Ekonominė emigracija ar „politinis prieglobstis“?

Statistikos departamentas pranešė, kad per metus Lietuvoje sumažėjo tiek žmonių, kiek gyvena Utenoje, maždaug 28 tūkstančiais. Didžiąja dalimi – apie 22 tūkstančiais – dėl emigracijos.

Vis dar įprasta emigraciją nurašyti ekonominėms priežastims.  Krizė. Mažos algos, godūs darbdaviai sau susišluoja visą uždarbį. Nėra progresinių mokesčių, kurie įvestų daugiau „socialinio teisingumo“. Tiesa, jau įvestas nekilnojamojo turto mokestis, kuris turėjo pasotinti „socialinio teisingumo“ jausmą. Biudžetą „pasotino“ niekingais 3 milijonais litų vietoj 17 planuotų. Atrodo, kad į valdžią atėję kairieji emigraciją turėjo pristabdyti savo „socialinio teisingumo“ pažadais. Didesnė minimali alga, progresiniai mokesčiai, visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, kuris, matyt, patuštintų daugumos gyventojų pinigines. Tiesmuka logika – žmonės važiuoja ten, kur progresiniai, kur nuo senų senovės apmokestinamas nekilnojamasis turtas, kur didesnė minimali alga. Vadinasi, nukopijuosime – ir atsisveikinsime su emigracija.

Ilgą laiką ir pati galvojau, kad svečiose šalyse žmonės ieško ekonominės gerovės. Painiavos vis įvesdavo faktas, kad emigrantai dažnai gyvena itin kukliai, taupo, gyvena susigrūdę išsinuomotuose  „tautiniuose“ butuose ar namuose. Jie visada išlieka svetimšaliai, nevietiniai, nes nekalba tobula tos šalies kalba. Išleidžia daugiau nei Lietuvoje, susiduria su aibe nepatogumų, kad ir tokių, kaip eismas kita kelio puse. Atsisako betarpiško ryšio su artimaisiais. Ilgai negalėjau suprasti šio paradokso. Nejaugi tiek aukų  – dėl pinigų? O jei kartais dėl pinigų – kokio dydžio tie pinigai turi būti? O juk stebuklų nėra, užsieny žymiai geriau apmokami tik kvalifikuoti darbuotojai, o išvažiuoja ne tik jie.

Dėlionė susidėliojo į vietas, kai Prezidentūra paskelbė, kiek gyventojų skundų ji gavo per praėjusius metus.

Septynis tūkstančius! Žinoma, kai kas juos rašo, nes toks pomėgis, kiti – nes neprarado vilties rasti tiesą. O kiek aktyvių, užimtų, kuriančių žmonių nepasiskundė? Nurijo nuoskaudą, kurią patyrė visai ne dėl to, kad Lietuvoje nėra progresinių mokesčių ar visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Kaip teigia Prezidentūra, žmonės daugiausia skundžiasi viešojo sektoriaus, teisėsaugos institucijų darbu. Susisiekusi su Vartotojų teisių tarnyba, sužinojau, kad jie pernai gavo apie 13 tūkst. vartotojų skundų. Dvigubai daugiau. Bet juk su prekėmis, paslaugomis mes susiduriame kasdien, kitaip nei su tarnautojais ar pareigūnais, tad natūralu, kad ir skundų turi būti daugiau. Taigi, proporcija – gluminanti.

Naujoji Vyriausybė emigraciją įvardijo kaip opiausią problemą. Ji iš tikro yra didelė, ypač tiems, kurie Lietuvoje lieka gyventi. Ką veiks ir kiek klientų turės paslaugų įmonės, ar išgalės sumokėti  bent minimalią algą? Galų gale – kas mokės „Sodros“ įmokas, kad pensininkai gautų pensijas? Tie, kas emigruoja – jokie nusikaltėliai. Jie nesėdi dejuodami valdžiai ant kaklo, sprendžia realiais savo problemas ir gerina nedarbo statistiką. Jie išvažiuoja, net kai nedarbas Europos šalyse muša rekordus. Vadinasi Lietuvos žmonės lankstūs, darbštūs ir neišlepinti. Tai gali džiuginti antropologus, bet ne politikus, kurie galvoja apie Lietuvą kaip apie vienetą.

Vertinant į šią statistiką, stabdyti emigraciją reikia pradėti nuo valdžios susitvarkymo savo darže. Nuo valstybinio valdymo institucijų, viešosios tarnybos, valstybinių įmonių, viešojo sektoriaus veiklos „sueuropinimo“. Ne dėl „socialinio solidarumo“ stokos ar verslo godumo žmonės emigruoja. Emigracijos priežasčių puokštėje raudona rože žydi valstybės tarnybos veikla. Te nesupyksta sąžiningieji, vis tik daug lig šiol – ne tarnauja, jie valdo, todėl vis dar tinkamesnis jiems yra „valdininkijos“ pavadinimas. Jie baudžia didelėmis baudomis už menkniekius, baudžia dvigubai, jei esi nenuolankus, baus trigubai, jei skųsies. Jei emigracija būtų išskirtinai ekonominė, ne skundai plauktų į Prezidentūrą, o suklestėtų vartotojų teisių gynimo organizacijos ar gausėtų profsąjungų gretos, kurių galios sprendžiant versle kilusius konfliktus žymiai didesnės, nei Prezidentės, sprendžiant Piliečio ir Valstybės konfliktą.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vitalijus...

Vitalijus... portretas
zmones is lietuvos jau senai bega svetur ieskot geresnio gyvenimo,ir ne pavieniai asmenys traukiasi,o su seimomis sprunka ten,kur tik randa terpe...cia nieks negryz...nesuvylios nei minimali alga,jei ji butu 1000 evru,kadangi cia pekla.su savo 5 metu sunumi,taip pat ruosiuosi emigruoti...ir noriu pareiksti didele pagarba,jau palikusiems sia nuskurdinta sali,nuskurdinta visomis prasmemis.dziaugiuosi uz visus,turincius drasos zengti zingsnius,kad ir i nezinia del savo,bei savo vaiku geroves.vardan to,kad butu sukurtas gerbuvis,tik patys ir galime pasirupinti,nes nusikalstamoms valdzios strukturoms,ant musu nusispjaut.

Vitalijus...

Vitalijus... portretas
zmones is lietuvos jau senai bega svetur ieskot geresnio gyvenimo,ir ne pavieniai asmenys traukiasi,o su seimomis sprunka ten,kur tik randa terpe...cia nieks negryz...nesuvylios nei minimali alga,jei ji butu 1000 evru,kadangi cia pekla.su savo 5 metu sunumi,taip pat ruosiuosi emigruoti...ir noriu pareiksti didele pagarba,jau palikusiems sia nuskurdinta sali,nuskurdinta visomis prasmemis.dziaugiuosi uz visus,turincius drasos zengti zingsnius,kad ir i nezinia del savo,bei savo vaiku geroves.vardan to,kad butu sukurtas gerbuvis,tik patys ir galime pasirupinti,nes nusikalstamoms valdzios strukturoms,ant musu nusispjaut.

Jo Davede Lietuvele

Jo Davede Lietuvele  portretas
Gal manau reiketu pagaliau uzsiimti ne statistika kiek migruoja o salinti ta liga migracijos ,greit migruos visa Lietuva cia jau kaip maras kuris reikalauja skubiu protingu sprendimu .....
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Įkalinti betono džiunglėse
    Įkalinti betono džiunglėse

    Nepaisant krikšto ir skaitmenizacijos, medis lietuviui – šventas. Nors seniai pamiršome tradiciją Sekminių dieną namus apkaišyti berželiais, vaikų gimimą vis dar įprasminame sodindami ąžuolus, o supratimą apie esteti...

    5
  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    5
  • Vasaros pabaigos etiudas
    Vasaros pabaigos etiudas

    Aukštaitijos kaime vilkai vėl mokė vilkiukus medžioti, rezultatas – devynios papjautos avys. Ūkininkai pyksta, medžiotojai trina rankas, kad štai valdžia vėl leis pleškinti pilkius. "Tą dieną buvau karalius", &ndas...

    1
  • Ne Korėja, o Venesuela
    Ne Korėja, o Venesuela

    Karas Korėjoje atneštų didelių nuostolių, o ir nėra tikslo nuversti Pchenjano režimą. Visa ši isterija naudinga ginklų pramonei, nes skatina ginklavimąsi. Be to, tai padeda slopinti diskusijas apie vidaus (ekonomines, socialines) problem...

    13
  • Liaudiškosios Žolinės tradicijos
    Liaudiškosios Žolinės tradicijos

    Rugpjūčio 15-ąją minima svarbi bažnytinė katalikų šventė, kurios liaudiškosios tradicijos įprasmina ir tam tikrą valstietiškos gyvensenos etapą – vasaros darbymečio pabaigtuves. Tai Žolinė, Švč. Mergelės Marijo...

  • Pinigo širdies plakimas
    Pinigo širdies plakimas

    Rugpjūčio 12-ąją investuotojui, milijonieriui ir filantropui George‘ui Sorosui (1930) sukako 87 metai. Šia proga siūlome paskaityti apie globalią laisvosios rinkos ekonomiką, kurią marksizmo pritvinkę akademiniai pikčiurnos vadina kapita...

    12
  • Naujų mokesčių niežulys
    Naujų mokesčių niežulys

    Kiekvienai valdžiai vis panyžta kėsintis įvesti nekilnojamojo turto arba bent jau automobilių mokestį. Tai jau matėme ne kartą. ...

    5
  • Kur atrasti trūkstamų darbuotojų?
    Kur atrasti trūkstamų darbuotojų?

    Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. ...

    9
  • Ryškėja demografinės problemos
    Ryškėja demografinės problemos

    Paspartėjus ekonomikos augimui, nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį nukrito iki 7 proc. Panašu, kad kaistant darbo rinkai, kylančių atlyginimų ir kainų spiralė suksis ir toliau. ...

  • Vakarams vertėtų ir pasimokyti
    Vakarams vertėtų ir pasimokyti

    Vakarai turėtų mokyti, o Rytai – klausytis. Toks mąstymo modelis buvo įsigalėjęs praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai buvusios pavergtosios tautos skubėjo kurti (arba, kai kuriais atvejais, atkurti) politikos ir ekono...

Daugiau straipsnių