A.Zuokas: Lietuvai užtektų pasiekti tai, ką turėjome 1990-aisiais?

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikė įdomią statistiką apie Lietuvos ekonominę ir socialinę raidą per pastaruosius 20 metų.

Pateikta informacija verta apmąstymų ir gilesnės analizės. Pliki skaičiai rodo, ką naujai atradome, o ką praradome ir, ko turime siekti. Be abejonės turime palyginti ne tik save dabar ir prieš 20 metų, bet ir, ką per tą patį laikotarpį pasiekė kaimynai.

Prieš nepilnus 20 metų mėnesio atlyginimo vidurkis ,,į rankas’’ buvo 128 lt, o 2009 metais - 1599 lt. Už vidutinį atlyginimą 1990 m. buvo galima nusipirkti 727 litrus benzino, o 2010 m. 442 litrus. Atitinkamai jautienos - 146 kg ir 86 kg. Tik kiaušinių ir cukraus dabar galime nusipirkti daugiau nei prieš 20 metų. Nors gyventojų pajamos ir augo, tačiau perkamoji galia mažėjo.

Lietuvos gyventojų skaičius per 20 metų sumažėjo nuo 3,7 iki 3,3 milijono. Daugiausiai gyventojų neteko Kauno miestas - beveik šimto tūkstančių.

Nors turistų skaičius per šį laikotarpį augo kelis kartus, tačiau keleivių pervežimas visomis trasporto priemonėmis sumažėjo nuo 1,037 milijonų 1990 metais iki 400 tūkstančių 2009 metais. Krovinių pervežimas taip pat sumažėjo daugiau nei tris kartus.
Tas žodis ,,sumažėjo’’ net pradeda erzinti – teatrų lankytojų skaičius sumažėjo nuo 1,4 milijono 1990 metais iki 646 tūkstančių 2009 metais, t.y. daugiau nei dvigubai. Atitinkami kino teatruose 1990 metais apsilankė virš 25 milijonų žiūrovų o 2009 tik nepilni trys milijonai. Laikraščių metinis tiražas 1990 metais buvo 577 milijonai per metus, 2009 tik 299 milijonai, t.y. vėl gi sumažėjo dvigubai. Pastebimai sumažėjo bibliotekų, kultūros centrų. Užtat muziejų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.

Ikimokyklinių įstaigų (darželių) sumažėjo daugiau nei du kartus -nuo 1681 iki 642, mokyklų skaičius sumažėjo nuo 2057 iki 1364, nors mokinių skaičius kito ne taip žymiai –nuo 525 tūkst. iki 440 tūkst. Padaugėjo studentų daugiau nei dvigubai –nuo 67 tūkstančių iki 144 tūkstančių.

Galima pasidžiaugti, kad pastebimai išaugo kompiuterių skaičius, kurie naudojami įmonėse ir namuose, auga interneto naudotojų skaičius. Per visą šį laikotarpį augo tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje, išskyrus pastaruosius du metus. Ir vienam Lietuvos gyventojui tenka apie 10 tūkstančių litų tiesioginių užsienio investicijų. Tačiau tenka pripažinti, tai daug mažiau nei gauna estai. Akivaizdžiai džiugina Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) skirtumai: prieš 20 metų Lietuvos BVP (to meto kainomis) buvo tik 415 milijonų, o 2009 metais 92 milijardai litų.

Peržiūrint statistinius duomenis peršasi keista išvada, kad nereikia jokio ateities plano - 2030-iesiems. Užtektų pasiekti tai, ką turėjome ir sugebėjome 1990 metais, tik šio laikotarpio kainomis.

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikė įdomią statistiką apie Lietuvos ekonominę ir socialinę raidą per pastaruosius 20 metų.

Pateikta informacija verta apmąstymų ir gilesnės analizės. Pliki skaičiai rodo, ką naujai atradome, o ką praradome ir, ko turime siekti. Be abejonės turime palyginti ne tik save dabar ir prieš 20 metų, bet ir, ką per tą patį laikotarpį pasiekė kaimynai.

Prieš nepilnus 20 metų mėnesio atlyginimo vidurkis ,,į rankas’’ buvo 128 lt, o 2009 metais - 1599 lt. Už vidutinį atlyginimą 1990 m. buvo galima nusipirkti 727 litrus benzino, o 2010 m. 442 litrus. Atitinkamai jautienos - 146 kg ir 86 kg. Tik kiaušinių ir cukraus dabar galime nusipirkti daugiau nei prieš 20 metų. Nors gyventojų pajamos ir augo, tačiau perkamoji galia mažėjo.

Lietuvos gyventojų skaičius per 20 metų sumažėjo nuo 3,7 iki 3,3 milijono. Daugiausiai gyventojų neteko Kauno miestas - beveik šimto tūkstančių.

Nors turistų skaičius per šį laikotarpį augo kelis kartus, tačiau keleivių pervežimas visomis trasporto priemonėmis sumažėjo nuo 1,037 milijonų 1990 metais iki 400 tūkstančių 2009 metais. Krovinių pervežimas taip pat sumažėjo daugiau nei tris kartus.
Tas žodis ,,sumažėjo’’ net pradeda erzinti – teatrų lankytojų skaičius sumažėjo nuo 1,4 milijono 1990 metais iki 646 tūkstančių 2009 metais, t.y. daugiau nei dvigubai. Atitinkami kino teatruose 1990 metais apsilankė virš 25 milijonų žiūrovų o 2009 tik nepilni trys milijonai. Laikraščių metinis tiražas 1990 metais buvo 577 milijonai per metus, 2009 tik 299 milijonai, t.y. vėl gi sumažėjo dvigubai. Pastebimai sumažėjo bibliotekų, kultūros centrų. Užtat muziejų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.

Ikimokyklinių įstaigų (darželių) sumažėjo daugiau nei du kartus -nuo 1681 iki 642, mokyklų skaičius sumažėjo nuo 2057 iki 1364, nors mokinių skaičius kito ne taip žymiai –nuo 525 tūkst. iki 440 tūkst. Padaugėjo studentų daugiau nei dvigubai –nuo 67 tūkstančių iki 144 tūkstančių.

Galima pasidžiaugti, kad pastebimai išaugo kompiuterių skaičius, kurie naudojami įmonėse ir namuose, auga interneto naudotojų skaičius. Per visą šį laikotarpį augo tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje, išskyrus pastaruosius du metus. Ir vienam Lietuvos gyventojui tenka apie 10 tūkstančių litų tiesioginių užsienio investicijų. Tačiau tenka pripažinti, tai daug mažiau nei gauna estai. Akivaizdžiai džiugina Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) skirtumai: prieš 20 metų Lietuvos BVP (to meto kainomis) buvo tik 415 milijonų, o 2009 metais 92 milijardai litų.

Peržiūrint statistinius duomenis peršasi keista išvada, kad nereikia jokio ateities plano - 2030-iesiems. Užtektų pasiekti tai, ką turėjome ir sugebėjome 1990 metais, tik šio laikotarpio kainomis.


Šiame straipsnyje: ZuokasLietuva

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • D. Trumpas bus „Twitter“ valdovu
    D. Trumpas bus „Twitter“ valdovu

    JAV prasidėjo unikalus eksperimentas – Donaldo Trumpo prezidentavimas. Niekas nežino, kuo jis baigsis. ...

    3
  • Šviesos brėkšmas tarp pilkų politinių debesų
    Šviesos brėkšmas tarp pilkų politinių debesų

    Praėjusių metų politinės audros ir netikėtumai nesutrikdė daugelio pasaulio valstybių ekonomikų augimo. ...

  • Trukt už vadžių – vėl iš pradžių
    Trukt už vadžių – vėl iš pradžių

    Smagu stebėti, kaip iš užmaršties išnyra seniai matyti veidai. ...

  • Kiek pelno mokesčio sumokės bankai?
    Kiek pelno mokesčio sumokės bankai?

    Rašant straipsnį, jo antraštėje norėjosi paminėti "Lietuvos". Tačiau iš "Snoro" ar Ūkio bankų likus tik bankroto administratorių lesyklomis, šis žodis būtų iš esmės klaidingas. O klausimo (peln...

    5
  • Šventasis naivumas
    Šventasis naivumas

    O sancta simplicitas! (O, šventasis naivume! lot.). Taip sušuko šviesaus atminimo čekų nacionalinis didvyris, teologas ir kultūros veikėjas Janas Husas (1369–1415), pamatęs senutę, metančią malkų į laužą, ant kurio jis bu...

    5
  • Slogus B. Obamos palikimas
    Slogus B. Obamos palikimas

    Barackas Obama siekė iš naujo nustatyti Amerikos vietą pasaulyje, bet iš tikrųjų ją tik išklibino. Jo pakili retorika, demonstruota 2009 metais sakant kalbą Kaire arba 2014-aisiais – Estijoje, negalėjo atsverti atšiauri...

    3
  • Viena bėda – ne bėda
    Viena bėda – ne bėda

    Nelikus nė savaitei iki Donaldo Trumpo prisaikdinimo sausio 20 d., jau seniai viręs ažiotažas dėl būsimojo Amerikos prezidento sąsajų su neva jam rinkimus laimėti padėjusia Maskva pasiekė naują viršūnę, „pasklidus priekaištams...

    2
  • Pykčio ironija
    Pykčio ironija

    Atrodo, su Leonidu Donskiu mirė ir mintis, kad geriau gyventi „be pykčio“. Socialiniuose tinkluose kasdien kyla pasipiktinimo bangos. ...

    3
  • Ne laisvė, o nepriklausomybė!
    Ne laisvė, o nepriklausomybė!

    Minint Sausio 13-ąją pro akis neprasprūdo vienas įdomus dalykas – magiškas žodis LAISVĖ, nuolat artikuliuotas ne tik hegemoninės žiniasklaidos atstovų, bet ir politinio elito narių, kuris pamažu išstumia sąvoką NEPRIKLAUSOMYB...

    3
  • Klimato išdaigų būta ir senovėje
    Klimato išdaigų būta ir senovėje

    Šią žiemą jau kartą atlaikėme išbandymą šalčiu, dabar rūpestis – kaip gripo atsiginti. Juk permainingi orai su atlydžiais labai padidina galimybę peršalti. Lietuvoje dažnas pokalbis prasideda nuo orų aptarimo, dėm...

Daugiau straipsnių