Aušros vartai: paguoda sielai ir istorinė atmintis

Vilniuje visą šią savaitę vyksta Didieji Gailestingumo Motinos globos atlaidai. Tai ypatingos bažnytinės iškilmės, skirtos pagerbti Aušros vartų Dievo Motiną. 

Trunkančios oktavą, aštuonias dienas. O ši atlaidų tradicija radosi jau daugiau kaip prieš 300 metų.

Po sostinę ištikusios didelės nelaimės – siaubingo gaisro.

Tai aprašyta karmelitų vienuolio tėvo Hilariono 1761 metais išleistoje knygelėje, pavadintoje „Reliacija apie Švč. Mergelės Marijos paveikslą, Aušros vartuose prie Šv. Teresės basųjų karmelitų bažnyčios malonėmis garsėjantį“.

Skaudus Vilniaus istorijos puslapis; tėvas Hilarionas rašo: „1706 metų gegužės 18-ąją pagrįstai pelenų diena pavadintų kiekvienas, kuris tik išvystų Vilnių vos ne visą pelenais paverstą tą dieną, kurią Šventoji Dvasia ugniniais liežuviais savo apaštalus aplankė. Ugnis įsiplieskė per patį vidudienį netoli Šv. Mikalojaus bažnyčios iš vieno apgailėtino namelio ir daugybę puikių namų, vienuolynų, Dievo šventovių sunaikino. Mūsų bažnyčią ir vienuolyną ugnis taip pat iš abiejų pusių užpuolė taip, kad ankštame, kaip ir dabar, kieme kai kurie mediniai statiniai supleškėjo. Bet kai tik iš Aušros vartų du vienuoliai, tėvas Zacharijas ir brolis Urbonas, stebėdamiesi, kad nejunta jokio sunkumo, Paveikslą išnešė ir padėjo bažnyčioje, tuoj pat ugnis nuo vienuolyno ir bažnyčios atlyžo. Tuo metu Švč. Motina kai kurių maldingų asmenų buvo regėta su didžiu spindesiu stovinti ant mūsų karmelitų bažnyčios.“

Nuo to atmintino įvykio kasmet gegužės 18 dieną prie Aušros vartų miestelėnai susirinkdavo pasidžiaugti stebuklingu miesto išgelbėjimu. Ir visą dieną čia linksmai grodavo orkestrai. Tačiau naujos miesto bėdos užgožė gražią pavasario šventę...

1735 metais pradėta švęsti Dievo Motinos globos šventę. Laikas jai buvo paskirtas lapkričio antrą savaitę. Įsisteigė Švč. Mergelės Marijos brolija, kuriai popiežius Klemensas XIV davė dvi privilegijas, suteikiančias atlaidus. Toli pasklido garsas apie Vilniaus šventę ir jos metu patiriamas dangaus malones. XIX a. viduryje vilniškis rašytojas Vladislovas Syrokomlė taip vaizdingai apibūdino šią Vilniaus tradiciją: „Aštuonias dienas bažnyčia ir gatvė pripildyta žmonių; vakarinė litanija, nepaisant blogo tuo metu oro, suburia kasdien po kelis tūkstančius maldininkų... Paskutinė diena ar veikiau paskutinis vakaras, kurį laikomi baigiamieji mišparai, mažai teturi panašių visoje krikščioniškoje Europoje. Visi Vilniaus gyventojai pabyra į gatves, užpildo bažnyčią, galeriją ir užlieja didžiulę erdvę prieš Aušros vartus, vos ne iki Rotušės aikštės. O visi vartai ir visa gatvė – gausiai iliuminuoti; regis, kad tos ugnys išreiškia širdžių visuotinį užsidegimą Tai, kurios globos šventę pažymi. Atlaidai baigdavosi iškilmingu Loreto litanijos atlikimu, kuriame dalyvaudavo geriausi solistai ir miesto orkestras.“

Įspūdingas aprašymas; taip ir norėtųsi tokios tradicijos sugrįžimo.

Kiekviena detalė Aušros vartų koplyčioje turi savo iškalbingą istoriją. Štai keletas tokių. Galerijos arkados langai buvo įstiklinti 1830 metais. Pinigų tam paskyrė grafienė Apolinara Pliaterienė, pati čia praleidusi daug žvarbių vakarų melsdama sveikatos sirgusiam sūneliui. Tebūnie šilčiau kitoms motinoms, ieškančioms koplyčioje paguodos...

Galerijos sienoje pastebėsime atminimo lentą žinomos Lietuvos bajorų giminės atstovui kunigui Vladislovui Mykolui Zalieskiui, kuris tolimoje Šri Lankoje, Kandžio mieste pastatydino Aušros vartų Dievo motinai dedikuotą bažnyčią. O mokslui paliko 30 tūkstančių atogrąžų augalų piešinių kolekciją ir šūsnį etnografinių aprašymų...

Didis Dievo Motinos stebuklas, kad buvo išsaugoti šie vieninteliai iš dvylikos miesto bokštų ir vartų. Sunku būtų įsivaizduoti istorinį Vilnių, kunigaikščių miestą, netekusį visiškai gynybinių statinių. Aušros vartai gi per ilgus šimtmečius tapo ir lenkų, ir lietuvių kovos už laisvę bei valstybingumą simboliu. Buvo laikai, kai to siekta bendrai... Ir mūsų ginklui prie Aušros vartų sekėsi puikiai. 1661 m. Lietuvos pulkai pro juos įsiveržė į caro kariuomenės okupuotą sostinę. 1702 m. pro šiuos vartus pavyko išvyti švedus. Sakoma, tada neapsieita ir be stebuklo: vartai nutrūko nuo vyrių ir prislėgė priešo sargybinius, pasityčiojusius iš šventojo paveikslo.

1794 metais sukilėliai, vadovaujami Jokūbo Jasinskio, sėkmingai atmušė caro kariuomenę, bandžiusią ties Aušros vartais pralaužti jų gynybą.  

Iš turtingos miesto istorijos niekaip neišsirenkame datos, kuri taptų miesto gimimo diena, visų miestelėnų laukiama švente. Turbūt nerasime geresnės ir prasmingesnės kaip rugsėjo 6-oji, kada 1503-iaisiais buvo pradėta statyti miesto siena, kertinį akmenį padėjus ties Aušros vartais. Siena apglėbė gatvių ir gatvelių raizgalynę, sutelkdama ir paversdama visa tai tikru, užbaigtu miestu. Argi ši data nėra simboliška sostinės Vilniaus šventei?

Nereiktų prigalvoti dirbtinių švenčių ar skolintis jų iš kitų kraštų. Čia svarbiausia – tautos istorinė atmintis ir senosios miesto tradicijos. Dievo Motinos globos atlaidai kiekvienais metais turi skirtingą paskirtį; šių metų šūkis toks: Aušros vartų Švč. Mergelė Marija – Dievo ir žmonių tarnaitė.

Komentaras skaitytas per Lietuvos radiją.


Šiame straipsnyje: aušros vartaiLibertas Klimka

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    2
  • Mojavimas vėzdu po mūšio
    Mojavimas vėzdu po mūšio

    Lietuvos politikai ir diplomatai paskelbė karą Baltarusijos atominei elektrinei (AE). Tačiau kaminai Astrave toliau kyla, o netrukus iš jų ir dūmas ims rūkti. ...

    3
  • Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai
    Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai

    Kovo 20-sios vidurdienį Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasiekė orbitos pavasario lygiadienio tašką. Tai astronominė pavasario pradžia, daugelyje šalių pažymima kaip Žemės diena. O šios savaitės pabaigoje &ndash...

  • Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?
    Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

    Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji,  o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis &scaro...

    15
  • Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?
    Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?

    Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, gaivindami iniciatyvą apriboti atsiskaitymus grynaisiais, siekia neatsilikti nuo Europoje pastaruoju metu vis labiau įsivyraujančių madų. Nors įvardintos „lubos“ – 5 tūkst. eurų įmonėms ir 3 ...

    2
  • Alkoholio – tik per banką?
    Alkoholio – tik per banką?

    Asmeninėje gyvenimo dėžėje tarp sentimentus keliančių niekučių dulka ir pirkėjo vizitinė kortelė. Menantieji pirmąsias nepriklausomybės atkūrimo dienas, prisimena ir tuos, žvelgiant nūdienos žmogaus akimis, žmogiškąjį orumą žeminan...

    4
  • Kur slypi lietuvių laimės priežastys?
    Kur slypi lietuvių laimės priežastys?

    Šių metų JT Pasaulio laimės indekse Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis laimingesni ir kas dar labiau galėtų padid...

  • Kraupi Ievos istorija
    Kraupi Ievos istorija

    Baltos rožės ant kapo sudekoruotos. Žudikai sulaikyti. Tačiau kaip čia užmirši kraupią Ievos istoriją, jei tiems, kurie įpratę naudotis savo galva, kyla daugybė klausimų, nes oficialios versijos labai jau primena brolių Grimmų pasakas. ...

    9
  • Artėjant Vydūno 150-mečiui
    Artėjant Vydūno 150-mečiui

    Vydūnas Nobelio premijos laureato Thomo Manno teiginį – materija savo gelmėje yra nemateriali – atskleidė plačiau ir giliau. ...

Daugiau straipsnių