Atominė energetika: Rusija vs. Lietuva

Baltijos valstybių energetikos rinkos kontrolė: didžiulė Rusija prieš mažytę Lietuvą. Abi jos stato atomines elektrines, tačiau tik viena iš jų galėtų būti ekonomiškai rentabili – Maskva kovoja dėl savo monopolinės padėties.

Baltijos valstybėse prasidėjo naujos branduolinės varžybos. Kitaip nei Šaltojo karo laikais, kai dabartinės ES narės Estija, Latvija ir Lietuva dar tebebuvo Sovietų Sąjungos respublikos, dabar tai susiję ne su karine galia ir branduolinėmis raketomis. Vietoje jų - ekonominė įtaka, monopoliai ir monopoliniai pelnai. Šiandien kalbama apie „taikų“ branduolinės energijos panaudojimą - atomines elektrines, elektros tinklus ir milijardines investicijas.

Pagrindinės žaidėjos šiame branduoliniame “Monopolyje” yra dvi valstybės, kurios vargu ar galėtų būti labiau skirtingos. Maža Lietuva, stambiausia iš trijų Baltijos valstybių, turinti 3,7 milijono piliečių, ir Rusija su 142 milijonais. Žaidimo tikslas - bendros Baltijos valstybių ir, žvelgiant plačiau, gretimų ES šalių - Lenkijos ir Suomijos - energetinės rinkos kontrolė.

Rusija kontroliuoja svarbiausias energijos tiekimo linijas

Šiuo metu dėl tokios kontrolės varžosi Lietuva ir Rusija. Šiuo metu kortos abiejų pusių rankose. Lietuva kontroliuoja vienintelį dujotakį iš motininės Rusijos į Karaliaučiaus (Kaliningrado) eksklavą ir todėl turi tam tikrą spaudimo Maskvos atžvilgiu potencialą.

Tuo tarpu Rusija dar nuo komunistinių laikų, kai visi tinklai tarnavo Sovietų Sąjungos poreikiams, savo rankose išlaikė svarbiausias energijos tiekimo linijas: visus dujų ir naftos vamzdynus bei svarbiausius elektros kabelius.Šį monopolį Rusija praeityje agresyviai išnaudojo.

Parduodama dujas, Lietuvos Prezidentės D.Grybauskaitės žiniomis, iš Lietuvos ji reikalauja 38 procentais didesnės sumos negu iš Vokietijos, naftotiekį į naftos perdirbimo įmonę Mažeikiuose uždarė dėl „techninių problemų“, kai įmonė Maskvos nepasitenkinimui buvo parduota pirkėjui iš Lenkijos, o ne iš Rusijos.
Visagine planuojama nauja atominė elektrinė

Dabar visų žaidėjų žvilgsniai krypsta į branduolinę energetiką. 2010-ųjų pradžioje Lietuva uždarė dar komunistiniais laikais pastatytą Ignalinos atominę elektrinę. Tai atlikti ji turėjo įsipareigoti dar stojimo į ES sutartyje, nes reaktoriaus konstrukcija atitiko katastrofą patyrusios Černobylio elektrinės. Kadangi elektrinė anksčiau aprūpindavo visą Pabaltijį, regionas ėmė susidurti su trūkumais.

Todėl Baltijos valstybės kartu su Lenkija paskelbė planus trūkstamą kiekį padengti pastačius naują atominę elektrinę Visagine (visai šalia uždarytosios Ignalinos elektrinės). Kaip šiam laikraščiui sakė Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas, tuo atveju, jeigu užsienio investuotojui būtų leista turėti 51 proc. naujosios jėgainės akcijų, kitas lygiomis dalimis norėtų pasidalyti keturios dalyvaujančios valstybės. „Strateginio investuotojo“ parinkimo procesas turi duoti rezultatą dar šiemet. Ir 2020 m. naujoji elektrinė galėtų įsijungti į tinklą.

Rusija: iš Kaliningrado dominuoti Baltijos ir Lenkijos rinkojeČia į žaidimą įsitraukia Rusija. Kol baltai vargsta su sudėtingais savo konkurso formalumais, Maskva jau seniai siekia visus jų skaičiavimus perbraukti storu brūkšniu. Metodas - nuožmi konkurencija. Mažai Vakarų pastebėta prieš kurį laiką Kaliningrado eksklave prie Baltijos jūros prasidėjo naujos atominės elektrinės, pavadintos „Baltijos elektrinė“, statyba.

Jos planuojami 2300 megavatų galėtų užpildyti Baltijos ir Lenkijos rinką.
Aleksejus Ignatjevas iš Kaliningrado srities regioninės plėtros agentūros šiam laikraščiui patvirtino, kad elektrinė, visų pirma, numatyta elektros eksportui. Anot spaudos pranešimų, pirmasis blokas galėtų būti įjungtas į tinklą 2016 m. ir tokiu būtų iš lenktynių eliminuotų lėtesnį baltiškąjį konkurentą.

Viso labo Rusijos blefas?

Norėdami užsitikrinti rinką, rusai jau pradėjo ieškoti partnerių. Neseniai Lenkija patvirtino gavusi pasiūlymą bendradarbiauti. Jeigu Varšuva pasiūlymą priimtų (tuo pasitraukdama iš Visagino projekto), baltiškoji atominė elektrinė būtų praktiškai numarinta jau vien dėl to, kad Šiaurės Lenkijai aprūpinti reikalingos naujos jungtys būtų tiesiamos ne į Lietuvą, kaip šiandien planuojama, bet į Kaliningradą.

Tačiau iki to dar toli. Vilniuje daugelis netiki, kad Rusijos atominės elektrinės planas ir milijardinės investicijos į jį yra rimta. Lietuvos užsienio reikalų ministras Ažubalis šiam laikraščiui sakė, kad naujajai jėgainei trūksta visko, ko reikia tokiam projektui: tiekimo linijų, vartotojų, partnerių. Galbūt, mano stebėtojai Vilniuje, Rusijos projektas tėra blefas, kuris atbaidytų Vakarų investuotojus nuo dalyvavimo didžiajame lietuvių projekte.

Rusija kovoja dėl savo monopolio

Rusijos elektrinės statybą užsienio reikalų ministras Ažubalis laiko, visų pirma, „bandymu daryti įtaką investuotojams“. Visagino nesėkmės atveju Rusija galėtų liautis toliau įgyvendinusi savo neadekvataus dydžio projektą, nes jos energetiniam monopoliui Pabaltijyje pavojus nebegrėstų.Kaip tokio „blefo“ požymį, kai kas įvardija rusų atliktą būsimos atominės elektrinės Kaliningrade poveikio aplinkai studiją, kuri, Ažubalio manymu, yra perdėm skylėta. Lietuvos prašymą atsakyti į jai rūpimus klausimus, kaip tai numatyta Espoo konvencijoje (įpareigojančioje jas pasirašiusias valstybes keistis duomenimis apie tokius reikšmingus projektus), Rusija atsisakė patenkinti, motyvuodama tuo, kad konvencija Rusijoje neratifikuota.

Taigi branduolinis pokeris tolimiausiame ES pakraštyje vyksta visu smarkumu. Atominių elektrinių planus forsuoja dvi vyriausybės. Abi jos žino, kad sėkmingas gali būti tik vienas iš jų projektų. Potencialaus investuotojo konkursą paskelbusi Lietuva šiuo metu jų skaičių apribojo iki penkių dalyvių ir konsorciumų, kurių pavadinimus vyriausybė laiko paslaptyje. Sprendimas turi būti priimtas dar šiemet. Tuo tarpu Rusija statybos darbus pradėjo jau vasario mėnesį. Nuo šios partijos pabaigos galiausiai priklausys ir tai, ar rytinis ES pakraštys gali įveikti Rusijos energetikos monopolį - paskutinį dar likusį Sovietų Sąjungos galios bastioną.


Šiame straipsnyje: atominė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    5
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių