Arkivyskupas prieš tariamą „donorystę“ už pinigus

Reaguodamas į diskusijas, kuriomis finansiniai lobistai manipuliuoja donorystės sąvoka ir jos naudojimu dirbtiniam apvaisinimui, Vyskupų Konferencijos Pirmininkas Sigitas Tamkevičius trečiaidenį Sveikatos apsaugos ministrui Raimundui Šukiui nusiuntė viešą laišką, praneša Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba.

Laiške sakoma:

„Per dvidešimt Nepriklausomybės metų Lietuvoje organų ir audinių  donorystė sunkiai  skynėsi kelią į žmonių sąmonę bei realią praktiką kasdieniniame gyvenime. Lietuvos Katalikų Bažnyčia svariai prisidėjo prie teisingos donorystės sampratos, praktikos sklaidos bei nuolat skatino ir palaikė kilnią donorystės misiją. Savo prigimtimi donorystė yra altruistinis būdas neatlygintinai dovanoti organą arba audinį, išreiškiant meilę artimui. Visi kartu džiaugiamės išgelbėtomis gyvybėmis, sugrąžintais pilnaverčiais gyvenimais.

Pastaruoju metu nerimą kelia tai, kad, svarstant dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo įstatymų projektus, yra norima įteisinti vadinamąją  lytinių  ląstelių „donorystę“, kuri iš principo negali būti vadinama donoryste tikrąja to žodžio prasme, nes ji nėra susijusi su gydymu: donorystės atveju yra gydoma liga, gelbstint žmogaus gyvybę, tuo tarpu lytinių ląstelių „donorystės“ atveju – tampama tėvu arba motina, tačiau neišsprendžiama nevaisingumo problema. Ketinimai įteisinti lytinių ląstelių donorystę kelia daug etinių problemų, nes iš vaiko atimama prigimtinė, JT Vaiko teisių konvencijos pripažįstama, teisė žinoti savo biologinius tėvus. Be to, lytinių ląstelių „donorystės“ atveju pažeidžiama santuoka kaip vyro ir žmonos nedaloma vienovė ir iškreipiama šeimos samprata.

Įsigilinant į svarstomų dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo projektus, yra nesuvokiama, kad visa ši „donorystė“ ir jos priežiūra bei „perteklinių“ embrionų laikymas atsidurtų Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijoje.  Audinių, skirtų transplantacijai, tvarkymas ir laikymas kartu su lytinėmis ląstelėmis ir embrionais, kurie turėtų būti po penkių metų sunaikinami,  nebūtų suderinamas su donorystės idėja, nes jai svetimas gyvybės naikinimas. Tai gali sukelti žmonių nepasitikėjimą  pačios donorystės kilnumu, nes atsirastų finansinis aspektas, kuris iš esmės prieštarauja neatlygintinai donorystės sampratai. To pasėkoje dar labiau sumažės ir taip trūkstamų donorų. Dėl kylančių moralinių prieštaravimų Bažnyčia ateityje mato apsunkintą tolimesnį bendradarbiavimą remiant ir palaikant  donorystę. Susirūpinimą kelia tai, kad tokie neapdairūs Valstybės veiksmai sukompromituos donorystę ir daug pacientų praras galimybę išgyventi.

Tikimės, kad svarstomi ir  rengiami įstatymų projektai nesumenkins ir nediskredituos pačios donorystės sampratos ir praktikos.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    5
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    9
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

  • Dvylika Vilniaus apaštalų
    Dvylika Vilniaus apaštalų

    Prasidėjo tokia reikšminga šventinė savaitė... O kas svarbiausia šventėje? Tikriausiai neapsiriksime sakydami, kad ne tiek žvilgsnis į praeitį, kiek išsakomos viltys ateičiai. ...

    3
  • Nereikia mums bijoti imigrantų
    Nereikia mums bijoti imigrantų

    Nereikia mums bijoti imigrantų, o, atvirkščiai, reikėtų galvoti apie veiksmingesnę politiką, skatinančią imigraciją. ...

    13
Daugiau straipsnių