E.Jurkevičius: negalima diskriminuoti priekrantės žvejų

Stebina kai kurių parlamentarų atsainus požiūris į įstatymų leidybą. Parlamente įregistruotas teisės akto pataisų projektas, kurį patvirtinus būtų sužlugdyta viena iš smulkaus verslo rūšių, turinti Lietuvoje šimtametes tradicijas, leidžianti pragyventi porai šimtų šeimų.

Seime užregistruotomis Žuvininkystės įstatymo pataisomis numatoma uždrausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje 500 m nuo jūros kranto linijos ir 3 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų.

Įstatymo pakeitimo iniciatoriai iš pirmo žvilgsnio atrodytų siekia labai svarbaus aplinkosaugai tikslo – Baltijos jūros apsaugoti žuvies išteklius ir juos gausinti.

Tačiau siūlomi Žuvininkystės įstatymo pakeitimai niekaip nepagerins žuvies išteklių apsaugos ir gausinimo. Jau ir dabar Baltijos jūros priekrantėje verslinė žvejyba dėl daugybės galiojančių draudimų ir nepalankaus klimato vykdoma nedažnai.

Priekrantėje 500 metrų zonoje neneršia jokios verslinės žuvys ir jos mailius niekada nėra gaudomas. Dėl pakeistos jūros vartų molų konfigūracijos ir jų pailginimo pasikeitė žuvų migracija ir verslinės žuvys priekrantėje nebesilaiko. Galiojančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto saugios laivybos taisyklės draudžia žvejybą 500 metrų spinduliu nuo uosto vartų.

Priekrantės žvejybos versle pasiliko daugiausia nedidelės įmonės žvejojančios praeives žuvis: stintas, strimeles specialiomis gaudyklėmis. Šie įrankiai yra brangūs ir daugelis įmonių ėmė kreditus, planuodami ilgalaikes investicijas. Tačiau priėmus įstatymo pataisas, apie porą šimtų Baltijos jūros priekrantės žvejų liktų be darbo. Tačiau Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų nacionalinis strateginis planas numato plėtoti žvejybą Baltijos jūros priekrantėje, bei didinti jos konkurencingumą.

Todėl Seime įregistruotas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas neatitinka ilgalaikės Lietuvos žuvininkystės strategijos ir prieštarauja jai. Nenumatytas sužlugdyto verslo kompensavimo mechanizmas.

Aš, kaip Klaipėdoje išrinktas Seimo narys, laikau savo pareiga įtikinti kolegas, kad toks Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas būtų atmestas, nes prieštarauja priekrantės žvejų interesams, žlugdo smulkų verslą ir neatitinka mūsų valstybės strateginių tikslų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Atlyginimai: netrukus pralenksime Latviją, bet iki Estijos toli
    Atlyginimai: netrukus pralenksime Latviją, bet iki Estijos toli

    Atlyginimų augimas, praėjusiais metais Lietuvoje pasiekęs beveik 8 proc., muša pokrizinius rekordus. ...

    2
  • Britanija ir Baltijos šalių saugumas
    Britanija ir Baltijos šalių saugumas

    Praeitą savaitgalį Miuncheno saugumo konferencijoje tvyrojo Pax Americana pabaigos Europoje pojūtis. Trumpa nuvilianti gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso kalba ir neįtikinamas viceprezidento Mike' Pence'o pasisakymas nesugebėjo atitaisyti sumai&s...

  • Atlyginimas pernai didėjo trečdaliui darbuotojų
    Atlyginimas pernai didėjo trečdaliui darbuotojų

    Panašu, kad vidutinis darbo užmokestis šalyje augo bent trečdaliui šalies gyventojų. Remiantis „Sodros“ duomenimis, minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas ir, tikėtina, sumažėję vokeliuose mokamų atlyginimų mastai, ...

    3
  • Apšilimo šimtadienis
    Apšilimo šimtadienis

    Šimtas flirto dienų, kurias pagal politinės kultūros tradiciją tarsi iniciacijos dovaną iš visuomenės ir žiniasklaidos gauna kiekviena nauja Vyriausybė, – visiška atgyvena. Tuo save ir mus įtikino valstiečių ir žaliųjų ...

    2
  • Moterys – ateities bedarbės?
    Moterys – ateities bedarbės?

    Turbūt sunku būtų ginčytis, jog pastarųjų 50 metų technologinė pažanga buvo naudinga moterų emancipacijai. Gamybos procesų automatizacija ir sparti paslaugų sektoriaus plėtra reiškė sumenkusią fizinės jėgos ir išaugusią protinio...

    2
  • Kareivio Šveiko rauda
    Kareivio Šveiko rauda

    Čekai turi tokį tėvynainį, rašytoją ir raudonąjį komisarą (šis faktas ne itin malonus jo tautiečiams) Jaroslavą Hašeką, kuris po bolševikų revoliucijos pergalės Rusijoje pagarsėjo kaip ypač nuožmus kovotojas su "...

    14
  • Seimo apetitas taškytis mūsų pinigais
    Seimo apetitas taškytis mūsų pinigais

    Kaip diena, taip naujiena. Nors pinigų trūksta ir mokykloms, ir vaikų apsaugai nuo smurto, ir gynybai, o mokesčiai darbo jėgai žiauriausi Europoje, Seimo veikėjų apetitas taškytis mūsų pinigais – toks pat beribis kaip Visata ir kvailumas...

    21
  • Patyčios iš tautinio kostiumo
    Patyčios iš tautinio kostiumo

    Lietuvoje vyrauja patyčių "kultūra", o ją kuria ir palaiko ne kas kitas, o tie, kurie tarsi turėtų su šiuo ydingu reiškiniu kovoti – tai viešosios nuomonės formuotojai. ...

    17
  • Kuri daugiau kliba – Amerika ar Europa?
    Kuri daugiau kliba – Amerika ar Europa?

    „Europa iš esmės turi rimtesnių problemų negu Jungtinės Amerikos Valstijos“, – sakė Vokietijos krikščionių demokratų politikas Friedrichas Merzas po savaitgalį praėjusios saugumo konferencijos Miunchene. – JAV pr...

    2
  • Kada metas keisti savo pensijų fondą?
    Kada metas keisti savo pensijų fondą?

    Absoliuti dauguma darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų būsimai pensijai kaupia antros pakopos pensijų fonduose. Šiuo metu savo pensijai tokiu būdu kaupia daugiau nei 1,25 mln. būsimųjų pensininkų, o bendras jų sukauptas turtas viršija 2,...

    2
Daugiau straipsnių