FNTT ginasi ir skelbia ikiteisminio tyrimo duomenis

Atsižvelgdami į tai, kad 2010 m. birželio 2 d. viešojoje erdvėje buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarybos prie VRM (toliau – FNTT) atliekamą ikiteisminį tyrimą, bei į tai, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje nuolat pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija apie FNTT veiklą, prokuroro leidimu skelbiame šiuos ikiteisminio tyrimo duomenis.

2010 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos prokuratūra Lietuvos Respublikos prokuratūros tinklalapyje paskelbė pranešimą spaudai „Bešeimininkiu pripažintas AB Ūkio banko sąskaitose esančių įmonių turtas bus perduotas valstybės nuosavybei“. Šiame pranešime nurodyta, kad 2010 m. gegužės 26 d. Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą, pripažino AB Ūkio banke įvairių užsienyje registruotų įmonių sąskaitose esančius 11 mln. JAV dolerių, 765 tūkst. eurų ir 25 tūkst. Šveicarijos frankų bešeimininkiu turtu ir nusprendė juos perduoti valstybės nuosavybėn. Įsigaliojus teismo sprendimui, šie pinigai bus pervesti į valstybės biudžetą.

Pranešime spaudai pažymėta, kad ši valiuta, gavus Kauno apygardos prokuratūros prokurorų kreipimąsi, į Valstybinės mokesčių inspekcijos bešeimininkio turto apskaitą buvo perimta iš baudžiamosios bylos dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ir turto legalizavimo, kurios tyrimą pradėjo ir jį atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apskrities pareigūnai, o jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros prokurorai.

Be to, praėjusių metų rugpjūtį, Kauno miesto apylinkės teismas, remdamasis tos pačios baudžiamosios bylos duomenimis, pripažino AB Ūkio banke esančius kelių įmonių daugiau nei 48 tūkst. JAV dolerių ir beveik 2 tūkst. eurų bešeimininkiu turtu ir juos perdavė valstybei.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, pasinaudota Eurojusto ir Interpolo pagalba bei išsiųsti teisinės pagalbos prašymai į įvairias užsienio šalis. Nusikaltimą tyrę pareigūnai ir prokurorai kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko Rusijoje, taip pat bendradarbiavo su Maskvoje esančio banko „Diskount“ baudžiamąją bylą tiriančiais pareigūnais.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys padėjo atskleisti nusikalstamos veikos schemą, o valstybės biudžetas bus papildytas daugiau kaip 35 mln. litų.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šie pinigai per trumpą laiką buvo pervesti iš Rusijos Federacijos banko „Diskount“ per vieną Austrijos banką korespondentą į AB Ūkio banke esančias užsienio įmonių sąskaitas.

Apygardos prokuratūros prokurorai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo pareigūnai, atlikdami tyrimą, išsiaiškino, kad nenustatyti asmenys šias įmones užregistravo įvairiose pasaulio lengvatinės prekybos zonose, joms vadovauti paskyrė asocialius ar apie įmonių veiklą mažai nusimanančius asmenis. Išaiškėjo, kad įmonės realios veiklos nevykdė, o jų sąskaitos buvo valdomos tyrimo metu nenustatytų asmenų.

Šis 2010 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos prokuratūros pranešimas spaudai patvirtina, kad 2010 m. birželio 2 d. viešojoje erdvėje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija.

Dar 2008 metais, remdamasi FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl būtinumo apskaityti kaip bešeimininkį turtą lėšas, esančias trylikos įmonių, užregistruotų įvairiose pasaulio lengvatinės prekybos zonose, sąskaitose. Bešeimininkio turto apskaitymo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos taisyklės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalis nustato, kad  bešeimininkis daiktas valstybės nuosavybėn gali būti perduotas tik suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą.

Teismo procese dėl turto pripažinimo bešeimininkiu pareiškėjas yra mokesčių administratorius, procedūroje dalyvauja prokuroras, suinteresuoti asmenys teismo procese – bankas, kurio sąskaitose lėšos, ir prokuratūra.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad teismas, remdamasis baudžiamosios bylos, kurioje tyrimą atlieką FNTT, duomenimis, priėmė sprendimus dėl devynių įmonių sąskaitose esančių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu, iš jų dėl trijų įmonių lėšų priimti sprendimai įsiteisėjo ir lėšos buvo perduotos valstybei, o dėl keturių įmonių sąskaitose esančių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu šiuo metu vyksta teisminis procesas.

Nuo 2008 metų, kai buvo kreiptasi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su pranešimais dėl būtinumo apskaityti lėšas kaip bešeimininkį turtą, FNTT turto pripažinimo bešeimininkiu procese nedalyvauja, negali paveikti jo trukmės ir teisminio proceso. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

    1
  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    13
  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

    4
  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
  • Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?
    Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

    Prieš kelias dienas premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas susidariusią situaciją su žurnalų plėšymais, įsigaliojus naujiems alkoholio reklamos ribojimams, atkreipė dėmesį į proto neturėjimą, akcentavo tai, jog įstatymo negalima...

    3
  • Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?
    Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?

    „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per m...

    11
  • Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus
    Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus

    Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui pr...

    2
  • Lunatikų šventė už 40 milijonų
    Lunatikų šventė už 40 milijonų

    Viskas, prie ko tik prisiliečia politikos papuasai, virsta nesąmonėmis, iškreipiančiomis gyvenimą. Po jų sprendimų tai reikia plėšyti Vakarų leidinius, tai kavinėse šampaną pilstyti į grafinus, kad tik nebūtų pažeistas pusga...

    34
Daugiau straipsnių