Aukštojo mokslo reforma: kuo giriatės, ponai?

„Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, - sakydavo mūsų protėviai. Tačiau gali būti, kad mūsų „atžalynas“ jau nebesupras šios išminties.

Tą patarlę supras nebent tie, kurie išvyksta studijuoti į užsienį, kur aukštasis mokslas nėra prabangių paslaugų sąraše.

Tikiu, kad jie perims ir tų šalių išmintį, jog negalima prekiauti likimais  ir riboti jauno žmogaus svajonių. O Lietuvoje universiteto diplomą reikės nusipirkti.

Tą popieriuką reikės įsigyti už didelius, greičiausiai, pasiskolintus pinigus.

Kodėl kertinė kiekvienos valstybės ateities perspektyva – švietimas ir aukštasisis mokslas - mūsų šalyje, švelniai tariant, „pakibo“ reformos būsenoje tarp neišbaigtų tikslų ir neaiškių vizijų? Juk laukiamo rezultato, suprantama, kuris būtų naudingas visiems Lietuvos žmonėms, kaip nėra, taip nėra.

Kol kas girdėti tik skambūs ditirambai aukštojo mokslo reformai iš valdančiųjų tribūnos. Ditirambai be argumentų ir rezultatų aptarimo. Taip ir norisi paklausti: „Tad kuo giriatės, ponai?“

Esame užsibrėžę grandiozinius planus - būti aukštųjų technologijų centru, kurti modernius produktus ir paslaugas bei stebinti pasaulį žinių ekonomika. Ar tai įmanoma pasiekti šalyje, kurioje aukštojo mokslo studijos įkandamos tik pasiturinčių tėvų vaikams, studijos, kurios, anot specialistų, neatitinka kainos ir kokybės santykio?

Kam gi buvo reiklainga ta aukštojo mokslo reforma ir kurgi jos saldūs vaisiai?

Sako, studentus, kaip ir viščiukus, reikia skaičiuoti rudenį. O valdantieji dabar viską skaičiuoja. Tegul paskaičiuoja, bet garsiai, kiek abiturientų pasirinko studijas užsienyje ir ar tie gabūs mūsų jaunieji protai nepapildė milžiniškos emigrantų bendruomenės.

Universitetai tuštėja, ponai... ir ne tik jie, bet ir, matyt, politikų galvos.

Tačiau, kažkam pilnėja piniginės, tiesa? Kas kurs tą pažangiosios Lietuvos viziją – pigi ir intelektuali darbo jėga iš Baltarusijos ir Ukrainos, o gal  Indijos ir Kinijos?  O gal neišsilavinusiai liaudžiai tereikia gražių pasakų apie inovacijas ir technologijas? Juk kuo mažiau išprūsusių, kritiškai ir kūrybiškai mąstančių, tuo lengviau kažkam išlaikyti valdžią?

Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Vienok, noriu tikėti, kad tie jaunieji Lietuvos piliečiai, vieną dieną ims taisyti šios kartos politikų klaidas.

Labai norėčiau matyti klestinčią Lietuvą. Žinau, kad mūsų šalis suklestės, nes mūsų viltis ir stiprybė – užsispyręs ir šviesus jaunimas. Gal aš ir naivus, bet... Tikiu, kad sunkiom sąlygom įgijęs išsilavinimą, mūsų jaunimas sugrįš su nauju požiūriu, idėjomis ir svarbiausia – iniciatyva, nes Per aspera ad asrtra...



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Paslaugus kvailys – pavojingesnis už priešą
    Paslaugus kvailys – pavojingesnis už priešą

    Lietuvos gynimo taryba pirmadienį nusprendė į karą su „Islamo valstybės“ (IS) teroristais siųsti Lietuvos specialiąsias pajėgas. Sprendimas pagrįstas ir politiškai svarbus. Tai Vilniaus signalas sąjungininkams, kad Lietuva yra ne t...

    4
  • Teroras Europoje ir begalvystė Amerikoje
    Teroras Europoje ir begalvystė Amerikoje

    Po pertraukos vėl žvelgiame į užsienio spaudą, kurioje, deja, vyrauja ne besibaigiančios vasaros, o nesibaigiančio teroro įkarštis Europoje, taip pat ir tebesitęsianti politinė sumaištis Amerikoje. ...

  • Sveikstanti Lietuva
    Sveikstanti Lietuva

    Laimutė Anužienė, iškiliai vadinamo Karaliaus Mindaugo centro (o realiai – "profkės") direktorė, pagaliau pasveiko. Pasveiko ir vis dar Seimo narys Kęstutis Pūkas. Abu, kaip žinoma, ūmai apsirgo, išaiškėjus kai ku...

  • Mokinio krepšelis – su kišenėmis
    Mokinio krepšelis – su kišenėmis

    Naujųjų mokslo metų išvakarėse sociologai suskaičiavo: beveik pusė Lietuvos moksleivių tėvų už savo vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus. 44 proc. yra pasirengę į atžalų mokslus investuoti papildomai – mokėti už pamokas ir pri...

    3
  • Dar kartą apie nelygybę
    Dar kartą apie nelygybę

    Lietuvos politinio elito atstovai kartoja, kad mūsų šalies tikslas – tapti Vakarų dalimi. Ir, nors iš lėto, bet užtikrintai Lietuva šį tikslą įgyvendina. Ar iš tiesų? ...

    4
  • Batams valyti – Konstitucija
    Batams valyti – Konstitucija

    Sočioji nomenklatūra net stena, kai mėgina pati sau išsiaiškinti, ko tie lietuviai sprunka į anglijas ir norvegijas. Kovai su emigracija kuriami šaunūs lozungai, samdomos brangios viešųjų ryšių agentūros, ir vis tiek...

    13
  • Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?
    Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

    Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. ...

    2
  • Lietuviškos tapatybės paieškos
    Lietuviškos tapatybės paieškos

    Nerti į lietuviškos tapatybės vandenis paskatino dvi aplinkybės, susijusios su Molėtų rajone esančiu Tumenčiznos dvaru arba jo likučiais. ...

    3
  • Įkalinti betono džiunglėse
    Įkalinti betono džiunglėse

    Nepaisant krikšto ir skaitmenizacijos, medis lietuviui – šventas. Nors seniai pamiršome tradiciją Sekminių dieną namus apkaišyti berželiais, vaikų gimimą vis dar įprasminame sodindami ąžuolus, o supratimą apie esteti...

    11
  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    5
Daugiau straipsnių