Atominė energetika: Rusija vs. Lietuva

Baltijos valstybių energetikos rinkos kontrolė: didžiulė Rusija prieš mažytę Lietuvą. Abi jos stato atomines elektrines, tačiau tik viena iš jų galėtų būti ekonomiškai rentabili – Maskva kovoja dėl savo monopolinės padėties.

Baltijos valstybėse prasidėjo naujos branduolinės varžybos. Kitaip nei Šaltojo karo laikais, kai dabartinės ES narės Estija, Latvija ir Lietuva dar tebebuvo Sovietų Sąjungos respublikos, dabar tai susiję ne su karine galia ir branduolinėmis raketomis. Vietoje jų - ekonominė įtaka, monopoliai ir monopoliniai pelnai. Šiandien kalbama apie „taikų“ branduolinės energijos panaudojimą - atomines elektrines, elektros tinklus ir milijardines investicijas.

Pagrindinės žaidėjos šiame branduoliniame “Monopolyje” yra dvi valstybės, kurios vargu ar galėtų būti labiau skirtingos. Maža Lietuva, stambiausia iš trijų Baltijos valstybių, turinti 3,7 milijono piliečių, ir Rusija su 142 milijonais. Žaidimo tikslas - bendros Baltijos valstybių ir, žvelgiant plačiau, gretimų ES šalių - Lenkijos ir Suomijos - energetinės rinkos kontrolė.

Rusija kontroliuoja svarbiausias energijos tiekimo linijas

Šiuo metu dėl tokios kontrolės varžosi Lietuva ir Rusija. Šiuo metu kortos abiejų pusių rankose. Lietuva kontroliuoja vienintelį dujotakį iš motininės Rusijos į Karaliaučiaus (Kaliningrado) eksklavą ir todėl turi tam tikrą spaudimo Maskvos atžvilgiu potencialą.

Tuo tarpu Rusija dar nuo komunistinių laikų, kai visi tinklai tarnavo Sovietų Sąjungos poreikiams, savo rankose išlaikė svarbiausias energijos tiekimo linijas: visus dujų ir naftos vamzdynus bei svarbiausius elektros kabelius.Šį monopolį Rusija praeityje agresyviai išnaudojo.

Parduodama dujas, Lietuvos Prezidentės D.Grybauskaitės žiniomis, iš Lietuvos ji reikalauja 38 procentais didesnės sumos negu iš Vokietijos, naftotiekį į naftos perdirbimo įmonę Mažeikiuose uždarė dėl „techninių problemų“, kai įmonė Maskvos nepasitenkinimui buvo parduota pirkėjui iš Lenkijos, o ne iš Rusijos.
Visagine planuojama nauja atominė elektrinė

Dabar visų žaidėjų žvilgsniai krypsta į branduolinę energetiką. 2010-ųjų pradžioje Lietuva uždarė dar komunistiniais laikais pastatytą Ignalinos atominę elektrinę. Tai atlikti ji turėjo įsipareigoti dar stojimo į ES sutartyje, nes reaktoriaus konstrukcija atitiko katastrofą patyrusios Černobylio elektrinės. Kadangi elektrinė anksčiau aprūpindavo visą Pabaltijį, regionas ėmė susidurti su trūkumais.

Todėl Baltijos valstybės kartu su Lenkija paskelbė planus trūkstamą kiekį padengti pastačius naują atominę elektrinę Visagine (visai šalia uždarytosios Ignalinos elektrinės). Kaip šiam laikraščiui sakė Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas, tuo atveju, jeigu užsienio investuotojui būtų leista turėti 51 proc. naujosios jėgainės akcijų, kitas lygiomis dalimis norėtų pasidalyti keturios dalyvaujančios valstybės. „Strateginio investuotojo“ parinkimo procesas turi duoti rezultatą dar šiemet. Ir 2020 m. naujoji elektrinė galėtų įsijungti į tinklą.

Rusija: iš Kaliningrado dominuoti Baltijos ir Lenkijos rinkojeČia į žaidimą įsitraukia Rusija. Kol baltai vargsta su sudėtingais savo konkurso formalumais, Maskva jau seniai siekia visus jų skaičiavimus perbraukti storu brūkšniu. Metodas - nuožmi konkurencija. Mažai Vakarų pastebėta prieš kurį laiką Kaliningrado eksklave prie Baltijos jūros prasidėjo naujos atominės elektrinės, pavadintos „Baltijos elektrinė“, statyba.

Jos planuojami 2300 megavatų galėtų užpildyti Baltijos ir Lenkijos rinką.
Aleksejus Ignatjevas iš Kaliningrado srities regioninės plėtros agentūros šiam laikraščiui patvirtino, kad elektrinė, visų pirma, numatyta elektros eksportui. Anot spaudos pranešimų, pirmasis blokas galėtų būti įjungtas į tinklą 2016 m. ir tokiu būtų iš lenktynių eliminuotų lėtesnį baltiškąjį konkurentą.

Viso labo Rusijos blefas?

Norėdami užsitikrinti rinką, rusai jau pradėjo ieškoti partnerių. Neseniai Lenkija patvirtino gavusi pasiūlymą bendradarbiauti. Jeigu Varšuva pasiūlymą priimtų (tuo pasitraukdama iš Visagino projekto), baltiškoji atominė elektrinė būtų praktiškai numarinta jau vien dėl to, kad Šiaurės Lenkijai aprūpinti reikalingos naujos jungtys būtų tiesiamos ne į Lietuvą, kaip šiandien planuojama, bet į Kaliningradą.

Tačiau iki to dar toli. Vilniuje daugelis netiki, kad Rusijos atominės elektrinės planas ir milijardinės investicijos į jį yra rimta. Lietuvos užsienio reikalų ministras Ažubalis šiam laikraščiui sakė, kad naujajai jėgainei trūksta visko, ko reikia tokiam projektui: tiekimo linijų, vartotojų, partnerių. Galbūt, mano stebėtojai Vilniuje, Rusijos projektas tėra blefas, kuris atbaidytų Vakarų investuotojus nuo dalyvavimo didžiajame lietuvių projekte.

Rusija kovoja dėl savo monopolio

Rusijos elektrinės statybą užsienio reikalų ministras Ažubalis laiko, visų pirma, „bandymu daryti įtaką investuotojams“. Visagino nesėkmės atveju Rusija galėtų liautis toliau įgyvendinusi savo neadekvataus dydžio projektą, nes jos energetiniam monopoliui Pabaltijyje pavojus nebegrėstų.Kaip tokio „blefo“ požymį, kai kas įvardija rusų atliktą būsimos atominės elektrinės Kaliningrade poveikio aplinkai studiją, kuri, Ažubalio manymu, yra perdėm skylėta. Lietuvos prašymą atsakyti į jai rūpimus klausimus, kaip tai numatyta Espoo konvencijoje (įpareigojančioje jas pasirašiusias valstybes keistis duomenimis apie tokius reikšmingus projektus), Rusija atsisakė patenkinti, motyvuodama tuo, kad konvencija Rusijoje neratifikuota.

Taigi branduolinis pokeris tolimiausiame ES pakraštyje vyksta visu smarkumu. Atominių elektrinių planus forsuoja dvi vyriausybės. Abi jos žino, kad sėkmingas gali būti tik vienas iš jų projektų. Potencialaus investuotojo konkursą paskelbusi Lietuva šiuo metu jų skaičių apribojo iki penkių dalyvių ir konsorciumų, kurių pavadinimus vyriausybė laiko paslaptyje. Sprendimas turi būti priimtas dar šiemet. Tuo tarpu Rusija statybos darbus pradėjo jau vasario mėnesį. Nuo šios partijos pabaigos galiausiai priklausys ir tai, ar rytinis ES pakraštys gali įveikti Rusijos energetikos monopolį - paskutinį dar likusį Sovietų Sąjungos galios bastioną.


Šiame straipsnyje: atominė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Visuotinis celibatas
    Visuotinis celibatas

    Kažkaip jau sunku pasitikėti partine sistema Lietuvoje. Tradicinės partijos vienaip ar kitaip prisidirbo, tad tampa itin lengva sukurti tokią neva partiją, kuri dabar ir valdo, tik nelabai žino, kaip tą daryti, ir neturi konstruktyvių idėjų. Telieka ...

    7
  • Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs
    Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs

    SEB banko užsakymu atlikta būsto kainų lūkesčių apklausa rodo, kad kovą gyventojų, manančių, kad būstas brangs, dalis buvo didžiausia nuo 2014 metų pradžios. Jau 59 proc. apklaustųjų praėjusį mėnesį teigė, kad būsto kaina per artimiausius...

  • Kapitalistai įgyvendina marksistų svajones
    Kapitalistai įgyvendina marksistų svajones

    Netrukus gyvensime taip, kaip tikėjosi marksistai. Tačiau taip nutiks tik dėl to, kad tuo pasirūpino kapitalistai. Skamba neįtikėtinai? Bet tai tiesa. ...

    3
  • Medinis premjeras
    Medinis premjeras

    Realių darbų nematyti, tačiau Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis šypsosi ir laido primityvius juokelius. Tautoje tai vadinama mediniais bajeriais. ...

    2
  • Pasitvirtino senolių išmintis
    Pasitvirtino senolių išmintis

    Šiemet kuo tiksliausiai pasitvirtino senolių išmintis, apibūdinanti balandžio mėnesio orus: „Viena diena motina, kita diena – močeka“. Tik saulutė kiek ilgiau pamalonindavo  šiluma, tuoj užslinkdavo pilkas gr...

  • Pavasarinis daltonizmas
    Pavasarinis daltonizmas

    Pavasaris spalvų šiemet mums kol kas šykštus. Jau nekalbant apie, kad šią ašarų pakalnę jis išvis pamiršo. ...

    1
  • Kuriuo keliu pasuks prancūzai?
    Kuriuo keliu pasuks prancūzai?

    Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai daug ką nustebino, ypač pačius prancūzus. „Tai istorinis poslinkis“, sušuko didžiausią prestižą turintis Paryžiaus dienraštis „Monde“. ...

  • Kas sieja žirafą ir mokesčių mokėtoją?
    Kas sieja žirafą ir mokesčių mokėtoją?

    Gamtoje mažiausiai miega žirafa – vos dvi valandas per parą. Negana to, ji miega labai neramiai. Žirafa saugosi įvairių plėšriųjų žvėrių ir miega su pertraukomis, naktimis, dažniausiai po 5 minutes. ...

    5
  • Visi prieš vieną!
    Visi prieš vieną!

    Prancūzijos prezidento rinkimų pirmąjį turą laimėjęs Emanuelis Macronas – spalvinga asmenybė: jis ir kairysis, ir dešinysis, ir nacionalistas, ir globalistas. Žodžiu, visų galų meistras. ...

    10
  • Prancūziškasis deja vu
    Prancūziškasis deja vu

    Progresyvieji europiečiai gali trumpam atsikvėpti: Prancūzijos maištininkams pritrūko jėgų naujajai revoliucijai įvykdyti. Užsimoję per vieną mūšį užimti savąją bastiliją – Eliziejaus rūmus – ultranacionalistai patyr...

    2
Daugiau straipsnių