Aukštojo mokslo reforma: kuo giriatės, ponai?

„Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, - sakydavo mūsų protėviai. Tačiau gali būti, kad mūsų „atžalynas“ jau nebesupras šios išminties.

Tą patarlę supras nebent tie, kurie išvyksta studijuoti į užsienį, kur aukštasis mokslas nėra prabangių paslaugų sąraše.

Tikiu, kad jie perims ir tų šalių išmintį, jog negalima prekiauti likimais  ir riboti jauno žmogaus svajonių. O Lietuvoje universiteto diplomą reikės nusipirkti.

Tą popieriuką reikės įsigyti už didelius, greičiausiai, pasiskolintus pinigus.

Kodėl kertinė kiekvienos valstybės ateities perspektyva – švietimas ir aukštasisis mokslas - mūsų šalyje, švelniai tariant, „pakibo“ reformos būsenoje tarp neišbaigtų tikslų ir neaiškių vizijų? Juk laukiamo rezultato, suprantama, kuris būtų naudingas visiems Lietuvos žmonėms, kaip nėra, taip nėra.

Kol kas girdėti tik skambūs ditirambai aukštojo mokslo reformai iš valdančiųjų tribūnos. Ditirambai be argumentų ir rezultatų aptarimo. Taip ir norisi paklausti: „Tad kuo giriatės, ponai?“

Esame užsibrėžę grandiozinius planus - būti aukštųjų technologijų centru, kurti modernius produktus ir paslaugas bei stebinti pasaulį žinių ekonomika. Ar tai įmanoma pasiekti šalyje, kurioje aukštojo mokslo studijos įkandamos tik pasiturinčių tėvų vaikams, studijos, kurios, anot specialistų, neatitinka kainos ir kokybės santykio?

Kam gi buvo reiklainga ta aukštojo mokslo reforma ir kurgi jos saldūs vaisiai?

Sako, studentus, kaip ir viščiukus, reikia skaičiuoti rudenį. O valdantieji dabar viską skaičiuoja. Tegul paskaičiuoja, bet garsiai, kiek abiturientų pasirinko studijas užsienyje ir ar tie gabūs mūsų jaunieji protai nepapildė milžiniškos emigrantų bendruomenės.

Universitetai tuštėja, ponai... ir ne tik jie, bet ir, matyt, politikų galvos.

Tačiau, kažkam pilnėja piniginės, tiesa? Kas kurs tą pažangiosios Lietuvos viziją – pigi ir intelektuali darbo jėga iš Baltarusijos ir Ukrainos, o gal  Indijos ir Kinijos?  O gal neišsilavinusiai liaudžiai tereikia gražių pasakų apie inovacijas ir technologijas? Juk kuo mažiau išprūsusių, kritiškai ir kūrybiškai mąstančių, tuo lengviau kažkam išlaikyti valdžią?

Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Vienok, noriu tikėti, kad tie jaunieji Lietuvos piliečiai, vieną dieną ims taisyti šios kartos politikų klaidas.

Labai norėčiau matyti klestinčią Lietuvą. Žinau, kad mūsų šalis suklestės, nes mūsų viltis ir stiprybė – užsispyręs ir šviesus jaunimas. Gal aš ir naivus, bet... Tikiu, kad sunkiom sąlygom įgijęs išsilavinimą, mūsų jaunimas sugrįš su nauju požiūriu, idėjomis ir svarbiausia – iniciatyva, nes Per aspera ad asrtra...



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip būsto rinka pasitinka Z kartą?
    Kaip būsto rinka pasitinka Z kartą?

    Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia varto...

  • Protingi, talentingi, reikalingi, bet jau prarasti?
    Protingi, talentingi, reikalingi, bet jau prarasti?

    Programuotojas, dirbantis Berlyne. Inžinierė, neseniai baigusi Kembridžo universitetą. Tarptautinės įmonės vadovas Stokholme. Tai potencialūs Lietuvos darbo rinkos lyderiai – talentingi, tarptautinės darbo patirties turintys ir keliomis užsieni...

  • Lietuvos pramonė pavasarį pasitiko su nauja energija
    Lietuvos pramonė pavasarį pasitiko su nauja energija

    Statistikos departamento duomenimis, pramonės produkcija šių metų kovą buvo 5,8 proc. didesnė nei prieš metus. Suaktyvėjusios statybos Lietuvoje davė reikšmingą impulsą išgaunamosios pramonės plėtrai. Dėl to kasybos ir k...

  • Dėmesio, muzika!
    Dėmesio, muzika!

    Kiekvienais metais, prieš festivalį "Kaunas Jazz", įprasta susimąstyti, ką mūsų gyvenime ir visuomenėje reiškia muzika, koks jos vaidmuo didinant žmogaus empatiją, sėkmingesnį susikalbėjimą daugelyje socialinių ir š...

    1
  • Negaliojantis bilietas namo
    Negaliojantis bilietas namo

    Kasdienių diskusijų objektu ir vėl tapusia dvigubos pilietybės tema, regis, išdiskutuota tiek, kad kiekvienas galėjome virsti konstitucinės teisės žinovu. Jau nekalbant apie populiarumo tarp emigravusių tėvynainių siekiančius politikus ir po...

    3
  • „Brexit“ koziris Th. May politiniame lošime
    „Brexit“ koziris Th. May politiniame lošime

    Prieš porą dienų Jungtinės Karalystės (JK) premjerė T.May staiga pakeitė anksčiau ne kartą viešai išsakytą poziciją, jog neketina palaikyti pirmalaikių parlamento (Bendruomenių rūmų) rinkimų, ir pasiūlė juos organizuoti bi...

    1
  • Paminklas Vytautui
    Paminklas Vytautui

    Artėjant Atvelykiui, pasaulį pasiekė labai džiugi žinia – pastarąsias tris savaites vištos kiaušinius perintis keistuolis prancūzas menininkas pagaliau išperėjo viščiuką. ...

    1
  • Pavyzdys Lietuvai – Danija
    Pavyzdys Lietuvai – Danija

    Danijoje gyvena 5,7 mln. gyventojų (2017 m.), Lietuvoje – 2,8 mln. (oficialiai). Danijos parlamente (Folketinge) dirba 179 parlamentarai, o Lietuvos Seime – 141. Danija yra viena iš turtingiausių pasaulio valstybių, o Lietuva, geriausiu a...

    15
  • Varguoliai verkia ir dėl svogūnų lukštų
    Varguoliai verkia ir dėl svogūnų lukštų

    Turėtume pripažinti, kad prieš Velykas dažniausiai kalbame ne apie Jėzaus prisikėlimą, bet apie margučius: kas kiek suvalgo, kaip dažo? Socialinių tinklų eroje tokiems išvis dabar lengva. Vieni su kitais dalijasi dažymo būdais ir kito...

    10
  • Ar Turkija su Europa atsisveikino?
    Ar Turkija su Europa atsisveikino?

    Dar prieš sekmadienį vykusį Turkijos referendumą JAV nevyriausybinio strateginių studijų centro „Stratfor“ analitikai rašė, jog bet kuriuo atveju - priims ar atmes rinkėjai prezidento R. T. Erdogano siūlymą sustiprinti jo įg...

    1
Daugiau straipsnių