Buvęs sveikatos apsaugos ministras: blogiau bus visiems

Mūsų sveikatos apsaugos būklė šiuo metu yra gana sunki. Visi kalba, kad padidėjo vaistų kainos, kad vaistai yra labai brangūs, bet visi užmiršta, kad tai Vyriausybė padidino vaistų kainas.

16 proc., uždėdama pridetinės vertės mokestį. Tai yra didžiulis mokestis, atiduodamas už kiekvieną gyventoją vaistinei. 

Vaistų paso pamoka

Norėčiau pabrėžti, kad Vyriausybėje turėtų būti bent tam tikras pereinamumas ir geri darbai turėtų būti ir toliau daromi konkrečiose srityse. Pavyzdžiui, rarmacijos srityje dirbama jau seniai ir buvo pasiekta rimtų rezultatų. 

Dar 2001–ųjų pabaigoje, man einant sveikatos apsaugos ministro pareigas, buvo sudaryta didžiulė 20–ties žmonių tarpžinybinė komisija, kuri patikrino padėtį gydymo įstaigose, vaistinėse, ir, išnagrinėjusi situaciją, pateikė beveik 100 psl. ataskaitą. Buvo numatytos visos priemonės, reikalingos taisyti padėtį vaistų rinkoje.

Tuomet didelio atgarsio sulaukė kompensuojamų vaistų paso įvedimas. Atrodo, toks paprastas dalykas, kai reikalaujama palikti tik vaistų recepto nuorašą. Tų knygelių įvedimas padėjo sutaupyti valstybei 36 mln. litų, žmonės galėjo nusipirkti daugiau vaistų, o po to, dar kartą peržiūrėjus kompensuojamų vaistų kainas, dar sutaupyta 120 mln. litų. Vadinasi, mes sutaupėme 156 mln. litų vien dėl tokių paprastų, bet labai reikalingų priemonių.

Reikia nesiblaškyti

Dabar reikėtų ir toliau eiti tuo keliu ir sėsti į rimtas derybas dėl vaistų kainų. Kai buvo sudaryta speciali komisija, ji sugebėjo kompensuojamų vaistų kainas sumažinti 27 proc. Tai galima ir dabar padaryti. 

Tuomet toks darbas buvo atliktas labai kruopščiai: surinktos vaistų kainos iš 10 aplinkinių užsienio valstybių, sudarytas sąrašas, tuomet kviestos kompanijos, tiekiančios vaistus, ir su jomis derėtasi dėl kainų. Pora procentų, kuriais vaistų kainos sumažėjo dabar, yra labai mažai, palyginti su tuo, ką galima padaryti. Buvo paruoštas Vyriausybės nutarimas, kurio dalį pavyko įgyvendinti, bet dalį reikėtų peržiūrėti ir dabartinei Vyriausybei dirbti toliau.

2002 m. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, būtent ne ministro įsakymas, o Vyiausybės nutarimas, kuriuo buvo patvirtintos 12 priemonių: vienos - darbui su gyventojais, kitos – darbui su farmacininkais, trečios – darbui su gydytojais. Tai irgi davė didelį rezultatą. Sutaupyta virš 300 mln. litų. Apie šiuos milijonus kalbu, nes vien tiktai privalomojo sveikatos draudimo fondas daugiau kaip pusę pinigų skiria vaistams. Tai yra didžiulės lėšos, kurias reikia ir taupyti, ir žiūrėti, kaip jas naudojant gydomi žmonės.

Blogiau bus visiems

Naujausias Vyriausybės sprendimas dėl receptinių vaistų skyrimo tvarkos yra tik svorio centro perkėlimas - paprastai gydytojai yra kaltinami korupcija, nes jie rašo receptus, kai kurių firmų vaistams specialiai išrašo daugiau receptų, o dabar visa atsakomybė bus tiesiog perkelta ant farmacininkų. 

Skaičius gydytojų, išrašančių receptus, ir gydytojų, dirbančių farmacijų įmonėse, yra beveik toks pat, tad nežinia, ar čia bus toks efektas, kokio tikimasi. Tačiau vaistininkų darbas žymiai pasunkės ir tikriausiai susidarys nemažos eilės. Žinoma, vaistininkai turės įdomų pasirinkimą: pavyzdžiui, ar siūlyti pigų aspiriną, ar kitą, kuris yra kelis kartus brangesnis? Tad dabar vaisto paskyrimas daugiausiai priklausys nuo kainos, o ne nuo to, kuris yra geresnis ir reikalingesnis.

Pacientų gydymo aspektu problemos iškyla nemažos, nes tuos pačius vaistus gamina įvairios firmos ir gamina įvairiai – viena deda vienokį apvalkalą, kita – kitokį. Vienos gamina tabletes, kitos – sirupą, tai ir jų vartojimas iškart skiriasi. Todėl gali būti ir skirtingas jų poveikis. Dėl to vaistų paskyrimą atidavus vaistininkams pacientai tikrai nukentės. 

Labai sunku bus dirbti ir farmacininkams, nes jie, net nežinodami tikslios ligos, turės rasti tinkamą vaistą. 

Kadangi vaistininkas nežinos tikslios diagnozės, kadangi nebus laiko įsigilinti į kiekvieną atvejį, ligą bei paciento ligos istoriją, didėja tikimybė, kad daugės vaistų sukeltų šalutinių poveikių.

Norint įvesti tokią sistemą, reikėtų prieš tai bent kelerius metus tam ruošti ir gydytojus, ir pacientus, ir farmacininkus, ne taip staigiai viską daryti. 

Štai Danijoje yra įvesta tokia sistema, bet tam buvo pasiruošta, nepereita taip staigiai.


Šiame straipsnyje: sveikatos sistemadobrovolskis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    2
  • Mojavimas vėzdu po mūšio
    Mojavimas vėzdu po mūšio

    Lietuvos politikai ir diplomatai paskelbė karą Baltarusijos atominei elektrinei (AE). Tačiau kaminai Astrave toliau kyla, o netrukus iš jų ir dūmas ims rūkti. ...

    1
  • Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai
    Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai

    Kovo 20-sios vidurdienį Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasiekė orbitos pavasario lygiadienio tašką. Tai astronominė pavasario pradžia, daugelyje šalių pažymima kaip Žemės diena. O šios savaitės pabaigoje &ndash...

  • Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?
    Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

    Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji,  o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis &scaro...

    15
  • Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?
    Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?

    Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, gaivindami iniciatyvą apriboti atsiskaitymus grynaisiais, siekia neatsilikti nuo Europoje pastaruoju metu vis labiau įsivyraujančių madų. Nors įvardintos „lubos“ – 5 tūkst. eurų įmonėms ir 3 ...

    2
  • Alkoholio – tik per banką?
    Alkoholio – tik per banką?

    Asmeninėje gyvenimo dėžėje tarp sentimentus keliančių niekučių dulka ir pirkėjo vizitinė kortelė. Menantieji pirmąsias nepriklausomybės atkūrimo dienas, prisimena ir tuos, žvelgiant nūdienos žmogaus akimis, žmogiškąjį orumą žeminan...

    4
  • Kur slypi lietuvių laimės priežastys?
    Kur slypi lietuvių laimės priežastys?

    Šių metų JT Pasaulio laimės indekse Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis laimingesni ir kas dar labiau galėtų padid...

  • Kraupi Ievos istorija
    Kraupi Ievos istorija

    Baltos rožės ant kapo sudekoruotos. Žudikai sulaikyti. Tačiau kaip čia užmirši kraupią Ievos istoriją, jei tiems, kurie įpratę naudotis savo galva, kyla daugybė klausimų, nes oficialios versijos labai jau primena brolių Grimmų pasakas. ...

    9
  • Artėjant Vydūno 150-mečiui
    Artėjant Vydūno 150-mečiui

    Vydūnas Nobelio premijos laureato Thomo Manno teiginį – materija savo gelmėje yra nemateriali – atskleidė plačiau ir giliau. ...

Daugiau straipsnių