A.Zuokas: valdininkų alga turėtų priklausyti nuo valstybės gerovės

Įsivaizduokime, kad kiekvienas politikas, valstybės tarnautojas ar pareigūnas kasdien atvyksta į darbą, žinodamas, kad nuo jo darbo efektyvumo ir rezultatų priklausys ne tik valstybės, bet ir jo asmeninė gerovė bei ateitis.

Ne teoriškai žino, jog jis privalo būtų suinteresuotas ekonomikos skatinimu ir biurokratizmo mažinimu, o yra praktiškai ir asmeniškai už tai atsakingas.

Valstybės institucijose dirba apie 78 tūkstančiai tarnautojų ir pareigūnų, dar apie 2 tūkstančiai Lietuvos piliečių yra įvairaus rango politikai Savivaldybių Tarybose ir Seime.

Kaip pasiekti, kad kiekvienas jų mėnesio pradžioje atsidarytų Finansų ministerijos ar Statistikos departamento tinklapį ir pasižiūrėtų, kaip vykdomas valstybės ar savivaldybės biudžeto surinkimo mėnesio planas.

Ir tai nėra taip sudėtinga, tereikia pakeisti valstybės sistemoje dirbančių asmenų mėnesinių priedų ir priemokų skyrimo tvarką, ją griežtai susiejant su nacionalinės ekonomikos pasiekimais, kuriuos geriausiai atspindi kasmet tvirtinamas valstybės ir savivaldybių biudžetas.

Pagal dabar galiojančius įstatymus valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Taigi, vieną iš šių sudėtinių pareiginės algos dalių reikia susieti su valstybės biudžeto pajamų plano vykdymu. Taip pat būtina pakeisti Seimo ir Vyriausybės narių, merų užmokesčio struktūrą, kurio viena dalis pastovi, o kita kintama, priklausanti nuo valstybės biudžeto įvykdymo, BVP augimo ir bedarbystės rodiklių.

Kokie būtų tokių pakeitimų rezultatai?

Pirma, biudžeto pajamų plano vykdymas taptų aiškiu rodikliu, skiriant priedus ir priemokas, kurios sudaro daugiau nei pusę mėnesinio atlyginimo. Jei pajamų planas įvykdytas, yra ir priedas, jei metų biudžeto pajamų planas viršytas, tuomet jau yra pagrindas ir realūs pinigai premijoms (vadinamajam 13 atlyginimui).

Antra, valstybės tarnautojams būtų pagaliau aišku, kad jie yra neatsiejama nacionalinių ekonomikos pasiekimų dalis, ir kad nuo jų profesionalumo ir greitų sprendimų priklauso valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamos, o kartu ir jų pačių atlyginimo dydis. Taip ženkliai sumažintume biurokratizmą, nes savivaldybės ar ministerijos darbuotojas būtų suinteresuotas išduoti verslininkui leidimą ar reikiamą pažymą ne rytoj, o šiandien. Tarnautojus būtų tiesiogiai suinteresuotas, kad žmogus kuo greičiau pradėtų dirbti ir pradėtų mokėti mokesčius į biudžetą.

Trečia, pagerėtų biudžeto planavimo kokybė, ir padidėtų spaudimas politikams, atsakingiau planuoti pajamas ir ypač išlaidas.

Ketvirta, gerai dirbantys valstybės tarnautojai taptų aktyvesniais bei reiklesniais savo kolegoms ir ypač politinio pasitikėjimo asmenims, nes niekas nenorėtų kentėti dėl neveiklių ministrų ar partinių kadrų, kurie tik gauna atlyginimus, bet neįdeda jokio indėlio į nacionalinę ekonomiką.

Penkta, gal tai ir yra ta Nacionalinė idėja, kuri suvienytų visus. Turime suvokti, kad kiekvienas ne teoriškai, o praktiškai esame atsakingas už Lietuvos ekonomikos pasiekimus. Iki šiol tai geriau suprato ,,žmonių Lietuva’’, kuri labai pikta ant ,,valdžios Lietuvos’’ dėl šios išlaidavimo, biurokratizmo, korupcijos ir savęs premijavimo tik už tai, kad tokia yra.

Pasikartosiu, šiuo ekonominio sunkmečio laikotarpiu neturėtume leisti, kad ir toliau formuotųsi dvi Lietuvos - „valdžios“ ir „žmonių“. „Valdžios“ – tai ta, kuri dirba valstybės tarnyboje, ir yra garantuota, kad darbo užmokestį kas mėnesį ras savo banko kortelėje. „Žmonių“ – tai ta, kuri dirba privačiame sektoriuje ir sukuria 73 proc. darbo vietų bei 82 proc. visos valstybės BVP, bet kuriai niekas nėra garantuota.

Šie iškalbingi skaičiai turėtų kabėti ant sienos kiekviename valstybės tarnautojo ar politiko kabinete. O ant stalo turėtų būti lentelė, rodanti, kokie yra valstybės ir savivaldybių biudžeto plano įvykdymo skaičiai, nes būtent nuo šių skaičių priklausys, ar bus iš ko mokėti priedą prie atlyginimo.


Šiame straipsnyje: Zuokas

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Prancūziškasis deja vu
    Prancūziškasis deja vu

    Progresyvieji europiečiai gali trumpam atsikvėpti: Prancūzijos maištininkams pritrūko jėgų naujajai revoliucijai įvykdyti. Užsimoję per vieną mūšį užimti savąją bastiliją – Eliziejaus rūmus – ultranacionalistai patyr...

  • E. Macrono pergalė: ar ne per anksti džiaugtis?
    E. Macrono pergalė: ar ne per anksti džiaugtis?

    Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, balsav...

    1
  • Mūsų haubicos jau ne mūsų?
    Mūsų haubicos jau ne mūsų?

    Dabar visi etatiniai patriotai bijo pratybų "Zapad". Tikras "zapadlo" – rusai mus okupuos iš Kaliningrado, Baltarusijos ir net Latvijos. Taip nupaišyta viešame bauginimų žemėlapyje, kurio autorius pripaistė, ...

    20
  • Kaip būsto rinka pasitinka Z kartą?
    Kaip būsto rinka pasitinka Z kartą?

    Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia varto...

    1
  • Protingi, talentingi, reikalingi, bet jau prarasti?
    Protingi, talentingi, reikalingi, bet jau prarasti?

    Programuotojas, dirbantis Berlyne. Inžinierė, neseniai baigusi Kembridžo universitetą. Tarptautinės įmonės vadovas Stokholme. Tai potencialūs Lietuvos darbo rinkos lyderiai – talentingi, tarptautinės darbo patirties turintys ir keliomis užsieni...

  • Lietuvos pramonė pavasarį pasitiko su nauja energija
    Lietuvos pramonė pavasarį pasitiko su nauja energija

    Statistikos departamento duomenimis, pramonės produkcija šių metų kovą buvo 5,8 proc. didesnė nei prieš metus. Suaktyvėjusios statybos Lietuvoje davė reikšmingą impulsą išgaunamosios pramonės plėtrai. Dėl to kasybos ir k...

  • Dėmesio, muzika!
    Dėmesio, muzika!

    Kiekvienais metais, prieš festivalį "Kaunas Jazz", įprasta susimąstyti, ką mūsų gyvenime ir visuomenėje reiškia muzika, koks jos vaidmuo didinant žmogaus empatiją, sėkmingesnį susikalbėjimą daugelyje socialinių ir š...

    1
  • Negaliojantis bilietas namo
    Negaliojantis bilietas namo

    Kasdienių diskusijų objektu ir vėl tapusia dvigubos pilietybės tema, regis, išdiskutuota tiek, kad kiekvienas galėjome virsti konstitucinės teisės žinovu. Jau nekalbant apie populiarumo tarp emigravusių tėvynainių siekiančius politikus ir po...

    4
  • „Brexit“ koziris Th. May politiniame lošime
    „Brexit“ koziris Th. May politiniame lošime

    Prieš porą dienų Jungtinės Karalystės (JK) premjerė T.May staiga pakeitė anksčiau ne kartą viešai išsakytą poziciją, jog neketina palaikyti pirmalaikių parlamento (Bendruomenių rūmų) rinkimų, ir pasiūlė juos organizuoti bi...

    1
  • Paminklas Vytautui
    Paminklas Vytautui

    Artėjant Atvelykiui, pasaulį pasiekė labai džiugi žinia – pastarąsias tris savaites vištos kiaušinius perintis keistuolis prancūzas menininkas pagaliau išperėjo viščiuką. ...

    1
Daugiau straipsnių