Bažnyčia dabar be vadovo? Šventoji Dvasia vadovauja!

Kad popiežiaus Benedikto XVI pasitraukimas iš savo tarnystės posto nustebino ar tiksliau pribloškė ne vieną, tikriausiai nėra abejojančių. Jo jėgos silpo, bet tiek spėlionių, kiek buvo paskutiniaisiais Jono Pauliaus II tarnystės metais, kad gali palikti savo postą, akivaizdu, nebuvo. Tad tą žinią išgirdus – gal ne vienas apgalvojo: ar tai ne žiniasklaidos antis? Pavadinime viena, o tekste bus visai kas kita?

Tačiau įvyko precedentas – popiežius suprato, kas naudingiau Bažnyčiai ir žengė beprecedentinį, giliai suvoktą žingsnį. Atrodytų, Jozefas Racingeris užėmęs tradicijos saugotojo poziciją per visa 8 metų laikotarpį – sulaužė šimtmečiais galiojusią tradiciją – popiežiumi būti iki gyvos galvos.

Sąlyginai galima matyti tris tradicijų rūšis Bažnyčioje: Šventoji Tradicija – pats esminis nekintantis turinys; besikeičiančios tam tikro laiko tikėjimo išraiškos tradicijos – muzikos, meno, kalbos, maldos, administravimo, liturgijos tradicijos; ir pagoniško turinio tradicijos, kurios turi būti išvalytos. Popiežius sulaužė būtent tą tradiciją, kuri gali, o ir pageidautina, kad keistųsi keičiantis laikams.

Kai ką net nuvylė toks popiežiaus sprendimas. Ypač tuos, kurie popiežių suvokia labai viduramžiškai. Štai komentuodamas susidariusią situaciją Bernardas Gailius sako, kad popiežius tariamai turįs būti panašesnis ne į įmonės direktorių, o į monarchą. Galima su tuo sutikti? Bažnyčia turi siekti būti valdoma ne monarchiškai, ar „įmoniškai“, demokratiškai, o dieviškai. Savo paskutinėje kalboje Benedikto XVI tai ir akcentavo, kad Bažnyčios - bendruomenės laivą vairuoja Jėzus Kristus ir Jis yra laive. Jis šiandien yra laive nors dabar skelbiama „sostas tuščias“ ir visi laukia naujos žinios: „Turime popiežių“, tačiau yra Šventoji Dvasia, kuri visada veikia bei vadovauja ir ne tik per popiežių, bet ir per visus žmones.

Galima įžvelgti, kad prasitarus apie numatomą pasitraukimą iš šios tarnystės jautė spaudimą, kad išlaikytų tradiciją šiame poste būti iki paskutinio atodūsio. Priimti būtent tokį sprendimą reikėjo ir ryžto.

Bažnyčios valdymas nėra monarchinis ar pasaulietiškai demokratinis. Tai teokratinis, Šventosios Dvasios tarnaujantis vadovavimas. Bažnyčios nariai tiki ne popiežiumi ar kunigais, bet pirmiausia Dievu. Neretai pasitaiko, kai įtikėję Bažnyčios tarnais, pamatę jų netobulumą ir nuodėmingumą – nusivylę jais, nebetiki ir Dievu. Tai gal niekada Juo ir netikėjo?

Pats popiežiaus rinkimas visais Bažnyčios amžiais turėjo ir demokratinį aspektą – jis buvo renkamas, o ne paveldimas pagal giminystę ar kaip kitaip. Nežiūrint viduramžių anomalijų.

Įkvėptas balsavimas jį išrinkus, įkvėptas ir suvokimas, kad tokio pobūdžio tarnystė pasibaigė. Likusį gyvenimo tarpsnį labiau skirs giliai kontempliacijai,  maldai, knygų rašymui, galiausiai pasiruošimui kelionei į Amžinybę, susitikimui su Dievu.

Lietuvių sąmonėje yra likę daugiausia du popiežiai: Jonas Paulius II ir Benediktas XVI, o didysis reformatorius popiežius Jonas XXIII kaip ir mažai žinomas. Suprantama, jo tarnystės laiku 1958-1963 Lietuva buvo po geležine uždanga ir Bažnyčios atsinaujinimo vėjai mūsų šalies tuo metu kaip ir nepasiekė.

Kas įdomu, kad popiežiumi Angelo Giuseppe Roncalli išrinkas buvo tikrai nebejaunas, jau 77 metų, ir jį rinkę kardinolai visai nemanė, kad renka šimtmečiais neregėtų permainų iniciatorių, reformatorių, kuris sušaukė Vatikano II Susirinkimą. Jį rinko kaip „pereinamąjį“ popiežių, kuris nieko nekeis, o po jo gal kažką ir keisime, o kol kas, bent kokį dešimtmetį pagyvenkim po senovei, manė kardinolai. Tačiau visus kardinolus pribloškė, kai jis paskelbė šaukiantis Visuotinį Bažnyčios Susirinkimą, kuriame nebus prakeikinėjimų, o ieškoma būdų atsinaujinimui, dialogui, ekumenizmui, religijų tarpusavio supratimui.

Šiandien sunkiai suvokiami tokie dalyką, kad viešos pamaldos vyktų tarsi užkalbėjimai nesuprantant susirinkusiems žmonėms kas sakoma - lotynų kalba. O juk taip buvo vos prieš 50 metų. Vos prieš pusšimtį metų dar popiežiui buvo atsiklaupus bučiuojamos kojos ir daug kitų dalykų, kurie šiandien visiškai nesuvokiami, kaip taip iš vis galėjo būti? Juk Bažnyčia tikrai ne monarchinė ar despotinė institucija, bet tarnaujanti meilės bendruomenė.

Kitas popiežius tikėtina taip pat atneš naują braižą, gal tikrai jis bus iš kito žemyno, gal ir kitokios odos spalvos, gal prasidės naujų reformų laikas? Juk Bažnyčia visada yra besireformuojanti, besikeičianti, bet išlaikanti esminį turinį. Tai laukime naujo dūmo ir naujos Dvasios.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    5
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    10
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
  • Politinio idiotizmo atlaidai
    Politinio idiotizmo atlaidai

    Gal ir perlenkė lazdą eurokomisaras V.P.Andriukaitis, idiotizmu pavadinęs mūsų energetikos politiką, nukreiptą prieš Astravo atominį hiperboloidą. ...

    48
  • Ačiū Dievui, kad NATO nemiega
    Ačiū Dievui, kad NATO nemiega

    Jau seniai Baltijos šalys nebuvo Europos spaudos dėmesio centre kaip dabar, prasidėjus rusų ir baltarusių karinėms pratyboms Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pašonėje. Gera čia nebent tai, kad be  žurnalistų budi ir NATO. ...

    11
  • Kitas požiūris į emigraciją
    Kitas požiūris į emigraciją

    Praėjusią savaitę vykusiame „Rytų Europos Davosu” vadinamame Krynicos Ekonomikos forume (Lenkija) vyko įdomi diskusija apie Ukrainos darbuotojus Europos darbo rinkoje (Economic Migrants from Ukraine on the European Labour Market). Diskusi...

    1
  • Dvigubi standartai?
    Dvigubi standartai?

    Lenkijos diplomatijos vadovas Witoldas Waszczykowskis iškėlė mintį, o premjerė Beata Szydło sutiko, kad Lenkija turi teisę reikalauti iš Vokietijos reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą. ...

    5
  • Trumpų distancijų metas
    Trumpų distancijų metas

    Nebeskaudinsime krepšinio gerbėjų dėl jų širdį draskančios nesėkmės Europos čempionate. Mušta korta. Jų startas buvo daug žadantis, bet spurtas trumpas.  ...

    3
  • Antausis krepšininkams – laiku
    Antausis krepšininkams – laiku

    Blogiausia, kas galėjo įvykti, įvyko. Lietuvos rinktinės krepšininkai tik per televizoriaus ekraną stebės Europos čempionato ketvirtfinalio mūšius. Ar viskas galėjo susiklostyti kitaip? ...

    3
Daugiau straipsnių