Architektūra Lietuvai nereikalinga?

Lietuvos architektų rūmai yra labai susirūpinę dėl būsimų architektūros studijų kokybės. Susirūpinimą sukėlė šį rudenį švietimo ir mokslo ministerijos pradėtas ambicingas projektas - švietimo sistemos reforma, dar labiau integruojant ją į bendrą ES šalių sistemą.

Vienas šio projekto žingsnių - peržiūrėti Mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikaciją. Tačiau ne veltui liaudies išmintis byloja, kad pragaras gerais norais grįstas: kai kurie suinteresuoti asmenys pasistengė, kad naujai parengtame Mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikatoriuje rastųsi naujos, neegzistuojančios, niekur nepatvirtintos specialybės.

Būtent taip nutiko su architektūros kryptimi, kuri nuo rugsėjo mėnesio rengiamame projekte kaitaliojama tai į vieną, tai į kitą pusę.

Pusės čia labai aiškios: pirmoji - iki šiol egzistavusi paprasta, logika ir supratimu grįsta aukštojo mokslo architektūros krypties sistema. Jos esmė - architektai yra menininkai, kuriuos profesija įgalina matyti ir mąstyti plačiai. Labai svarbu įsisąmoninti, kad architektūra - tai ne tik pavienis statinys. Jo užuomazgos prasideda žymiai anksčiau, jau planuojant bendrą šalies urbanistinį veidą; o ir vėliau - rengiant atskirų miestų, miestelių bendruosius, specialiuosius planus.

Teritorijų planavimas yra it pagrindas, tvirtai laikantis atskirus objektus krūvoje. Tad kūrėjas, projektuojantis pavienį pastatą, turi išmanyti ir atsižvelgti į žymiai platesnį kontekstą.

Antroji tokio mokslo klasifikatoriaus kaitaliojimo pusė - kitų mokslo krypčių, šakų specialistai, siekiantys įtakoti šį procesą. Kas jie tokie, rodo specialybių ar architektūros krypties skirstymo naujadarai.

Tarkime, įrašyta nauja specialybė - architektūrinė technologija (prieš tai ketinta architektūros kryptį panaikinti, architektūrą paverčiant technologijų šaka). Sunku nepastebėti tokio žingsnio tiesioginės sąsajos su veik dešimtmetį VGTU Statybos fakultete rengiamų architektūros inžinierių specialybe. Ją baigę specialistai iki šiol neranda vietos projektavimo pasaulyje, mat nėra nei architektai, nei inžinieriai. O pažadėta jiems, kad jie taps tikrais architektais. Kas dabar atsakys už šiems studentams sukeltus lūkesčius? Tai ir bandoma rasti išeitį pasukus kitu keliu.

Tarsi to būtų negana, Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašo projekte nurodyta, kad Architektūros kryptį (K100) sudaro 4 šakos: architektūros teorija, interjero architektūra, architektūrinė technologija ir kraštovaizdžio architektūra. Architektūrai "per se" neliko vietos.

Kita mokslo klasifikatoriaus naujovė: svarbi architektūros dalis - teritorijos planavimas - virto socialinių mokslų kryptimi. Kokiu būdu visose Europos Sąjungos šalyse architektų-urbanistų kompetencijai patikėta sritis tapo pavaldžia socialinių mokslų specialistams, lieka paslaptis.

Lietuvos architektų rūmai griežtai nesutinka su tokiu architektūros studijų skirstymu. Architektūra negali būti neaiškaus pobūdžio eksperimentų poligonu. Jei norime ateityje gyventi ne tarp unifikuotų, beveidžių pastatų, svarbu stiprinti jos meniškąją prigimtį ir ugdyti urbanistinio komponavimo principus išmanančius specialistus, kurie būtų kompetetingi kurti kontekstualius objektus. Mes tikime, kad nuspręsta bus teisingai ir ateinantys metai Lietuvos architektūros istorijon bus įrašyti kaip šviesūs, teigiamų permainų kupini metai.


Šiame straipsnyje: architektūraarchitektai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    6
  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

    4
  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
  • Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?
    Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

    Prieš kelias dienas premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas susidariusią situaciją su žurnalų plėšymais, įsigaliojus naujiems alkoholio reklamos ribojimams, atkreipė dėmesį į proto neturėjimą, akcentavo tai, jog įstatymo negalima...

    3
  • Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?
    Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?

    „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per m...

    11
  • Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus
    Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus

    Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui pr...

    2
  • Lunatikų šventė už 40 milijonų
    Lunatikų šventė už 40 milijonų

    Viskas, prie ko tik prisiliečia politikos papuasai, virsta nesąmonėmis, iškreipiančiomis gyvenimą. Po jų sprendimų tai reikia plėšyti Vakarų leidinius, tai kavinėse šampaną pilstyti į grafinus, kad tik nebūtų pažeistas pusga...

    34
Daugiau straipsnių