A.Zuokas: „Mažeikių naftos“ pervertinimas padarė daug žalos

Lietuvos aukščiausių vadovų ir politikų pasisakymuose „Mažeikių nafta“ vėl užima svarbią vietą. Istorija tęsiasi ir kartojasi.

Iš Lenkijos jau kurį laiką girdisi ketinimai parduoti įmonės akcijas galimiems pirkėjams iš Rusijos, o po Rusijos premjero Vladimiro Putino pareiškimo, kad rusai derasi su „PKN Orlen“ dėl Mažeikių gamyklos pardavimo, abejonių, kad tai įvyks tarsi ir nebelieka. Klausimas tik kada ir kokiomis sąlygomis.

Ir tai gerai, nėra ko čia jaudintis, raginti kreiptis į Briuselį ar pulti svarstyti Valstybės gynimo taryboje. Tegu parduoda.

O jei Lietuvos Vyriausybė tikrai gali ir nori daryti įtaką procesui, tai reikėtų patarti „PKN Orlen“, kad jie „Mažeikių naftos“ akcijas parduotų Kazachstano valstybinei naftos bendrovei „KazMunaiGaz“, kuri kartą jau bandė įsigyti „Mažeikių naftą“, bet nepavyko. Šį kartą gal tai yra istorinė galimybė ištaisyti politikų klaidas.

Nors ir brangiai, bet pardavus „Mažeikių naftos“ akcijas Lenkijos įmonei, „Mažeikių nafta“ su visomis pasekmėmis tapo Plotzko įmonės filialu. Jei akcijų savininkas būtų „KazMunaiGaz“, tai „Mažeikių nafta“ taptų jų pagrindine ir vienintele įmone Europos Sąjungoje. Tai skatintų Kazachstano investicijas į Lietuvą, geriau būtų panaudotos mūsų specialistų žinios, pagaliau tai stiprintų mūsų šalies užsienio politikos įtaką Rytuose. Tai jau strategija ir ilgalaikiai tikslai, o ne tik papildomi milijonai, kuriuos per kelerius metus „PKN Orlenui“ sugrąžins mūsų vairuotojai.

Seimo nariai ir mūsų vairuotojai piktinasi dėl aukštų degalų kainų, kurios Lietuvoje didesnės nei kaimynų degalinėse Latvijoje, Estijoje ar net pačioje Lenkijoje. Taip, tai tiesa. Kodėl taip yra? Lietuvos Vyriausybė norėjo parduoti „Mažeikių naftos“ akcijas kuo brangiau, ir tai jai pavyko. Siekdamos didesnės akcijų pardavimo kainos, vyriausybės tradiciškai įstatymais ar kitais norminiais aktais galimam pirkėjui suteikia įvairiausių privilegijų ir, kaip įprasta, apriboja konkurenciją, įveda specifinius kokybės reikalavimus, kuriuos gali atitikti tik konkreti įmonė.

Lietuvos Vyriausybė taip ir pasielgė, 2000 metais parduodama akcijas JAV kompanijai „Williams“, kurią vėliau įsigijo Rusijos „Yukos“. Šios sąlygos ir konkurencijos baimė, jei įmonę įsigys kitas pajėgus investuotojas, o ne tik reali „Mažeikių naftos“ akcijų vertė, viliojo ir lenkų „PKN Orlen“, kuri sumokėjo labai aukštą kainą už visą įmonės akcijų paketą. Tai beveik 2,6 milijardo JAV dolerių, iš kurių 1,5 milijardo JAV dolerių atiteko „Yukos International UK“ , o kiek mažiau nei 1,1 milijardo JAV dolerių per du kartus pasiekė Lietuvos Vyriausybę. Tai – gera kaina, ir didelės 2,5 milijardų litų įplaukos papildė Lietuvos nacionalinį biudžetą.

Kita medalio pusė – šios sumos tiesioginę įtaką didesnių kainų pavidalu mūsų vairuotojai kas dieną mato degalinėse. Lenkų įmonė visiškai kontroliuoja degalų kainodarą Baltijos valstybėse ir Lenkijoje, nes valdo perdirbimo įmones regione.  Ekonominė logika paprasta: pirkėjas turi susigrąžinti už akcijas sumokėtus pinigus, atpirkti investicijas į įmonės modernizaciją ir užsidirbti pelną.

Valstybės požiūriu, monopolinių įmonių privatizacija – tai papildomos pajamos į valstybės biudžetą, o vartotojų požiūriu, valstybė tiesiog pasiskolino pinigų, kuriuos teks grąžinti vartotojams. Vienintelė viltis – kad valstybė gautus pinigus panaudos prasmingai.

Lietuvos vartotojams teks sumokėti ir tą didesniąją akcijų kainos dalį, kuri nepasiekė Lietuvos biudžeto, bet buvo sumokėta „Yukos“  už jų valdytus  53,7 proc „Mažeikių naftos“ akcijų. Tai jau mūsų valstybės vadovų politinių žaidimų strateginiais investuotojais ir energetinėmis nepriklausomybėmis sąskaita, pateikta mums visiems apmokėti. Todėl reikėtų priminti Lietuvos banko ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio nuomonę, kad „Mažeikių naftos“ reikšmė apskritai yra pervertinama: „Tai, kad Vyriausybė kalba apie šiuos klausimus, rodo, kad klausimas yra politinis. Tai yra sena Lietuvos bėda. „Mažeikių naftos“ strateginė reikšmė nuolat yra pervertinama.

Benziną mes galime atsivežti iš daugybės vietų. Šiuo požiūriu „Mažeikių nafta“ nėra tokia strateginė įmonė, kad apie ją būtų tiek kalbama. Antra vertus, jos reikšmės pervertinimas padarė daug žalos. Jei šita įmonė priklausytų rusams, lenkams, niekas iš esmės nepasikeistų“.

Taigi, norėtųsi, kad šį kartą Lietuvos vadovai, kurie vėl bando aktyviai dalyvauti „Mažeikių naftos“ reikaluose, tik šį kartą jau visiškai privačios įmonės, jokių naujų sąskaitų savo šalies žmonėms nepateiktų, o protingai išnaudotų galimybę „Mažeikių naftą“ paversti naftos perdirbimo lydere regione, kuri skatintų konkurenciją ir pritrauktų investicijų į Lietuvą. Politiškai juokingai dabar atrodo situacija Lietuvos naftos versle, kai „Lukoil“  tankeriai pralaužia degalų monopolį ir įveža pigesnę produkciją tam, kad sumažintų kainas mūsų vairuotojams.


Šiame straipsnyje: Mažeikių naftaZuokas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip būsto rinka pasitinka Z kartą?
    Kaip būsto rinka pasitinka Z kartą?

    Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia varto...

  • Protingi, talentingi, reikalingi, bet jau prarasti?
    Protingi, talentingi, reikalingi, bet jau prarasti?

    Programuotojas, dirbantis Berlyne. Inžinierė, neseniai baigusi Kembridžo universitetą. Tarptautinės įmonės vadovas Stokholme. Tai potencialūs Lietuvos darbo rinkos lyderiai – talentingi, tarptautinės darbo patirties turintys ir keliomis užsieni...

  • Lietuvos pramonė pavasarį pasitiko su nauja energija
    Lietuvos pramonė pavasarį pasitiko su nauja energija

    Statistikos departamento duomenimis, pramonės produkcija šių metų kovą buvo 5,8 proc. didesnė nei prieš metus. Suaktyvėjusios statybos Lietuvoje davė reikšmingą impulsą išgaunamosios pramonės plėtrai. Dėl to kasybos ir k...

  • Dėmesio, muzika!
    Dėmesio, muzika!

    Kiekvienais metais, prieš festivalį "Kaunas Jazz", įprasta susimąstyti, ką mūsų gyvenime ir visuomenėje reiškia muzika, koks jos vaidmuo didinant žmogaus empatiją, sėkmingesnį susikalbėjimą daugelyje socialinių ir š...

    1
  • Negaliojantis bilietas namo
    Negaliojantis bilietas namo

    Kasdienių diskusijų objektu ir vėl tapusia dvigubos pilietybės tema, regis, išdiskutuota tiek, kad kiekvienas galėjome virsti konstitucinės teisės žinovu. Jau nekalbant apie populiarumo tarp emigravusių tėvynainių siekiančius politikus ir po...

    3
  • „Brexit“ koziris Th. May politiniame lošime
    „Brexit“ koziris Th. May politiniame lošime

    Prieš porą dienų Jungtinės Karalystės (JK) premjerė T.May staiga pakeitė anksčiau ne kartą viešai išsakytą poziciją, jog neketina palaikyti pirmalaikių parlamento (Bendruomenių rūmų) rinkimų, ir pasiūlė juos organizuoti bi...

    1
  • Paminklas Vytautui
    Paminklas Vytautui

    Artėjant Atvelykiui, pasaulį pasiekė labai džiugi žinia – pastarąsias tris savaites vištos kiaušinius perintis keistuolis prancūzas menininkas pagaliau išperėjo viščiuką. ...

    1
  • Pavyzdys Lietuvai – Danija
    Pavyzdys Lietuvai – Danija

    Danijoje gyvena 5,7 mln. gyventojų (2017 m.), Lietuvoje – 2,8 mln. (oficialiai). Danijos parlamente (Folketinge) dirba 179 parlamentarai, o Lietuvos Seime – 141. Danija yra viena iš turtingiausių pasaulio valstybių, o Lietuva, geriausiu a...

    15
  • Varguoliai verkia ir dėl svogūnų lukštų
    Varguoliai verkia ir dėl svogūnų lukštų

    Turėtume pripažinti, kad prieš Velykas dažniausiai kalbame ne apie Jėzaus prisikėlimą, bet apie margučius: kas kiek suvalgo, kaip dažo? Socialinių tinklų eroje tokiems išvis dabar lengva. Vieni su kitais dalijasi dažymo būdais ir kito...

    10
  • Ar Turkija su Europa atsisveikino?
    Ar Turkija su Europa atsisveikino?

    Dar prieš sekmadienį vykusį Turkijos referendumą JAV nevyriausybinio strateginių studijų centro „Stratfor“ analitikai rašė, jog bet kuriuo atveju - priims ar atmes rinkėjai prezidento R. T. Erdogano siūlymą sustiprinti jo įg...

    1
Daugiau straipsnių