Buvęs sveikatos apsaugos ministras: blogiau bus visiems

Mūsų sveikatos apsaugos būklė šiuo metu yra gana sunki. Visi kalba, kad padidėjo vaistų kainos, kad vaistai yra labai brangūs, bet visi užmiršta, kad tai Vyriausybė padidino vaistų kainas.

16 proc., uždėdama pridetinės vertės mokestį. Tai yra didžiulis mokestis, atiduodamas už kiekvieną gyventoją vaistinei. 

Vaistų paso pamoka

Norėčiau pabrėžti, kad Vyriausybėje turėtų būti bent tam tikras pereinamumas ir geri darbai turėtų būti ir toliau daromi konkrečiose srityse. Pavyzdžiui, rarmacijos srityje dirbama jau seniai ir buvo pasiekta rimtų rezultatų. 

Dar 2001–ųjų pabaigoje, man einant sveikatos apsaugos ministro pareigas, buvo sudaryta didžiulė 20–ties žmonių tarpžinybinė komisija, kuri patikrino padėtį gydymo įstaigose, vaistinėse, ir, išnagrinėjusi situaciją, pateikė beveik 100 psl. ataskaitą. Buvo numatytos visos priemonės, reikalingos taisyti padėtį vaistų rinkoje.

Tuomet didelio atgarsio sulaukė kompensuojamų vaistų paso įvedimas. Atrodo, toks paprastas dalykas, kai reikalaujama palikti tik vaistų recepto nuorašą. Tų knygelių įvedimas padėjo sutaupyti valstybei 36 mln. litų, žmonės galėjo nusipirkti daugiau vaistų, o po to, dar kartą peržiūrėjus kompensuojamų vaistų kainas, dar sutaupyta 120 mln. litų. Vadinasi, mes sutaupėme 156 mln. litų vien dėl tokių paprastų, bet labai reikalingų priemonių.

Reikia nesiblaškyti

Dabar reikėtų ir toliau eiti tuo keliu ir sėsti į rimtas derybas dėl vaistų kainų. Kai buvo sudaryta speciali komisija, ji sugebėjo kompensuojamų vaistų kainas sumažinti 27 proc. Tai galima ir dabar padaryti. 

Tuomet toks darbas buvo atliktas labai kruopščiai: surinktos vaistų kainos iš 10 aplinkinių užsienio valstybių, sudarytas sąrašas, tuomet kviestos kompanijos, tiekiančios vaistus, ir su jomis derėtasi dėl kainų. Pora procentų, kuriais vaistų kainos sumažėjo dabar, yra labai mažai, palyginti su tuo, ką galima padaryti. Buvo paruoštas Vyriausybės nutarimas, kurio dalį pavyko įgyvendinti, bet dalį reikėtų peržiūrėti ir dabartinei Vyriausybei dirbti toliau.

2002 m. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, būtent ne ministro įsakymas, o Vyiausybės nutarimas, kuriuo buvo patvirtintos 12 priemonių: vienos - darbui su gyventojais, kitos – darbui su farmacininkais, trečios – darbui su gydytojais. Tai irgi davė didelį rezultatą. Sutaupyta virš 300 mln. litų. Apie šiuos milijonus kalbu, nes vien tiktai privalomojo sveikatos draudimo fondas daugiau kaip pusę pinigų skiria vaistams. Tai yra didžiulės lėšos, kurias reikia ir taupyti, ir žiūrėti, kaip jas naudojant gydomi žmonės.

Blogiau bus visiems

Naujausias Vyriausybės sprendimas dėl receptinių vaistų skyrimo tvarkos yra tik svorio centro perkėlimas - paprastai gydytojai yra kaltinami korupcija, nes jie rašo receptus, kai kurių firmų vaistams specialiai išrašo daugiau receptų, o dabar visa atsakomybė bus tiesiog perkelta ant farmacininkų. 

Skaičius gydytojų, išrašančių receptus, ir gydytojų, dirbančių farmacijų įmonėse, yra beveik toks pat, tad nežinia, ar čia bus toks efektas, kokio tikimasi. Tačiau vaistininkų darbas žymiai pasunkės ir tikriausiai susidarys nemažos eilės. Žinoma, vaistininkai turės įdomų pasirinkimą: pavyzdžiui, ar siūlyti pigų aspiriną, ar kitą, kuris yra kelis kartus brangesnis? Tad dabar vaisto paskyrimas daugiausiai priklausys nuo kainos, o ne nuo to, kuris yra geresnis ir reikalingesnis.

Pacientų gydymo aspektu problemos iškyla nemažos, nes tuos pačius vaistus gamina įvairios firmos ir gamina įvairiai – viena deda vienokį apvalkalą, kita – kitokį. Vienos gamina tabletes, kitos – sirupą, tai ir jų vartojimas iškart skiriasi. Todėl gali būti ir skirtingas jų poveikis. Dėl to vaistų paskyrimą atidavus vaistininkams pacientai tikrai nukentės. 

Labai sunku bus dirbti ir farmacininkams, nes jie, net nežinodami tikslios ligos, turės rasti tinkamą vaistą. 

Kadangi vaistininkas nežinos tikslios diagnozės, kadangi nebus laiko įsigilinti į kiekvieną atvejį, ligą bei paciento ligos istoriją, didėja tikimybė, kad daugės vaistų sukeltų šalutinių poveikių.

Norint įvesti tokią sistemą, reikėtų prieš tai bent kelerius metus tam ruošti ir gydytojus, ir pacientus, ir farmacininkus, ne taip staigiai viską daryti. 

Štai Danijoje yra įvesta tokia sistema, bet tam buvo pasiruošta, nepereita taip staigiai.

Mūsų sveikatos apsaugos būklė šiuo metu yra gana sunki. Visi kalba, kad padidėjo vaistų kainos, kad vaistai yra labai brangūs, bet visi užmiršta, kad tai Vyriausybė padidino vaistų kainas.

16 proc., uždėdama pridetinės vertės mokestį. Tai yra didžiulis mokestis, atiduodamas už kiekvieną gyventoją vaistinei. 

Vaistų paso pamoka

Norėčiau pabrėžti, kad Vyriausybėje turėtų būti bent tam tikras pereinamumas ir geri darbai turėtų būti ir toliau daromi konkrečiose srityse. Pavyzdžiui, rarmacijos srityje dirbama jau seniai ir buvo pasiekta rimtų rezultatų. 

Dar 2001–ųjų pabaigoje, man einant sveikatos apsaugos ministro pareigas, buvo sudaryta didžiulė 20–ties žmonių tarpžinybinė komisija, kuri patikrino padėtį gydymo įstaigose, vaistinėse, ir, išnagrinėjusi situaciją, pateikė beveik 100 psl. ataskaitą. Buvo numatytos visos priemonės, reikalingos taisyti padėtį vaistų rinkoje.

Tuomet didelio atgarsio sulaukė kompensuojamų vaistų paso įvedimas. Atrodo, toks paprastas dalykas, kai reikalaujama palikti tik vaistų recepto nuorašą. Tų knygelių įvedimas padėjo sutaupyti valstybei 36 mln. litų, žmonės galėjo nusipirkti daugiau vaistų, o po to, dar kartą peržiūrėjus kompensuojamų vaistų kainas, dar sutaupyta 120 mln. litų. Vadinasi, mes sutaupėme 156 mln. litų vien dėl tokių paprastų, bet labai reikalingų priemonių.

Reikia nesiblaškyti

Dabar reikėtų ir toliau eiti tuo keliu ir sėsti į rimtas derybas dėl vaistų kainų. Kai buvo sudaryta speciali komisija, ji sugebėjo kompensuojamų vaistų kainas sumažinti 27 proc. Tai galima ir dabar padaryti. 

Tuomet toks darbas buvo atliktas labai kruopščiai: surinktos vaistų kainos iš 10 aplinkinių užsienio valstybių, sudarytas sąrašas, tuomet kviestos kompanijos, tiekiančios vaistus, ir su jomis derėtasi dėl kainų. Pora procentų, kuriais vaistų kainos sumažėjo dabar, yra labai mažai, palyginti su tuo, ką galima padaryti. Buvo paruoštas Vyriausybės nutarimas, kurio dalį pavyko įgyvendinti, bet dalį reikėtų peržiūrėti ir dabartinei Vyriausybei dirbti toliau.

2002 m. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, būtent ne ministro įsakymas, o Vyiausybės nutarimas, kuriuo buvo patvirtintos 12 priemonių: vienos - darbui su gyventojais, kitos – darbui su farmacininkais, trečios – darbui su gydytojais. Tai irgi davė didelį rezultatą. Sutaupyta virš 300 mln. litų. Apie šiuos milijonus kalbu, nes vien tiktai privalomojo sveikatos draudimo fondas daugiau kaip pusę pinigų skiria vaistams. Tai yra didžiulės lėšos, kurias reikia ir taupyti, ir žiūrėti, kaip jas naudojant gydomi žmonės.

Blogiau bus visiems

Naujausias Vyriausybės sprendimas dėl receptinių vaistų skyrimo tvarkos yra tik svorio centro perkėlimas - paprastai gydytojai yra kaltinami korupcija, nes jie rašo receptus, kai kurių firmų vaistams specialiai išrašo daugiau receptų, o dabar visa atsakomybė bus tiesiog perkelta ant farmacininkų. 

Skaičius gydytojų, išrašančių receptus, ir gydytojų, dirbančių farmacijų įmonėse, yra beveik toks pat, tad nežinia, ar čia bus toks efektas, kokio tikimasi. Tačiau vaistininkų darbas žymiai pasunkės ir tikriausiai susidarys nemažos eilės. Žinoma, vaistininkai turės įdomų pasirinkimą: pavyzdžiui, ar siūlyti pigų aspiriną, ar kitą, kuris yra kelis kartus brangesnis? Tad dabar vaisto paskyrimas daugiausiai priklausys nuo kainos, o ne nuo to, kuris yra geresnis ir reikalingesnis.

Pacientų gydymo aspektu problemos iškyla nemažos, nes tuos pačius vaistus gamina įvairios firmos ir gamina įvairiai – viena deda vienokį apvalkalą, kita – kitokį. Vienos gamina tabletes, kitos – sirupą, tai ir jų vartojimas iškart skiriasi. Todėl gali būti ir skirtingas jų poveikis. Dėl to vaistų paskyrimą atidavus vaistininkams pacientai tikrai nukentės. 

Labai sunku bus dirbti ir farmacininkams, nes jie, net nežinodami tikslios ligos, turės rasti tinkamą vaistą. 

Kadangi vaistininkas nežinos tikslios diagnozės, kadangi nebus laiko įsigilinti į kiekvieną atvejį, ligą bei paciento ligos istoriją, didėja tikimybė, kad daugės vaistų sukeltų šalutinių poveikių.

Norint įvesti tokią sistemą, reikėtų prieš tai bent kelerius metus tam ruošti ir gydytojus, ir pacientus, ir farmacininkus, ne taip staigiai viską daryti. 

Štai Danijoje yra įvesta tokia sistema, bet tam buvo pasiruošta, nepereita taip staigiai.


Šiame straipsnyje: sveikatos sistemadobrovolskis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Beieškant agentų ir adrenalino
    Beieškant agentų ir adrenalino

    Dažniausiai būna visai smagu sulaukti atsiliepimų į straipsnius. Kad ir pagiežingų, painių ar visai iš mėnulio. Supranti, kad laikraštis – ne morkoms vynioti. Kartais kai kurie miestiečiai pasismagina redakcijai mestelėdami lai&sc...

    11
  • Ar Didžioji Britanija liks didelė?
    Ar Didžioji Britanija liks didelė?

    Šiuo metu bene svarbiausias poslinkis pasaulyje – penktadienį įvykusi naujojo Amerikos prezidento Donaldo Trumpo, vienų labai ginčijamo, kitų silpnai teisinamo bent žodžiais „pagyvendim, pamatysim“, inauguracija. Kadangi apie ta...

    1
  • Vogti ar nevogti – štai klausimas
    Vogti ar nevogti – štai klausimas

    Nors pastaruoju metu viešojoje erdvėje verda daug įdomių diskusijų (pradedant tautiniais kostiumais vaikams, baigiant Astos Baukutės fašistiniu pasirodymu nacionaliniame kanale), pasinaudosiu tarnybine padėtimi ir leisiu sau panagrinėti ki...

    1
  • Greta ir katinai
    Greta ir katinai

    Tokio "įdomaus" Seimo dar neturėjome. Džiaugtis nėra ko, skandalas veja skandalą, feisbuko vartotojai nustojo kelti savo katinus į internetą, nes vis yra apie ką diskutuoti ir be katinų. ...

    16
  • Kiek Lietuvai reikia universitetų?
    Kiek Lietuvai reikia universitetų?

    Universitetai ir visas aukštasis mokslas neginčytinai yra savos tautos simboliniai kultūros centrai, nors kai kada jie ima susitraukti iki rinką ir valdžią aptarnaujančių baltakalnierių darbininkų treniruočių stovyklų. ...

    10
  • D. Trumpas bus „Twitter“ valdovu
    D. Trumpas bus „Twitter“ valdovu

    JAV prasidėjo unikalus eksperimentas – Donaldo Trumpo prezidentavimas. Niekas nežino, kuo jis baigsis. ...

    6
  • Šviesos brėkšmas tarp pilkų politinių debesų
    Šviesos brėkšmas tarp pilkų politinių debesų

    Praėjusių metų politinės audros ir netikėtumai nesutrikdė daugelio pasaulio valstybių ekonomikų augimo. ...

    1
  • Trukt už vadžių – vėl iš pradžių
    Trukt už vadžių – vėl iš pradžių

    Smagu stebėti, kaip iš užmaršties išnyra seniai matyti veidai. ...

    1
  • Kiek pelno mokesčio sumokės bankai?
    Kiek pelno mokesčio sumokės bankai?

    Rašant straipsnį, jo antraštėje norėjosi paminėti "Lietuvos". Tačiau iš "Snoro" ar Ūkio bankų likus tik bankroto administratorių lesyklomis, šis žodis būtų iš esmės klaidingas. O klausimo (peln...

    6
  • Šventasis naivumas
    Šventasis naivumas

    O sancta simplicitas! (O, šventasis naivume! lot.). Taip sušuko šviesaus atminimo čekų nacionalinis didvyris, teologas ir kultūros veikėjas Janas Husas (1369–1415), pamatęs senutę, metančią malkų į laužą, ant kurio jis bu...

    7
Daugiau straipsnių