, teatras turi būti toks ir tik toks, tendencija darosi pavojinga.


Šiame straipsnyje: padegimasteatrasteatralai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Metas ruoštis baltai dienai?
    Metas ruoštis baltai dienai?

    Papildomai lėšas savo pensijai šiuo metu kaupia daugiau nei 1,2 mln. šalies gyventojų arba statistiškai beveik 9 iš 10 oficialiai dirbančiųjų. Tai yra gera žinia, rodanti augantį šalies gyventojų sąmoningumą,...

  • Iliuzijų burbulas sprogo
    Iliuzijų burbulas sprogo

    Vakar, vos apsigynusi savo diplominį darbą kolegijoje, Greta Kildišienė atskubėjo į Vyriausiąją rinkimų komisiją atsisakyti  parlamentaro mandato. Viena kita procedūra, ir skandalinga Seimo narė atvirs į jauną, simpatišką moter...

    2
  • Beieškant agentų ir adrenalino
    Beieškant agentų ir adrenalino

    Dažniausiai būna visai smagu sulaukti atsiliepimų į straipsnius. Kad ir pagiežingų, painių ar visai iš mėnulio. Supranti, kad laikraštis – ne morkoms vynioti. Kartais kai kurie miestiečiai pasismagina redakcijai mestelėdami lai&sc...

    14
  • Ar Didžioji Britanija liks didelė?
    Ar Didžioji Britanija liks didelė?

    Šiuo metu bene svarbiausias poslinkis pasaulyje – penktadienį įvykusi naujojo Amerikos prezidento Donaldo Trumpo, vienų labai ginčijamo, kitų silpnai teisinamo bent žodžiais „pagyvendim, pamatysim“, inauguracija. Kadangi apie ta...

    1
  • Vogti ar nevogti – štai klausimas
    Vogti ar nevogti – štai klausimas

    Nors pastaruoju metu viešojoje erdvėje verda daug įdomių diskusijų (pradedant tautiniais kostiumais vaikams, baigiant Astos Baukutės fašistiniu pasirodymu nacionaliniame kanale), pasinaudosiu tarnybine padėtimi ir leisiu sau panagrinėti ki...

    1
  • Greta ir katinai
    Greta ir katinai

    Tokio "įdomaus" Seimo dar neturėjome. Džiaugtis nėra ko, skandalas veja skandalą, feisbuko vartotojai nustojo kelti savo katinus į internetą, nes vis yra apie ką diskutuoti ir be katinų. ...

    16
  • Kiek Lietuvai reikia universitetų?
    Kiek Lietuvai reikia universitetų?

    Universitetai ir visas aukštasis mokslas neginčytinai yra savos tautos simboliniai kultūros centrai, nors kai kada jie ima susitraukti iki rinką ir valdžią aptarnaujančių baltakalnierių darbininkų treniruočių stovyklų. ...

    10
  • D. Trumpas bus „Twitter“ valdovu
    D. Trumpas bus „Twitter“ valdovu

    JAV prasidėjo unikalus eksperimentas – Donaldo Trumpo prezidentavimas. Niekas nežino, kuo jis baigsis. ...

    6
  • Šviesos brėkšmas tarp pilkų politinių debesų
    Šviesos brėkšmas tarp pilkų politinių debesų

    Praėjusių metų politinės audros ir netikėtumai nesutrikdė daugelio pasaulio valstybių ekonomikų augimo. ...

    1
  • Trukt už vadžių – vėl iš pradžių
    Trukt už vadžių – vėl iš pradžių

    Smagu stebėti, kaip iš užmaršties išnyra seniai matyti veidai. ...

    1
Daugiau straipsnių