Ekskursija prie Balčio ežero

Balandžio 17 d. aš, ornitologas E.Greimas bei būrelis besidominčių gamta žmonių nuvykome aplankyti netoli Pilaitės mikrorajono Vilniuje esantį Balčio ežerą. Teritoriškai ežeras yra Vilniaus rajone, nors ant pat miesto ribos.

Man ši ekskursija sukėlė aibę atsiminimų. Būdamas studentu, rašiau kursinį darbą „Balčio ežero paukščiai“. Tada dar ne taip eutrofizuotame nedideliame vandens telkinyje perėjo tiesiog puokštė Lietuvos retenybių. Keturios mažųjų baublių poros (dabar visoje Lietuvoje registruota viena), juodkrūčiai bėgikai, paprastieji griciukai, mažieji kragai, įvairių rūšių antys ir aibė kitų.

Toks ornitofaunos turtingumas mane ir kartu dirbusį kolegą Arvydą Liutkų tiesiog apstulbino. Aplink ežerą esančiuose miškeliuose ir krūmuose gyveno daug smulkių paukščių, pievose aplink čireno vieversiai. Per visą dieną neišgirdome nei vieno vieversio. Kaip drastiškai turi būti sugriauta ekosistema, kad net gan plastiški vieversiai ją apleido. 

Tai buvo tiesiog rojaus kampelis beveik mieste, sostinėje. Darbo pasekoje, jo vadovo profesoriaus R.Kazlausko pastangomis pavyko įtikinti tuometinį Gamtos apsaugos komiteto pirmininką K.Giniūną palaiminti čia ornitologinio draustinio įkūrimą. Po studijų plačiai keliavau ir jau labai seniai bebuvau apsilankęs šioje gerai žinomoje vietoje. Koks kontrastas! Viskas aplink stichiškai urbanizuota, didelė žemapelkės dalis apaugusi nendrėmis (tilvikų beveik nelikę).

Aplink ežerą – armagedonas. Kuriame gėris jau pralaimėjęs blogiui. Bet gal čia cikliškas procesas? Gal kažką dar galima išgelbėti nuo valdų savininkų, įžuliai „tobulinančių“ gamtą? Net ir jie yra girdėję apie pakrančių apsaugą, apie 5 neaptvertus metrus. Kur tau! Reikėjo kabarotis per tvoras iki vandens. Dar laimė, kad didžiuliai šunys buvo pririšti.

Itin „žavus“ vaizdas ežero gale, kur vanduo nuteka į gretimą Salotę. Ten ne tai kad tų penkių metrų nei kvapo, ten jau ir ežero dugnas pakeistas. Įdėtas metalinis tinklas, o ant jo, naikinant vandens fauną irr florą, supilta kokios dvi tonos žvyro. Supilta ir „japoniška“ salelė, kurioje liūdnai ir kontraste su aplinka rymo du liūdni berželiai.

Kita pratako pusė – ne geriau. Buldozerių čia jau pasidarbuota, „nereikalinga“ pakrantės augmenija žiemą iškirsta. Žemė, paruošta naujoms statyboms, prie pat vandens. Einant tolyn aplink ežerą, ant kalnelio apokaliptiniai vaizdai – masiškai iškirsti medžiai, ypač jaunos pušaitės. Jos ten ir voliojasi vietoje. Nusileidus žemyn – žvyrkelis, kuris praktiškai eina ežeru. Vertingas biotopas sunaikintas, begėdiškai užpiltas žvyru.

Visa tai yra nusikalstama veika. O kas pas mus už ją atsako? Pirmiausia, ko gero, reikia skųsti Prokuratūrai. Bet žinant, kaip į gamtosaugą žiūri didžiuma teisėsaugos, čia bus tikras „beždžionėlės darbas“. Jei vykdomas nusikaltimas, paprastai reaguoja policija. Juk jei ką nors sumuša ar pavagia, būtent jie atvyksta į „įvykio vietą“. Bet ten, kur akivaizdžiai nusižengiama įstatymui ir naikinama gamta, jų nėra.

O kur gamtosaugininkai? Gal inspektoriams privalu surašyti protokolą ir duoti jam eigą? Klausimų žymiai daugiau, nei atsakymų. Čia paminėjau tik mažą pažeidimų dalį.

Atkreipiu skaitytojų dėmesį – sovietmečiu sukurtas ornitologinis draustinis panaikintas. Štai kokia nepriklausomybė pas mus. O priklausomybė yra, ir didelė. Vėl nuo to pačio Mefistofelio peno, nuo vienadienio pelno. Kas atėmė iš draustinio jo statusą? Kas leido tokią savivalę? Gal Vilniaus rajono savivaldybė, kuriai, kiek žinau, originaliai vadovauja pats ponas Dievas?

Grįžkime prie gamtos likučių Balčio ežere. Atsirado gana dideli nendrynai, kur apsigyveno dvi itin įdomios, anksčiau čia neperėjusios, rūšys – didysis baublys (net 2 poros) bei pora nendrinių lingių, kurių grakštūs, elegantiški skrydžiai virš ežero džiugina akį.

Stebėtina, kad joks guvus vertelga dar nepardavė tų nendrių į Daniją. Iš tilvikų belikę tik perkūno oželis ir tikutis. Mažojo baublio biotopas beveik nepakitęs, tad jie neabejotinai perės. Tai europinės svarbos paukščiai. Daug rūšių dar pakeliui iš žiemaviečių, juk pavasaris labai jau vėsus. Be minėtų retų rūšių čia dar gyvena visa eilė gausesnių, džiuginančių akį ir ausį, giesmininkų.

Ežere nereta europinės svarbos smailiasnukė varlė, kurios, drauge su pievinėmis, šiandien kėlė tikrą koncertą. Ir visa tai – praktiškai Vilniuje. Kiekvienoje civilizuotoje šalyje miesto tėvai, gamtosaugininkų informuoti, stačiai pultų saugoti tokią oazę. Juk ji turi didelį potencialą ir turistine, ir viešųjų ryšių prasme. Tai vienintelė vieta Vilniuje, kur jau dabar galima išgirsti magišką didžiūjų baublių ūbavimą. Vėliau sugrįš kelios vandeninių vištelių rūšys bei aibė giesmininkų. Visa tai, kartoju, praktiškai Vilniuje.

Judėjimas „Už gamtą“ skubiai inicijuos „Natura 2000“ teritorijos skelbimą Balčio ežere. Gal tada pavyks išsaugoti bent dalelytę šios unikalios gamtinės oazės.


Šiame straipsnyje: Balčio ežeras

NAUJAUSI KOMENTARAI

Vaidas

Vaidas portretas
Ačiū tiems, kuriems rūpi.

vytas

vytas portretas
Baisu, taigi čia prie pat Vilniaus, ir taip sudergė ežerėlį. Kur mes einame?
VISI KOMENTARAI 2

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nežinomi herojai
    Nežinomi herojai

    Su dienraščiu „Boston Globe“ asocijuotoje trumpų reportažų svetainėje „Daily Chatter“ skaitome apie vieną „neapdainuotą herojų“. ...

  • Amžina žaizda ir laikini tvarsčiai, arba Kas yra tikroji priklausomybė?
    Amžina žaizda ir laikini tvarsčiai, arba Kas yra tikroji priklausomybė?

    Yra viena nuostabi Ernesto Hemingway citata. Jo herojus, paklaustas, kaip bankrutavo, atsako: "Iš pradžių po truputį, o paskui staigiai." Šiuos žodžius vėliau buvo pasiskolinusi ir Elizabeth Wurtzel, garsiojoje "Prozako karto...

    9
  • Raudonojo caro galas
    Raudonojo caro galas

    Viduržiemis – pats derlingiausias metų laikas filmų mėgėjams, mat "Oskarų" teikimo išvakarėse teatrus užplūsta daugybė vertingiausių kino projektų. Kai kurie platintojų yra iš anksto nurašomi ir rodomi labai ku...

    22
  • Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?
    Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?

    Juoduoju auksu vadinamos naftos kaina užtikrintai ropščiasi aukštyn. Šios savaitės pradžioje Brent rūšies nafta pramušė 70 dolerių už barelį ribą. Tiek nafta yra kainavusi daugiau nei prieš tris metus –...

  • Milijonų dalybos
    Milijonų dalybos

    Pinigai – tokia jau mistinė materija, kad jų niekada nebūna per daug. O kai prasideda jų dalybos, paaiškėja, kad krūvos popierėlių su aiškiai nurodyta verte virsta kažkuo nepamatuojamu, nes kad ir kaip skirstytum, vis tiek kažkam ...

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

    2
  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    14
  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

    4
  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
Daugiau straipsnių