Aukštojo mokslo reforma: kuo giriatės, ponai?

„Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, - sakydavo mūsų protėviai. Tačiau gali būti, kad mūsų „atžalynas“ jau nebesupras šios išminties.

Tą patarlę supras nebent tie, kurie išvyksta studijuoti į užsienį, kur aukštasis mokslas nėra prabangių paslaugų sąraše.

Tikiu, kad jie perims ir tų šalių išmintį, jog negalima prekiauti likimais  ir riboti jauno žmogaus svajonių. O Lietuvoje universiteto diplomą reikės nusipirkti.

Tą popieriuką reikės įsigyti už didelius, greičiausiai, pasiskolintus pinigus.

Kodėl kertinė kiekvienos valstybės ateities perspektyva – švietimas ir aukštasisis mokslas - mūsų šalyje, švelniai tariant, „pakibo“ reformos būsenoje tarp neišbaigtų tikslų ir neaiškių vizijų? Juk laukiamo rezultato, suprantama, kuris būtų naudingas visiems Lietuvos žmonėms, kaip nėra, taip nėra.

Kol kas girdėti tik skambūs ditirambai aukštojo mokslo reformai iš valdančiųjų tribūnos. Ditirambai be argumentų ir rezultatų aptarimo. Taip ir norisi paklausti: „Tad kuo giriatės, ponai?“

Esame užsibrėžę grandiozinius planus - būti aukštųjų technologijų centru, kurti modernius produktus ir paslaugas bei stebinti pasaulį žinių ekonomika. Ar tai įmanoma pasiekti šalyje, kurioje aukštojo mokslo studijos įkandamos tik pasiturinčių tėvų vaikams, studijos, kurios, anot specialistų, neatitinka kainos ir kokybės santykio?

Kam gi buvo reiklainga ta aukštojo mokslo reforma ir kurgi jos saldūs vaisiai?

Sako, studentus, kaip ir viščiukus, reikia skaičiuoti rudenį. O valdantieji dabar viską skaičiuoja. Tegul paskaičiuoja, bet garsiai, kiek abiturientų pasirinko studijas užsienyje ir ar tie gabūs mūsų jaunieji protai nepapildė milžiniškos emigrantų bendruomenės.

Universitetai tuštėja, ponai... ir ne tik jie, bet ir, matyt, politikų galvos.

Tačiau, kažkam pilnėja piniginės, tiesa? Kas kurs tą pažangiosios Lietuvos viziją – pigi ir intelektuali darbo jėga iš Baltarusijos ir Ukrainos, o gal  Indijos ir Kinijos?  O gal neišsilavinusiai liaudžiai tereikia gražių pasakų apie inovacijas ir technologijas? Juk kuo mažiau išprūsusių, kritiškai ir kūrybiškai mąstančių, tuo lengviau kažkam išlaikyti valdžią?

Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Vienok, noriu tikėti, kad tie jaunieji Lietuvos piliečiai, vieną dieną ims taisyti šios kartos politikų klaidas.

Labai norėčiau matyti klestinčią Lietuvą. Žinau, kad mūsų šalis suklestės, nes mūsų viltis ir stiprybė – užsispyręs ir šviesus jaunimas. Gal aš ir naivus, bet... Tikiu, kad sunkiom sąlygom įgijęs išsilavinimą, mūsų jaunimas sugrįš su nauju požiūriu, idėjomis ir svarbiausia – iniciatyva, nes Per aspera ad asrtra...



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
Daugiau straipsnių