Ekonominė emigracija ar „politinis prieglobstis“?

Statistikos departamentas pranešė, kad per metus Lietuvoje sumažėjo tiek žmonių, kiek gyvena Utenoje, maždaug 28 tūkstančiais. Didžiąja dalimi – apie 22 tūkstančiais – dėl emigracijos.

Vis dar įprasta emigraciją nurašyti ekonominėms priežastims.  Krizė. Mažos algos, godūs darbdaviai sau susišluoja visą uždarbį. Nėra progresinių mokesčių, kurie įvestų daugiau „socialinio teisingumo“. Tiesa, jau įvestas nekilnojamojo turto mokestis, kuris turėjo pasotinti „socialinio teisingumo“ jausmą. Biudžetą „pasotino“ niekingais 3 milijonais litų vietoj 17 planuotų. Atrodo, kad į valdžią atėję kairieji emigraciją turėjo pristabdyti savo „socialinio teisingumo“ pažadais. Didesnė minimali alga, progresiniai mokesčiai, visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, kuris, matyt, patuštintų daugumos gyventojų pinigines. Tiesmuka logika – žmonės važiuoja ten, kur progresiniai, kur nuo senų senovės apmokestinamas nekilnojamasis turtas, kur didesnė minimali alga. Vadinasi, nukopijuosime – ir atsisveikinsime su emigracija.

Ilgą laiką ir pati galvojau, kad svečiose šalyse žmonės ieško ekonominės gerovės. Painiavos vis įvesdavo faktas, kad emigrantai dažnai gyvena itin kukliai, taupo, gyvena susigrūdę išsinuomotuose  „tautiniuose“ butuose ar namuose. Jie visada išlieka svetimšaliai, nevietiniai, nes nekalba tobula tos šalies kalba. Išleidžia daugiau nei Lietuvoje, susiduria su aibe nepatogumų, kad ir tokių, kaip eismas kita kelio puse. Atsisako betarpiško ryšio su artimaisiais. Ilgai negalėjau suprasti šio paradokso. Nejaugi tiek aukų  – dėl pinigų? O jei kartais dėl pinigų – kokio dydžio tie pinigai turi būti? O juk stebuklų nėra, užsieny žymiai geriau apmokami tik kvalifikuoti darbuotojai, o išvažiuoja ne tik jie.

Dėlionė susidėliojo į vietas, kai Prezidentūra paskelbė, kiek gyventojų skundų ji gavo per praėjusius metus.

Septynis tūkstančius! Žinoma, kai kas juos rašo, nes toks pomėgis, kiti – nes neprarado vilties rasti tiesą. O kiek aktyvių, užimtų, kuriančių žmonių nepasiskundė? Nurijo nuoskaudą, kurią patyrė visai ne dėl to, kad Lietuvoje nėra progresinių mokesčių ar visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Kaip teigia Prezidentūra, žmonės daugiausia skundžiasi viešojo sektoriaus, teisėsaugos institucijų darbu. Susisiekusi su Vartotojų teisių tarnyba, sužinojau, kad jie pernai gavo apie 13 tūkst. vartotojų skundų. Dvigubai daugiau. Bet juk su prekėmis, paslaugomis mes susiduriame kasdien, kitaip nei su tarnautojais ar pareigūnais, tad natūralu, kad ir skundų turi būti daugiau. Taigi, proporcija – gluminanti.

Naujoji Vyriausybė emigraciją įvardijo kaip opiausią problemą. Ji iš tikro yra didelė, ypač tiems, kurie Lietuvoje lieka gyventi. Ką veiks ir kiek klientų turės paslaugų įmonės, ar išgalės sumokėti  bent minimalią algą? Galų gale – kas mokės „Sodros“ įmokas, kad pensininkai gautų pensijas? Tie, kas emigruoja – jokie nusikaltėliai. Jie nesėdi dejuodami valdžiai ant kaklo, sprendžia realiais savo problemas ir gerina nedarbo statistiką. Jie išvažiuoja, net kai nedarbas Europos šalyse muša rekordus. Vadinasi Lietuvos žmonės lankstūs, darbštūs ir neišlepinti. Tai gali džiuginti antropologus, bet ne politikus, kurie galvoja apie Lietuvą kaip apie vienetą.

Vertinant į šią statistiką, stabdyti emigraciją reikia pradėti nuo valdžios susitvarkymo savo darže. Nuo valstybinio valdymo institucijų, viešosios tarnybos, valstybinių įmonių, viešojo sektoriaus veiklos „sueuropinimo“. Ne dėl „socialinio solidarumo“ stokos ar verslo godumo žmonės emigruoja. Emigracijos priežasčių puokštėje raudona rože žydi valstybės tarnybos veikla. Te nesupyksta sąžiningieji, vis tik daug lig šiol – ne tarnauja, jie valdo, todėl vis dar tinkamesnis jiems yra „valdininkijos“ pavadinimas. Jie baudžia didelėmis baudomis už menkniekius, baudžia dvigubai, jei esi nenuolankus, baus trigubai, jei skųsies. Jei emigracija būtų išskirtinai ekonominė, ne skundai plauktų į Prezidentūrą, o suklestėtų vartotojų teisių gynimo organizacijos ar gausėtų profsąjungų gretos, kurių galios sprendžiant versle kilusius konfliktus žymiai didesnės, nei Prezidentės, sprendžiant Piliečio ir Valstybės konfliktą.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vitalijus...

Vitalijus... portretas
zmones is lietuvos jau senai bega svetur ieskot geresnio gyvenimo,ir ne pavieniai asmenys traukiasi,o su seimomis sprunka ten,kur tik randa terpe...cia nieks negryz...nesuvylios nei minimali alga,jei ji butu 1000 evru,kadangi cia pekla.su savo 5 metu sunumi,taip pat ruosiuosi emigruoti...ir noriu pareiksti didele pagarba,jau palikusiems sia nuskurdinta sali,nuskurdinta visomis prasmemis.dziaugiuosi uz visus,turincius drasos zengti zingsnius,kad ir i nezinia del savo,bei savo vaiku geroves.vardan to,kad butu sukurtas gerbuvis,tik patys ir galime pasirupinti,nes nusikalstamoms valdzios strukturoms,ant musu nusispjaut.

Vitalijus...

Vitalijus... portretas
zmones is lietuvos jau senai bega svetur ieskot geresnio gyvenimo,ir ne pavieniai asmenys traukiasi,o su seimomis sprunka ten,kur tik randa terpe...cia nieks negryz...nesuvylios nei minimali alga,jei ji butu 1000 evru,kadangi cia pekla.su savo 5 metu sunumi,taip pat ruosiuosi emigruoti...ir noriu pareiksti didele pagarba,jau palikusiems sia nuskurdinta sali,nuskurdinta visomis prasmemis.dziaugiuosi uz visus,turincius drasos zengti zingsnius,kad ir i nezinia del savo,bei savo vaiku geroves.vardan to,kad butu sukurtas gerbuvis,tik patys ir galime pasirupinti,nes nusikalstamoms valdzios strukturoms,ant musu nusispjaut.

Jo Davede Lietuvele

Jo Davede Lietuvele  portretas
Gal manau reiketu pagaliau uzsiimti ne statistika kiek migruoja o salinti ta liga migracijos ,greit migruos visa Lietuva cia jau kaip maras kuris reikalauja skubiu protingu sprendimu .....
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Būti suaugusiam
    Būti suaugusiam

    Kiek kartų esame girdėję ar patys tarę frazę „pakalbėkime kaip suaugę“, „elkimės kaip suaugę“. ...

  •  Dvi krizės ir vienos vestuvės
    Dvi krizės ir vienos vestuvės

    Paskutinėmis keliomis dienomis vienos aiškiai dominuojančios temos pasaulio, o ypač Vakarų, spaudoje nebuvo, tad šioje apžvalgoje trumpai paliesime tik tris galbūt svarbiausias temas. Tai prezidento rinkimai Venesueloje, Ukrainos vieta Voki...

  • Aukso amžiaus ilgesys
    Aukso amžiaus ilgesys

    Rudabarzdžio britų princo – nūnai Sasekso kunigaikščio vestuvės kainavo nei daug, nei mažai – 36 mln. eurų. Labiausiai stebina, kad nuotakos suknelę už kone ketvirtį milijono naujai iškepta kunigaikštienė įsigijo u...

  • Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!
    Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!

    Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos lėšos reikšmingai papildydavo valstybės biudžetus ir fondus. Kai valstybė už gautas lėšas galėdavo finansuoti geresnius arba...

    2
  • Vakarų fronte nieko gera
    Vakarų fronte nieko gera

    Rimtą grėsmę Vakarų vertybes puoselėjančioms Europos partijoms prorusiški judėjimai kėlė kiekvienuose pastarųjų metų nacionaliniuose rinkimuose. Laimei, nors ir surinko pakankamai balsų, kad toliau drumstų vandenį, atvirai Maskvos remiama...

    1
  • Tikėjusiesiems – pagarba!
    Tikėjusiesiems – pagarba!

    Istorija lyg užsispyrusi ir įnoringa senutė vis suka savo ratus. Kartais pakeliui sustodama pamąstyti, kur dabar eina, bet niekada nepasikliaudama atsitiktinumais. Kai sekmadienį Belgrade žalgiriečiai tramdė lemiamam šturmui pakilusią Maskvos C...

  • Lietuvis ir gamta
    Lietuvis ir gamta

    Gegužės 22-oji yra skirta raginimams saugoti biologinę Žemės rutulio gamtos įvairovę. Turime sąmoningai ir uoliai vykdyti labai svarbią Jungtinių Tautų konvenciją, kurios tikslas – atkurti pažeistas, žmogaus veiklos nualintas ekosistemas. &...

  • Ką pakeitė feisbukas?
    Ką pakeitė feisbukas?

    Socialinis tinklas „Facebook“ buvo sumanytas sujungti draugus. Realius draugus, kad šie lengviau galėtų bendrauti. Tai buvo idėja, o realybė visai kita. Daugelis jau pastebėjo, kad socialiniai tinklai, užuot sustiprinę ryšius, ...

  • Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau
    Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau

    Dar po Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) pirmininko rinkimų teko svarstyti, ko galima tikėtis toliau. Seno-naujo pirmininko Eugenijaus Gentvilo išrinkimas kėlė daug abejonių dėl partijos galimybių atlikti kapitalinį remontą po t...

    3
  • Gėris pagal kišenės turinį
    Gėris pagal kišenės turinį

    Skirtumas tarp turtingiausiųjų ir "biedniokų" tampa toks didelis, kad gyvenimas netrukus bus kaip Pietų Amerikoje. Kai įsivyrauja segregacija pagal kišenės turinį, tikėtis atjautos ir nuoširdumo nebėra reikalo. Kaip sakoma, nie...

    6
Daugiau straipsnių