Ekonominė emigracija ar „politinis prieglobstis“?

Statistikos departamentas pranešė, kad per metus Lietuvoje sumažėjo tiek žmonių, kiek gyvena Utenoje, maždaug 28 tūkstančiais. Didžiąja dalimi – apie 22 tūkstančiais – dėl emigracijos.

Vis dar įprasta emigraciją nurašyti ekonominėms priežastims.  Krizė. Mažos algos, godūs darbdaviai sau susišluoja visą uždarbį. Nėra progresinių mokesčių, kurie įvestų daugiau „socialinio teisingumo“. Tiesa, jau įvestas nekilnojamojo turto mokestis, kuris turėjo pasotinti „socialinio teisingumo“ jausmą. Biudžetą „pasotino“ niekingais 3 milijonais litų vietoj 17 planuotų. Atrodo, kad į valdžią atėję kairieji emigraciją turėjo pristabdyti savo „socialinio teisingumo“ pažadais. Didesnė minimali alga, progresiniai mokesčiai, visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, kuris, matyt, patuštintų daugumos gyventojų pinigines. Tiesmuka logika – žmonės važiuoja ten, kur progresiniai, kur nuo senų senovės apmokestinamas nekilnojamasis turtas, kur didesnė minimali alga. Vadinasi, nukopijuosime – ir atsisveikinsime su emigracija.

Ilgą laiką ir pati galvojau, kad svečiose šalyse žmonės ieško ekonominės gerovės. Painiavos vis įvesdavo faktas, kad emigrantai dažnai gyvena itin kukliai, taupo, gyvena susigrūdę išsinuomotuose  „tautiniuose“ butuose ar namuose. Jie visada išlieka svetimšaliai, nevietiniai, nes nekalba tobula tos šalies kalba. Išleidžia daugiau nei Lietuvoje, susiduria su aibe nepatogumų, kad ir tokių, kaip eismas kita kelio puse. Atsisako betarpiško ryšio su artimaisiais. Ilgai negalėjau suprasti šio paradokso. Nejaugi tiek aukų  – dėl pinigų? O jei kartais dėl pinigų – kokio dydžio tie pinigai turi būti? O juk stebuklų nėra, užsieny žymiai geriau apmokami tik kvalifikuoti darbuotojai, o išvažiuoja ne tik jie.

Dėlionė susidėliojo į vietas, kai Prezidentūra paskelbė, kiek gyventojų skundų ji gavo per praėjusius metus.

Septynis tūkstančius! Žinoma, kai kas juos rašo, nes toks pomėgis, kiti – nes neprarado vilties rasti tiesą. O kiek aktyvių, užimtų, kuriančių žmonių nepasiskundė? Nurijo nuoskaudą, kurią patyrė visai ne dėl to, kad Lietuvoje nėra progresinių mokesčių ar visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Kaip teigia Prezidentūra, žmonės daugiausia skundžiasi viešojo sektoriaus, teisėsaugos institucijų darbu. Susisiekusi su Vartotojų teisių tarnyba, sužinojau, kad jie pernai gavo apie 13 tūkst. vartotojų skundų. Dvigubai daugiau. Bet juk su prekėmis, paslaugomis mes susiduriame kasdien, kitaip nei su tarnautojais ar pareigūnais, tad natūralu, kad ir skundų turi būti daugiau. Taigi, proporcija – gluminanti.

Naujoji Vyriausybė emigraciją įvardijo kaip opiausią problemą. Ji iš tikro yra didelė, ypač tiems, kurie Lietuvoje lieka gyventi. Ką veiks ir kiek klientų turės paslaugų įmonės, ar išgalės sumokėti  bent minimalią algą? Galų gale – kas mokės „Sodros“ įmokas, kad pensininkai gautų pensijas? Tie, kas emigruoja – jokie nusikaltėliai. Jie nesėdi dejuodami valdžiai ant kaklo, sprendžia realiais savo problemas ir gerina nedarbo statistiką. Jie išvažiuoja, net kai nedarbas Europos šalyse muša rekordus. Vadinasi Lietuvos žmonės lankstūs, darbštūs ir neišlepinti. Tai gali džiuginti antropologus, bet ne politikus, kurie galvoja apie Lietuvą kaip apie vienetą.

Vertinant į šią statistiką, stabdyti emigraciją reikia pradėti nuo valdžios susitvarkymo savo darže. Nuo valstybinio valdymo institucijų, viešosios tarnybos, valstybinių įmonių, viešojo sektoriaus veiklos „sueuropinimo“. Ne dėl „socialinio solidarumo“ stokos ar verslo godumo žmonės emigruoja. Emigracijos priežasčių puokštėje raudona rože žydi valstybės tarnybos veikla. Te nesupyksta sąžiningieji, vis tik daug lig šiol – ne tarnauja, jie valdo, todėl vis dar tinkamesnis jiems yra „valdininkijos“ pavadinimas. Jie baudžia didelėmis baudomis už menkniekius, baudžia dvigubai, jei esi nenuolankus, baus trigubai, jei skųsies. Jei emigracija būtų išskirtinai ekonominė, ne skundai plauktų į Prezidentūrą, o suklestėtų vartotojų teisių gynimo organizacijos ar gausėtų profsąjungų gretos, kurių galios sprendžiant versle kilusius konfliktus žymiai didesnės, nei Prezidentės, sprendžiant Piliečio ir Valstybės konfliktą.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vitalijus...

Vitalijus... portretas
zmones is lietuvos jau senai bega svetur ieskot geresnio gyvenimo,ir ne pavieniai asmenys traukiasi,o su seimomis sprunka ten,kur tik randa terpe...cia nieks negryz...nesuvylios nei minimali alga,jei ji butu 1000 evru,kadangi cia pekla.su savo 5 metu sunumi,taip pat ruosiuosi emigruoti...ir noriu pareiksti didele pagarba,jau palikusiems sia nuskurdinta sali,nuskurdinta visomis prasmemis.dziaugiuosi uz visus,turincius drasos zengti zingsnius,kad ir i nezinia del savo,bei savo vaiku geroves.vardan to,kad butu sukurtas gerbuvis,tik patys ir galime pasirupinti,nes nusikalstamoms valdzios strukturoms,ant musu nusispjaut.

Vitalijus...

Vitalijus... portretas
zmones is lietuvos jau senai bega svetur ieskot geresnio gyvenimo,ir ne pavieniai asmenys traukiasi,o su seimomis sprunka ten,kur tik randa terpe...cia nieks negryz...nesuvylios nei minimali alga,jei ji butu 1000 evru,kadangi cia pekla.su savo 5 metu sunumi,taip pat ruosiuosi emigruoti...ir noriu pareiksti didele pagarba,jau palikusiems sia nuskurdinta sali,nuskurdinta visomis prasmemis.dziaugiuosi uz visus,turincius drasos zengti zingsnius,kad ir i nezinia del savo,bei savo vaiku geroves.vardan to,kad butu sukurtas gerbuvis,tik patys ir galime pasirupinti,nes nusikalstamoms valdzios strukturoms,ant musu nusispjaut.

Jo Davede Lietuvele

Jo Davede Lietuvele  portretas
Gal manau reiketu pagaliau uzsiimti ne statistika kiek migruoja o salinti ta liga migracijos ,greit migruos visa Lietuva cia jau kaip maras kuris reikalauja skubiu protingu sprendimu .....
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Aršūs idiotai
    Aršūs idiotai

    Esama žinomo posakio, kad įvairiuose susibūrimuose nedera kalbėti apie keturis dalykus: politiką, religiją, pinigus ir sveikatą. Beveik kiekvienu atveju tai gresia nesusikalbėjimu, oponento tąsymu už sagos, arba sentimentaliu verkšlenimu. Ypa...

    22
  • Šiuolaikinis menas ir populiarusis diskursas
    Šiuolaikinis menas ir populiarusis diskursas

    Akivaizdu, ir reikia tai pripažinti, kad gyvename tokioje šalyje, kurios dauguma žmonių nesupranta šiuolaikinio meno kaip savitos kūrybos rūšies. Šio, iš esmės, istorijos nulemto sąmonės barjero negeba peržengti ne t...

  • Knygos apie <span style=color:red;>(ne)</span>įvykusius švietimo pokyčius
    Knygos apie (ne)įvykusius švietimo pokyčius

    Prisiminkime dvi dainas – Vytauto Kernagio "Saugok sveikatą" ir "Hiperbolės" "Daktarai". Šios dainos puikiai spinduliuoja sąstingio epochos dvasią ir kartu bando atsakyti į svarbiausius gyvenimo prasmės klausimu...

    1
  • Pušys 38-oje lygiagretėje
    Pušys 38-oje lygiagretėje

    Šaltojo karo (1946–1991) pradžia žymi ne tik naujos žmonijos epochos gimimą, bet ir legendinio generolo Douglaso MacArthuro (1880–1964) karjeros pabaigą. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui (1939–1945), nacizmo grėsmę pakeit...

    9
  • Turtuoliai vargšai
    Turtuoliai vargšai

    Posakį "Maži vaikai – maži vargai" galima paversti finansine paralele: maži vaikai – maži pinigai, dideli vargai – dideli pinigai. Tam pritartų šiemet bendrojo lavinimo mokyklas baigsiančių abiturientų tėvai. ...

  • Rytietiški saldėsiai
    Rytietiški saldėsiai

    Nursultanas Nazarbajevas pavargo būti Kazachstano prezidentu. 30 metų aukščiausioje valdžioje – ne juokas. Bet kas pavargtų. Nuo prabangos ir galios – taip pat. ...

    5
  • Laisvės ir tolerancijos kelyje
    Laisvės ir tolerancijos kelyje

    Ligai ir mirčiai išplėšus iš mūsų gretų artimą draugą ir bendražygį Freddy Opsomerį (1955–2019) reikia paskubėti kažką svarbaus liudyti mūsų – Sugiharos fondo "Diplomatai už gyvybę" istorijai. Gimtojo...

    1
  • Apie laimę
    Apie laimę

    Kai kas šiandien švenčia Laimės dieną. Idiliškas vaizdelis: tėvai laimingi su vaikais, vaikai – su tėvais. Deja, neretai, tos laimės pritrūkus, tėvai atsiduria senelių namuose, šiais laikais dažnai vadinamais &scaron...

    4
  • Atsakomybė už pokyčius
    Atsakomybė už pokyčius

    Tarsi perkūnas iš giedro dangaus trinktelėjo pranešimas, jog Klaipėdoje prieš mero rinkimų antrąjį turą vienos uostamiesčio mokyklos vadovas ir rinkimų komisijos pirmininkas ragino balsuoti už vieną kandidatų. ...

    1
  • Rinkimų koziriai – širdys?
    Rinkimų koziriai – širdys?

    Kauniečiai – laimės kūdikiai, savo merą išsirinko vienu ypu, be jokių antrųjų pasispardymų. Ir ne tik jie. Iš viso 19 savivaldybių gyventojai pasirinko savo artimiausią aukščiausiąjį vadovą pirmuoju bandymu. O št...

    1
Daugiau straipsnių