A.Šimaitis: dėl ligoninių sujungimo siūlau surengti konferenciją-pasitarimą

Gerbiamas Klaipėdos mere p. Rimantai Taraškevičiau, visų pirma norėčiau dar sykį Jums padėkoti ne tik už suteiktą galimybę praėjusių metų gruodžio mėnesį pristatyti savo idėjas dėl Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos sveikatos apsaugos vystymo, bet ir už puikų nuotraukų rinkinį apie Klaipėdą, kuris man primena tą nuoširdžią, atvirą ir geros dvasios kupiną atmosferą susitikimo metu.

Nors nuo mūsų susitikimo 2009 m. gruodžio 17 dieną praėjo ne tiek daug laiko, tačiau per tą laiką Klaipėdos medicinos gyvenime buvo nemažai įvykių. Kai kuriuose iš jų aktyviai dalyvavau pats. Kitus tiesiog stebėjau ir bandžiau suvokti bei perprasti įvykių eigą ir prasmę.

2010 m. sausio 15 dieną Klaipėdoje įvyko konferencija „Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos“. Ją organizavo Klaipėdos universitetas bei Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė sveikatos apsaugos reformai remti. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 100 gydytojų, specialistų, pacientų, Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos atstovų.

Konferencijos rezoliucijoje siūloma steigti Klaipėdos ligoninių asociaciją, kuriai vadovautų Vakarų Lietuvos medikų taryba. Tai būtų kolektyvinis valdymo modelis, kuriame harmoningai derėtų horizontalūs ir vertikalūs valdymo metodai. Apie kolektyvinius valdymo metodus, kaip apie priemonę valdymo efektyvumui gerinti, taip pat užsimena ir Sveikatos apsaugos ministerija, pristatydama reformos metmenis. Tokie metodai Lietuvoje iki šiol nebuvo diegiami.

Vasario 5 dieną parlamentarės Agnės Bilotaitės iniciatyva įvyko susitikimas su Seimo pirmininke Irena Degutiene, kuriai pristačiau konferencijos išvadas. Seimo pirmininkė pritarė trečiojo universiteto centro įkūrimo idėjai ir taip pat išreiškė mintį apie forumo-diskusijos organizavimą. Šios iniciatyvos ėmėsi parlamentarai Agnė Bilotaitė, Pranas Žeimys ir Evaldas Jurkevičius. Vasario 20 dieną kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir į Klaipėdos savivaldybę su pasiūlymu organizuoti forumą.

Gegužės mėnesį įvyko Klaipėdos savivaldybės posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas  neperduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) steigėjo teisių ministerijai. Klaipėdos savivaldybė pasiūlė Klaipėdos jūrininkų ligoninę prijungti prie KUL, o Klaipėdos apskrities ligoninės (KAL) steigėjo teises perduoti savivaldybei. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija  nesutiko su tokia pozicija ir apskrities viršininko pasiūlymu Klaipėdos apskrities ligoninės steigėjo teisės buvo perduotos ministerijai. Vėliau ši ligoninė pasivadino Respublikinės Klaipėdos ligoninės vardu, o Klaipėdos jūrininkų ligoninei suteiktas Klaipėdos ligoninės pavadinimas.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų informacija apie tai, kad jie ruošia įstatymo projektą, pagal kurį Seimui bus siūloma įgyvendinti ministerijos siūlomą ir vyriausybės patvirtintą restruktūrizacijos planą. Plano esmė – sujungti (o ne prijungti, kaip siūlo Klaipėdos savivaldybė) Klaipėdos universitetinę ir Klaipėdos ligonines, steigėjo teises perduodant ministerijai.

Viceministras G. Valiukonis teigia, kad jis nieko nėra girdėjęs apie Klaipėdos universiteto bei Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti rengtą konferenciją, jos rezoliuciją. Jis taip pat teigia nieko negirdėjęs apie šios grupės  rugpjūčio mėnesio rezoliuciją, kuria ministerija ir savivaldybė raginama surengti viešą forumą dėl  Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos sveikatos apsaugos ateities.

Iki šiol spaudoje buvo girdėti tik įvairių suinteresuotų pusių įvairūs pareiškimai su dar įvairesnėmis nuomonėmis. Tačiau visos šios pusės nėra nė karto susitikę konstruktyviam, atviram ir viešam pokalbiui-diskusijai. Todėl kitas racionalus žingsnis turėtų būti ne svarstymas Seime, bet tokios diskusijos organizavimas. Šioje diskusijoje visos suinteresuotos pusės galės išsakyti savo pasiūlymus bei viziją, kaip geriau teikti aukščiausio lygio paslaugas Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos gyventojams.

Dėl to siūlyčiau surengti konferenciją-pasitarimą. Konferencijos pavadinimas galėtų būti toks – „Sveikatos apsaugos paslaugų teikimo Vakarų Lietuvoje vizija“. Pranešėjais siūlyčiau visų trijų suaugusiųjų ligoninių vyr. gydytojus: Joną Sąlygą, Vincą Janušonį, Romualdą Sakalauską. Taip pat turėtų pasisakyti pacientų organizacijų atstovai, SAM atstovas, Seimo sveikatos reikalų komiteto atstovas, Vilniaus universiteto atstovas, Kauno universiteto atstovas, Klaipėdos savivaldybės atstovas, Klaipėdos universiteto rektorius, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto atstovas bei Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti atstovas.

Tokia diskusija yra reikalinga ne tik tam, kad būtų parodyta, jog galima atvirai, skaidriai diskutuoti, bet daug svarbiau, kad pacientai, visuomenė, medikų bendruomenė matytų, jog sprendimai nėra priimami tik ministerijos, savivaldybės ar Seimo koridoriuose bei kabinetuose.

Tik skaidriai, atvirai ir viešai diskutuojant sprendimai gali būti tvarūs, tik jais pasitikės ir tikės visuomenė ir tik jie gali atnešti ilagalaikę naudą. To šiandien labai reikia ne tik Vakarų Lietuvos, bet visos Lietuvos žmonėms.


Šiame straipsnyje: ligoninių pertvarka

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Nors Liberalų sąjūdžiui daug kas norėtų įteikti „vilko bilietą“, bet medine dėžute su eurais liberalizmo sunaikinti nepavyks. Liberalų sąjūdyje dirba daug sąžiningų ir dorų žmonių, tvirtai žinančių, kad liberalus...

    7
  • Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu
    Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu

    Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau p...

  • Lietuviški deimančiukai
    Lietuviški deimančiukai

    Lietuvos krepšinio daigų nenumarins jokie graikiški nitratai, sugerti tarptautiniuose arimuose. Šalies krepšinio lygos (LKL) jubiliejinio, 25-ojo sezono startas stebuklų neparodė, bet nuteikė maloniai. Ypač tuos, kurie vertina ...

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

    2
  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    8
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    11
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
Daugiau straipsnių