A.Užkalnis: naiviųjų budulių piktos gyvenimo kertės

Elvyra Davainė. “Airija: tolima artima sala”. Vilnius, “Baltos lankos”, 2010.

Kiek keista rašyti apie šią knygą, nes girti neišeina, reikia rašyti kaip yra, bet vistiek atsiras protingų, kuriems susišvies, kad čia jau popso rašytojas ir ciniškas marketingistas Užkalnis, išleidęs apie Angliją vieną knygą ir parašęs antrą, bijo bijo bijo konkurencijos ir todėl štai varo.

Elvyros Davainės knygos privalumai yra du ir, jie nedideli. Pirmas: knyga trumpa, ir nemalonus skaitymo potyris nesitęsia ilgai. Antras: knyga autentiška, jau kaip iš gyvenimo, tai iš gyvenimo, ir kad maža nepasirodytų.

Tai apie ką man čia dabar pradėti, apie stilių ar apie turinį? Gal apie stilių. Jis klaikus – kažkas tarp delfio komentarų ir provincijos laikraščio kultūros rubrikos verkšlenimų.

Pasakysiu taip: net vidutinio kalibro blizgusis žurnalas su 25 patarimais kaip suvilioti vyrą pasiraukytų nuo tokios parūgusios ir negudrios kalbos sklaidos. Tik kartkartėmis prasiveržia koks gyvesnis žodis ar palyginimas (ir tai, įtariu, gal daugiau redaktorės nuopelnas), bet šiaip tai tarybinės žurnalistikos klišių, banalių metaforų ir pionieriško rašinėlio sąmojo jūra. Autorė mokykloje turbūt gaudavo vien penketus už rašinėlius ir buvo liet. k. ir. lit.  mokytojos numylėtinė.

Stilius patikimai spaudo visus mano mygtukus: atrodo, tyčia stengtasi įsiutinti tokius, kaip aš, ir užvis labiausiai nuolatiniais runkelinio plebso poteriais apie tai, kaip turi du diplomus, valdžia Lietuvoje visus apiplėšė, išvarė ir nesirūpina, niekam nereikalingi, ir būtent dėl to jie dabar sunkiu prakaitu uždirba karčią emigranto duoną tolimoje šalelėje. Duokit man nosinaitę, tuoj apsiverksiu; o paskui gal ir kibiriuką, jei galima, nes jau – žiaukt žiaukt – jaučiu refleksą.

Bet neleiskite man jūsų suklaidinti: tai labai naudingas paskaitymas, nes labai gerai supranti, prieinamai paaiškinama kodėl kai kurie žmonės turi ieškotis valytojos darbo ten, kur už valytojos darbą geriau moka (šiuo atveju, Airijoje). Todėl, kad niekam kitam, deja netinkami. Valytojos darbas pats savaime – ne problema; problema yra tai, kad kažkas autorei ir protagonistei pasakė, kad ji nusipelno geresnių pareigų, o ji tuo patikėjo.
Davainė knygoje primena, kad yra profesionali žurnalistė ir turi du diplomus, bet pagal profesiją dirbti negalinti, nes dabar žurnalistika yra tik prostitučių amatas. Ar girdit, tai dabar aš gausiu tą kibiriuką, kur prašiau, ar ne? Nes jau vėl reikia.

Klausiate manęs, ar yra knygoje apie tai, kad “gerai šiais laikais gyvena tik vagys ir spekuliantai”? Ne, ne visai tokiais žodžiais, bet štai jums prašom citata: “Tarybinė žurnalistika, psichologija ir etika, kurią dėstė universitete, irgi skatino išryškinti asmenybės gerąsias puses. Lietuvoje įsisiautėjus rinkos ekonomikai bei laukiniam kapitalizmui su tokiomis savo gerietiškomis pažiūromis atsidūriau už ekonomikos liberalizavimo laivo borto. Buvau išmesta kaip musė iš barščių. Rinkos ekonomikai reikia aštrių dantų, geležinių alkūnių ir nulinės sąžinės.” Aš kartoju, čia citata, ne mano parodija.

Apie Airiją skaitytojas sužinos nedaug, o ką sužinos, viskas bus žvilgsnis pro šlapią šluotą ir pamuilių kibirą: bent jau tulikų, purvinų grindų, riebaluotų pirštų ir čirškinamo aliejaus realijos nupieštos įtikinamai, nors ir pasikartojančiai. Autorės žvilgsnis visąlaik nukreiptas į apačią, prie šiukšlių, prie ten, kur labiau smirda – o pakelia ji akis tik tam, kad išvardintų matytų drabužių etiketes (tiesa, didelė dalis jų surašytos su klaidomis – net parduotuvė River Island komiškai tapo River Ireland, kas sukėlė nemažą pagyvėjimą ir juoką skaitančiųjų salėje).

Andrius Užkalnis. Protokolai

Vienas žodis, kurį autorė gausiai naudoja be klaidų, vis išversdama (kas sakė, kad knygoms kenkia išnašos?) yra fucking – tiesa, kai nori pasakyti shopping and fucking, tai jau irgi yra su klaida pirmąjame žodyje.

Nenuostabu: autorė vis primena, kaip jai prastai su anglų kalba, ir kas tuo drįstų abejoti? Iš teksto reikia suprasti, kad atvažiavo jos nemokėdama, o iš įterptų angliškų žodžių tragiškos rašysenos galima drąsiai spėti, kad tarp sumuštinių barų, taukuotų viešbučių virtuvių ir Hilfigerio marškinių prosinimo pas ponus nelabai ką ir išmoko, o jei ir išmoko, tai tik ne rašybos. Tai neprideda autorei autoriteto, bet sukuria puikią mažaraščių juodadarbių aplinkos autentiką ir gražiai kontekstualizuoja tuos minimus du diplomus, ypatingai kai autorė labai anglosaksiškai apie save vis užsimena, kad galvoja ne per greičiausiai ir susivokia ne per guviausiai (tiesa, tai mini be anglosaksiško lengvumo, su tuo pačiu nuolatiniu savęs gailėjimo mauduliu – matyt, irgi Lietuvos valdžia kalta, kad jai sunkiai daeina įvairūs dalykai arba telefonas įkrenta į vandens kibirą).

Probėgšmiais praslydęs paminėjimas apie tai, kad mobilusis telefonas išsikrovė jau traukinyje yra paskutinis potepis: išsikrovęs telefonas, kaip ir automobilyje kelionės metu pasibaigęs benzinas yra du požymiai, kad nuovokumo dalybose nebuvo stovėta arti pirmųjų eilių.
Turinį perpasakoti labai lengva: vargdienės autorės bastymasis Airijoje nuo vieno prasto darbo prie kito, dirbant įvairaus kalibro airių supervaizeriams ir krachaborams frančizių savininkams ir gyvenimas imigrantų prigrūstuose namuose įvairiose kompanijose su tokiomis pat piktomis vargšėmis, marozais važinėjančiais nedraustomis mašinomis, narkomanais, šliundrelėmis, smulkiomis vagilkomis ir sociopatais (sienos plonos, angos didelės: tuose namuose daugiausiai girgžda lovos, aimanuoja besimylinčios – o paskui besimušančios – poros ir smelkiasi žolės dūmelis). Jaukiai ir gyvai nuskambėjo autorės prisipažinimas, kad visa šobla namuose žiūri teliką, o licencijos neišsipirkę “taupumo sumetimais” – buvom nuėję parduotuvėn, pasiėmėm prekių, bet taupumo sumetimais neužsimokėjom ir išėjom; tegul moka tie, kas netaupo.

Viskas labai autentiška, labai depresyvu ir smarkiai kartojasi, bet pasilieka gyvas įspūdis, kad suveltas nelaimingas autorės gyvenimas puikiai atitinka jos suveltą, piktą, liūdną ir aimanuojantį charakterį.

Ar verta pirkti šią knygą? Labai verta. “Baltų lankų” išparduotuvėje – tik 20.00 Lt., kituose knygynuose kiek daugiau, bet vistiek labai geras vadovas – ne, ne po Airiją, o po savęs gailinčių, teatrališkai besiguodžiančių lūzerių negudrius ir pasikartojančius pasaulio suvokimo vingius.

Andrius Užkalnis. Protokolai


Šiame straipsnyje: Andrius Užkalnisemigrantai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Telemundo presenta. Yerushalayim
    Telemundo presenta. Yerushalayim

    Advento proga geopolitinio serialo scenarijaus autoriai žiūrovams pateikė net du netikėtus posūkius, kurie galbūt net nustelbs dabar madingus "Sostų karus" ("Game of Thrones", 2011) ir privers laukti naujų serijų. Kalbame apie Tarp...

    6
  • Beieškant vaizduotės prasmės
    Beieškant vaizduotės prasmės

    Vienoje interneto svetainių aptikau teiginį: "Vaizduotė – tikrovę pertvarkančio atspindėjimo procesas." Iki šiol maniau, kad vaizduotė yra paslaptingas žaidimų laukas, kurį kontroliuoju aš, o po Kauno fotografijos galeri...

    1
  • „Brexit“ ir suvereniteto susigrąžinimo iliuzija
    „Brexit“ ir suvereniteto susigrąžinimo iliuzija

    Briuselyje vyksta tradicinis Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovų susitikimas. Kaip kvietime į jį pastebėjo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas, tai pirmas po ilgesnės pertraukos ne krizės sąlygomis vykstantis s...

  • Giliai įkvepiame ir iškvepiame, atsipalaiduojame
    Giliai įkvepiame ir iškvepiame, atsipalaiduojame

    Mieli kolegos, diskutuojame, ar reikia mums Lietuvos sveikatos mokslų universiteto saulės. Įrodyta, kad priimant svarbius sprendimus svarbu būsimų įvykių vizualizacija. ...

  • Apskaičiuota avantiūra
    Apskaičiuota avantiūra

    Pinigai mėtėsi po kojomis, bet niekas jų nepakėlė. Kol galiausiai kuklaus provincijos krepšinio klubo vadovai nutarė surizikuoti. Ėmė ir pasiūlė sutartį skandalingiesiems broliams Ballams. Jau pirmosiomis dienomis ėmė aiškėti, kad t...

  • Piliakalnių vargai dėl kirčio
    Piliakalnių vargai dėl kirčio

    Naujosios sudėties Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ketvirtadienį pasiūlė pakeisti daugiau kaip 10 metų galiojusias ankstesnės komisijos rekomendacijas ir kai kurių žodžių kirčiavimą. Pavyzdžiui, geriau kirčiuoti nebe hèrcogienė ar...

    1
  • ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?
    ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?

    Nors karšta paskutiniųjų dienų tema dar vis yra JAV prezidento siūlymas pripažinti Jeruzalę kaip Izraelio sostinę, daug spaudos dėmesio vėl sulaukia ir Europa. Joje vyksta ne tik sunkios skyrybos, bet taip pat girdėti ir stiprūs balsai už da...

    1
  • Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška
    Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška

    Labai tikiuosi, kad emigrantai jau pradėjo savo kalėdinį užvažiavimą. Daugeliu požiūrių šis komentaras skirtas būtent jiems. ...

    4
  • Naujos kartos melagingos naujienos
    Naujos kartos melagingos naujienos

    Žalingi gandai yra politinio karo ginklas. Kremlius išmaniai jais naudojasi, kad mažintų pasitikėjimą ir sėtų nesantaiką. Tačiau tai, ką iki šiol regėjome – melagingų naujienų tinklalapiai, vogtos ir pakoreguotos informacijos n...

    1
  • Sudėtinga vaikystė
    Sudėtinga vaikystė

    Lietuvos Vyriausybei sukako vieneri. Pediatrų terminais tariant, kūdikystė perkopta. Galima konstatuoti, kad vaikas nuo įprastos raidos tarsi ir neatsilieka – dantys sudygo (nors yra įtarimų, kad naujagimiui tik užgimus kai kurie įtakingi dėdės...

    1
Daugiau straipsnių