Architektūra Lietuvai nereikalinga?

Lietuvos architektų rūmai yra labai susirūpinę dėl būsimų architektūros studijų kokybės. Susirūpinimą sukėlė šį rudenį švietimo ir mokslo ministerijos pradėtas ambicingas projektas - švietimo sistemos reforma, dar labiau integruojant ją į bendrą ES šalių sistemą.

Vienas šio projekto žingsnių - peržiūrėti Mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikaciją. Tačiau ne veltui liaudies išmintis byloja, kad pragaras gerais norais grįstas: kai kurie suinteresuoti asmenys pasistengė, kad naujai parengtame Mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikatoriuje rastųsi naujos, neegzistuojančios, niekur nepatvirtintos specialybės.

Būtent taip nutiko su architektūros kryptimi, kuri nuo rugsėjo mėnesio rengiamame projekte kaitaliojama tai į vieną, tai į kitą pusę.

Pusės čia labai aiškios: pirmoji - iki šiol egzistavusi paprasta, logika ir supratimu grįsta aukštojo mokslo architektūros krypties sistema. Jos esmė - architektai yra menininkai, kuriuos profesija įgalina matyti ir mąstyti plačiai. Labai svarbu įsisąmoninti, kad architektūra - tai ne tik pavienis statinys. Jo užuomazgos prasideda žymiai anksčiau, jau planuojant bendrą šalies urbanistinį veidą; o ir vėliau - rengiant atskirų miestų, miestelių bendruosius, specialiuosius planus.

Teritorijų planavimas yra it pagrindas, tvirtai laikantis atskirus objektus krūvoje. Tad kūrėjas, projektuojantis pavienį pastatą, turi išmanyti ir atsižvelgti į žymiai platesnį kontekstą.

Antroji tokio mokslo klasifikatoriaus kaitaliojimo pusė - kitų mokslo krypčių, šakų specialistai, siekiantys įtakoti šį procesą. Kas jie tokie, rodo specialybių ar architektūros krypties skirstymo naujadarai.

Tarkime, įrašyta nauja specialybė - architektūrinė technologija (prieš tai ketinta architektūros kryptį panaikinti, architektūrą paverčiant technologijų šaka). Sunku nepastebėti tokio žingsnio tiesioginės sąsajos su veik dešimtmetį VGTU Statybos fakultete rengiamų architektūros inžinierių specialybe. Ją baigę specialistai iki šiol neranda vietos projektavimo pasaulyje, mat nėra nei architektai, nei inžinieriai. O pažadėta jiems, kad jie taps tikrais architektais. Kas dabar atsakys už šiems studentams sukeltus lūkesčius? Tai ir bandoma rasti išeitį pasukus kitu keliu.

Tarsi to būtų negana, Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašo projekte nurodyta, kad Architektūros kryptį (K100) sudaro 4 šakos: architektūros teorija, interjero architektūra, architektūrinė technologija ir kraštovaizdžio architektūra. Architektūrai "per se" neliko vietos.

Kita mokslo klasifikatoriaus naujovė: svarbi architektūros dalis - teritorijos planavimas - virto socialinių mokslų kryptimi. Kokiu būdu visose Europos Sąjungos šalyse architektų-urbanistų kompetencijai patikėta sritis tapo pavaldžia socialinių mokslų specialistams, lieka paslaptis.

Lietuvos architektų rūmai griežtai nesutinka su tokiu architektūros studijų skirstymu. Architektūra negali būti neaiškaus pobūdžio eksperimentų poligonu. Jei norime ateityje gyventi ne tarp unifikuotų, beveidžių pastatų, svarbu stiprinti jos meniškąją prigimtį ir ugdyti urbanistinio komponavimo principus išmanančius specialistus, kurie būtų kompetetingi kurti kontekstualius objektus. Mes tikime, kad nuspręsta bus teisingai ir ateinantys metai Lietuvos architektūros istorijon bus įrašyti kaip šviesūs, teigiamų permainų kupini metai.


Šiame straipsnyje: architektūraarchitektai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lietuva – labiau Rusija nei Europa?
    Lietuva – labiau Rusija nei Europa?

    Kaune šiomis dienomis daugybė renginių, tačiau kalbėsime ne apie juos. Apie sugebėjimą atjausti, suprasti ir vadovautis vidine kultūra, ko mūsuose esama, tačiau, deja, ne pas visus. ...

    14
  • Didėjanti konkurencija skatina didinti algas
    Didėjanti konkurencija skatina didinti algas

    Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis pirmą ketvirtį augo sparčiausiai nuo 2008 metų. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių pirmą ketvirtį buvo 817,6 eurai arba 9,3 proc. didesnis negu prieš metu...

    3
  • Kada kils palūkanos?
    Kada kils palūkanos?

    Pastaruosius trejus metus gyvename itin žemų palūkanų normų aplinkoje. Tam įtakos turi ir Europos centrinio banko (ECB) politika – nustatytos nulinės bazinės palūkanos bei didelės apimties pinigų pasiūlos didinimas. Vis tik daugėja ženklų,...

  • Ką po „valstiečių“ siūlymo darys mokytojai?
    Ką po „valstiečių“ siūlymo darys mokytojai?

    „Valstiečių“ pasiūlymai šokiruoja. Žiniasklaida publikavo naujieną, kad Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša su dar penkiais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis si...

    8
  • Premjeras žada naują cirką?
    Premjeras žada naują cirką?

    Ryte paskaičius portaluose apie premjero Sauliaus Skvernelio nuo birželio žadamus rimtus pokyčius mokesčių srityje, turėtum sunerimti – ką dar sugalvojo policinės valstybės propaguotojas. ...

    9
  • Kas bus kitas Rusijos taikinys?
    Kas bus kitas Rusijos taikinys?

    Lengva suprasti, kodėl Vladimiro Putino režimas patinka kai kuriems konservatyvių pažiūrų žmonėms. ...

    4
  • Užuojauta abiturientams
    Užuojauta abiturientams

    Kam didžiausią žalą daro diskusijos apie aukštojo mokslo reformą? Ne universitetams. Ir ne politikų reitingams. Su kiekviena pasirodžiusia nuomone ir komentaru, kelioms dešimtims tūkstančių jaunuolių tampa vis neaiškiau, ką jie...

  • Ridikėlių choras
    Ridikėlių choras

    Iki kalendorinės vasaros likus savaitei, pagaliau išsibudino ir besibaigiąs pavasaris. Šventasis žaliavalgių metas, kai jie gali rupšnoti žolę iki soties ir gerai atsiganyti, nes iš visų gamtos dovanojamų natūralių pagard...

    2
  • Lietuva – paradoksų šalis
    Lietuva – paradoksų šalis

    Daug žmonių yra linkę būti eksploatuojami ir manipuliuojami. Kol jie to nesuvoks, bus kvailiai. Tik ar jie pajėgūs suvokti? ...

    17
  • Už vaiką – po kilbuką
    Už vaiką – po kilbuką

    Vyriausybės darbotvarkė pagaliau pasiekė tą programos eilutę, kurioje kalbama apie vaiko pinigus. Kiek jų galiausiai atseikėtų, kol kas nesutaria ne tik pozicija su opozicija, bet ir patys valdantieji: minimos sumos – nuo 150 eurų už kiekvien...

    3
Daugiau straipsnių