Ar šviesos dieną gelbsti gyvybes?

Toks klausimas  man iškilo, Kelių eismo taisyklėse atsiradus reikalavimui važinėti visą parą su įjungtomis artimosiomis automobilių šviesomis.
 
Lapkričio-vasario mėnesiais dar galima buvo suprasti, bet prailginus „šviesų“ laikotarpį nuo rugsėjo pradžios iki kovo pabaigos, susidomėjau šiuo reiškiniu. Per kelioliką metų surinkau daug užsienio ir lietuviškuose internetiniuose portaluose skelbiamos informacijos, kurią ir pabandysiu apibendrinti. Manau, kažkas turi pasakyti tiesą į akis, nes Lietuvoje oficialai pripažįstama vienintelė „teisinga“ ir nediskutuotina valdininkų peršama nuomonė: „Šviesos dieną yra gerai“ – ir basta! Deja, be niekuo nepagrįstų teiginių, jokių rimtų to įrodymų surasti nepavyko.
            
1967 m. šviesas dieną įjungė švedai, pereidami į dešinės pusės judėjimą. Motyvuodami gamtinėmis ir geografinėmis sąlygomis, šviesti dieną 1972 m. pradėjo suomiai. Vėliau, spaudžiant įvairiems lobistams, ir kitos Skandinavijos valstybės, Kanada bei keliolika JAV valstijų. Naujovę ypač palaikė lempučių ir kai kurie automobilių gamintojai, automatizavę šviesų įjungimą, užvedant variklį. Tokių automobilių kainos gerokai šoktelėdavo. Tada degalai buvo pigūs – dėl padidėjusių sąnaudų niekas nepergyveno.
 
Vakarų Europoje ši praktika prigijo Italijoje – užmiestyje, ir Portugalijoje – greitkeliuose. Kitur sulaukė visuotinio pasipriešinimo. Kai kuriose valstybėse susikūrė besipriešinančiųjų organizacijos, privertusios parlamentus rimčiau pasidomėti, ar tikrai taip gerai blizginti vienas kitam į akis. Ypač pasipriešino Didžiosios Britanijos mokslininkai ir „Vairuotojų, besipriešinančių važiavimo dieną su įjungtomis šviesomis, asociacija“ (DaDRL).
 
Pagal juos toks reikalavimas tėra pseudomoksliniais argumentais grįstas biurokratų prasimanymas. Pateikiama statistikos analize bei moksliniais tyrimais patvirtintų įrodymų, jog šviesos dieną pablogina vairavimo sąlygas: akina kitus vairuotojus, užmaskuoja, arba visiškai "paslepia" motociklus (ypač veidrodėliuose), pėsčiuosius ir dviratininkus, dėl ko jie tampa lengviau pažeidžiamais šešėliais akinančių šviesų jūroje, niekaip nebepažymimos automobilių kolonos, procesijos, spec. tarnybų automobiliai.
 
Šviesos vargina akis, dirgina akies tinklainę, pagreitina bendrą vairuotojo nuovargį, daugeliui vairuotojų psichologiškai sukuria apgaulingą saugumo jausmą, provokuoja neatsargų vairavimą. Ilgalaikis sviesų mirgėjimas prilyginamas televizoriaus žiūrėjimui, ir profesionaliems vairuotojams galintis sukelti regėjimo sutrikimus ar net rimtas akių ligas. 
 
Dėl nuolatinio šviesų poveikio pavėluotai pastebimi stabdymo bei posukių signalai, sulėtėja vairuotojo reakcija, išauga atsitrenkimo pavojus. Kruopščiai išanalizavus šalių, kuriose važinėjama su šviesomis, avaringumo statistiką ir priežastis, nustatyta, jog dieną automobilių šviesos padidina avaringumą apie 8%. Avarijų analizė užsienio valstybėse rodo - pradėjus važinėti su šviesomis, niekur avarijų nesumažėjo. Avirkščiai – Austrijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje padaugėjo nukentėjusių pėsčiųjų, dviratininkų, motociklininkų. Lenkijoje, važinėjant su šviesomis, žuvusiųjų skaičius išaugo 31%, žuvusių pėsčiųjų - net 83%. 
Austrijoje buvo pripažinta, jog tariamas saugumas, važinėjant su šviesom – tik apgaulinga iliuzija: bendras avaringumas išaugo 12,2%, nukentėjo 12% daugiau vaikų, 43% daugiau dviratininkų, 46% - motociklininkų.
 
Austrijos gydytojų-oftalmologų draugijos, tyrusios šviesų (DRL) poveikį, išvadose kategoriškai teigiama: „...DRL pablogina bet kokių tamsesnių objektų - pėsčiųjų, dviratininkų, kliūčių matomumą - bet kuriuo metu - bet kokioje geografinėje vietoje.
 
NĖRA JOKIŲ MOKSLINIŲ ARGUMENTŲ IR JOKIOS STATISTINĖS ANALIZĖS, PATEISINANČIOS ŠVIESŲ NAUDOJIMĄ DIENĄ, ESANT GERAM MATOMUMUI“.
 
Austrijoje, nuo 2008 sausio 1-os šviesų dieną atsisakyta. Priešingai šviesų šalininkų gasdinimams, sumažėjo avaringumas, nukentėjusių pėsčiųjų, motociklininkų, dviratininkų.
 
Kitas trūkumas - daug greičiau perdegančios lemputės. Daugelis vairuotojų tamsiu paros metu važinėja labai mažai, todėl lemputės gali tarnauti dešimtmečius. Šviečiant dieną, perdega maždaug po 12000-15000 km. Dėl to žymiai padaugėjo "vienaakių". Kai naktį važiuoja toks vien su dešine šviečiančia - labai pavojinga. Taupydami ksenonines lempas, pakuojamas po dvi, vairuotojai mėgsta pakeisti tik perdegusią, todėl neretai senos ir naujos lempos šviesa skiriasi.
 
Standartinės H4 ir H7 halogeninės lempos pagal technines sąlygas per 400-450 darbo val. praranda savo savybes - šviesos pluoštas iškraipomas, akina kitus vairuotojus, ir jas  būtina keisti. Dažniausiai, to niekas nedaro, kol neperdega, o tada neretai pakeičia pigiais turguose ir kioskuose pirktais "muliažais" ryškiose dėžutėse, neturinčiais nieko bendro su firminėmis lempomis. Klastočių gamintojai sąmoningai didina lempų galią, jos naudoja daugiau energijos, bet šviečia prasčiau, negu brangūs originalai.
Dėl ilgalaikio šiluminio poveikio deformuojasi ir apsiblausia plastikinių žibintų veidrodinis reflektorių paviršius, todėl susilpnėja šviesos srautas. Dėl to daugelio senesnių automobilių žibintai naktį labai blogai apšviečia kelią.
 
Užtenka pažiūrėti į pravažiuojančius automobilius - vienų šviesos spigina, kad net dieną akina, kitų - vos matomos. Jų vairuotojams tamsoje pėstieji ir dviratininkai - net ir su atšvaitais – išnyra vos už kelių metrų, kai sureaguoti galima ir nebespėti... Keisti žibintus nelogiška – neretai kainuotų daugiau, negu vertas automobilis.
 
Daugelio automobilių elektros instaliacija irgi nepritaikyta nuolatiniam šviesų naudojimui. Su nefirminėmis, didesnio, negu nurodyta, galingumo lemputėmis, perkraunamas generatorius, nuolat kaistanti instaliacija daug greičiau sensta, apdega kontaktai, apsilydo gnybtai, laidai perkaista, izoliacija sutrūkinėja, užsiteršia arba net išsilydo, dėl ko gali įvykti trumpas sujungimas ir gaisras. Gal todėl dažnokai girdime apie automobilių gaisrus dėl elektros įrangos gedimo?
   
Instrukcijose nurodoma, jog nuolat važinėjant su šviesomis, akumuliatorių būtina kartą per mėnesį papildomai pakrauti. To nedarant, tarnavimo laikas gali sutrumpėti trečdaliu. Daugelis tam neturi sąlygų, todėl, prasidėjus šalčiams, parduotuves užplūsta akumuliatorių pirkėjai.
           
Griežtą NE šviesoms dieną taria užsienio (deja, ne Lietuvos) aplinkosaugininkai. Praktiškai patikrinta: kiekvieno automobilio šviesoms per 5 val. reikia 1 ltr. degalų, nepriklausomai nuo greičio, nei nuo to, stovi automobilis spūstyje, ar važiuoja. Į atmosferą išmetama daugiau anglies junginių, skatinančių klimato atšilimą. Paskaičiuota, jeigu Didžiojoj Britanijoj dieną jungtų šviesas, CO2 išmetimas į Jungtinės Karalystės atmosferą kasmet padidėtų apie 1,85 milijonų tonų. Jeigu šia mada pasektų Kinija ir Indija, situacija būtų katastrofiška.
 
Varikliui dirbant tuščia eiga (spūstyse, stovint prie šviesoforų), šviesoms tenkanti degalų dalis gali siekti 10-20%. Jeigu nėra vėjo, teršalai kaupiasi, ir oro užterštumas dėl to gali padidėti 20-30% (šaltinis - fao.org). Kartu tai ir šiluminė tarša: artimųjų režimu naudojamas galingumas – apie 150 – 200 W, ir tik 4-7% lemputėse virsta šviesa, 93% - šiluma, o kai šilumą išskiria milijonai žibintų bei daugiau kaistantys varikliai...
 
Absurdiška, kai, ieškant būdų, kaip elektros energiją gaminti, panaudojant išmetamųjų dujų ir aušinimo skysčio šilumą, kai vieni ragina, mažinant užterštumą, taupyti kiekvieną degalų lašą, kiti priverčia dienomis įjungti milijonus automobilių lempų, degalų sąnaudas padidinant iki 3 %. Na, o dieną naudoti energiją šviesoms elektromobiliuose ir dar miestuose, kur greitis vos 30-50 km/val., vieno komentatoriaus žodžiais, - totali nesąmonė.
 
ES Komisija priėmė kompromisinį sprendimą: nuo 2011 m. gaminami lengvieji automobiliai, vėliau - sunkvežimiai bei autobusai, turės specialias taupias, šviesos diodų ar kitas neakinančias lemputes, kurios automatiškai įsijungs, užvedus variklį ir išsijungs, įjungus tikras lempas. Automobilis pabrangtų maždaug 100 eurų. 
 
Tokios įrangos, dviejų fotodiodų ir įjungimo relės, didmeninė kaina – keli eurai, todėl suprantamos automobilių gamintojų pastangos prastumti tokią direktyvą. EK teigimu, taupios lemputės kuro sąnaudas padidins tik iki 1%. Nesunku suskaičiuoti, jog ES mastu – tai milijonai tonų per metus. Kad naftos magnatams ir lempučių pardavėjams tai padeda kasmet prisidurti pinigėlių – neabejotina. Apie jokias privalomas šviesas automobiliams, pagamintiems iki 2011 m. nekalbama, bet jau pasipylė raginimai įsigyti plastikinius dieninius žibintus su fotodiodais, kurie leistų kiekvienam automobiliui kasmet sutaupyti vidutiniškai 60-80 ltr. degalų. Komplekto kaina – apie 600 Lt. Tai dar vienas įrodymas, jog sumanymas šviesti dieną – tik nešvari duoklė bizniui...
 
Po 1990 m., kai posovietinėse valstybėse buvo madinga, aklai kopijuojant,  daryti, „kaip ten“ (o tas „ten“ buvo čia pat – anapus Baltijos), šviesti dieną pradėta Pabaltijo ir kai kuriose kitose buvusiose socialistinėse valstybėse. Vienose - ištisus metus, kitose rudens-žiemos mėnesiais.
 
Lietuva pradžioje priklausė šiai grupei, bet 2004 „šviesus“ laikotarpis buvo prailgintas nuo rugsėjo 1-os  iki kovo pabaigos. Daugumai vairuotojų apsipratus, su šūkiu „Gal išgelbėsim nors vieną gyvybę“, prisijungta prie, berods, 11 Europos valstybių, kuriose dieną šviečiama ištisus metus. Tik apsipratę dar buvo ne visi.
 
Internetinėje erdvėje pasipylė tūkstančiai pasipiktinusiųjų naujove komentarų., o 2008 m. entuziastų paskelbtą internetinę peticiją prieš šviesas pasirašė virš 5400 žmonių.
 
Neaišku, ar išgelbėta nors vieną gyvybė, bet pirmoji "šviesi" 2007 m. vasara pasižymėjo ypatingai sunkiomis visuomenę sukrėtusiomis  avarijomis, po kurių daug kas įgavo proto ir pradėjo atsargiau važinėti. 2007 m. pabaigoje, 2008 ir 2009 m. avarijų pradėjo mažėti.
 
Tai įstatymų ir baudų sugriežtinimo, totalios socialinės reklamos ir kryptingo eismo organizatorių bei policijos darbo, pagaliau, didžiulės emigracijos, praretinusios jaunų vairuotojų gretas, pasekmė, ir su šviesomis neturi nieko bendro. Daug metų rudenį-žiemą švietėme, o avaringumas vis augo ir augo, kol pasiekė neregėtas aukštumas. Kilti tiesiog nebebuvo kur. Tai patvirtina ir Latvijos bei Estijos „patirtis“. Visos trys Pabaltijo sesės dieną šviečia ir visos trys yra pačių avaringiausiųjų ES sąrašo viršūnėje, kai daugelyje mažiausio avaringumo valstybių jokių šviesų dieną nereikia.
 
Sprendžiant pagal retus šviesas palaikančiųjų komentarus, daugelis jų - agresyvūs kelių “ereliai“, lekiantys automagitralėse 190-200 km/val., dažnai ne tik artimas, bet ir tolimąsias įsijungę, kad juos visi matytų iš tolo ir trauktųsi iš kelio. Jie akcentuoja, kad yra geriau matomi. Tai tiesa, bet tikrai blogiau matomi motociklininkai, pėstieji, arkliai, dviračiai... Ir kodėl reikia matyti „geriau“, jeigu ir taip matai už kilometro? Tai tik išsisukinėjimas, norint pateisinti absurdiška „priemonę“. 
 
Deja, užkietėjusių šviesų iniciatorių jokie argumentai nepaveikia. Jie vis kartoja seniai paneigtą mitą, neva, dėka šviesų avarijose žuvusiųjų sumažėja 5%, gudrauja, pateikdami tik sumažėjusį žuvusiųjų ar registruotų avarijų skaičių. Draudikų duomenimis, Lietuvoje 2007-2008 m. padaugėjo neregistruojamų techninių avarijų. Kai autoįvykyje sudaužomi tik automobiliai, o žmonės nenukenčia, - ne šviesų nuopelnas. Tai dėka naujesnių ir saugesnių  automobilių, saugos diržų naudojimo, greičio limito laikymosi, išaugusio vairuotojų sąmoningumo.
 
 Kad šviesos - tik parama saviems biznieriams, manau, patvirtina ir vaistinėlių bei liemenių vajai. Ar reikėjo vienu metu priversti visus pasikeisti vaistinėles? Jų kainos tada šoktelėjo iki vidutiniškai 35 Lt ir kažkam atnešė keliasdešimt milijonų. Avarijos atveju žmones ištinka stresas - daugelis net neprisimena tų vaistinėlių. Gerai, jeigu nors tvarsčiais pasinaudoja. Nebuvo jokio reikalo visas keisti. Palaipsniui senosios būtų savaime išnykusios. 
 
Vėliau - tas pats su liemenėmis.Pirkimo bumo metu vidutinė kaina - 25 Lt. Nepraleidžiu progos pasiteirauti vairuotojų, ar kas nors kartą buvo liemenę apsivilkęs. Kol kas tokių, išskyrus porą profesionalų, nesutikau. Būtų užtekę rekomenduoti. Kas daug važinėja ir manytų, kad jam reikia, nusipirktų.
 
Ar domėjosi mūsų valdininkai atvirai prieinama informacija, nežinia. Gal ir būtų galima patikėti jų naivumu ar gerais norais, jeigu... Nuo tada, kai tų pačių „vieno žmogaus gelbėtojų“ iniciatyva buvo leista važinėti, išgėrus iki 0,4 prom., dėl girtų vairuotojų kaltės jau žuvo apie 1600 žmonių. Ar „gelbėtojai“ galvojo apie būsimus 1600 lavonų? Vargu. Panašu, kad jiems rūpėjo padėti alkoholinių gėralų (ypač - alaus) magnatams kuo greičiau milijonus susikrauti. Tų 0,4 prom. neatsisakoma iki šiol. Matyt, 1600 aukų – nepakankamas argumentas. Vis kartojamos pasakos apie „girtumą“ nuo raugintų kopūstų, puodelio kefyro, šaukšto „Pertusino“ ar saldainio su likeriu... Matyt, jie „Mitų griovėjų“ nežiūri, o gal todėl, kad tai labai naudinga gėralų gamintojams ir pardavėjams, džiūgaujantiems dėl padidėjusio alkoholinių gėrimų suvartojimo?
 
Rusijoje jau praregėta. Ten ruošiamasi uždrausti vairuoti išgėrusiems.
Susidaro įspūdis, jog į aukštus postus nutūpę valdininkai pasijunta visagaliais karaliukais ir mėgaujasi galimybe visiems primesti savus reikalavimus, kad ir kokie nelogiški jie būtų.
 
Užbaigti norėčiau vaizdžiu palyginimu: automobilis šviesoms artimųjų režimu naudoja tiek pat energijos, kiek ir trys 60 W lemputės. Jeigu kas pasiūlytų saugotis nuo vagių ištisą parą kiekviename kambaryje įjungtomis lemputėmis, būtų palaikytas nevispročiu. Neveltui vienas, berods, Austrijos tyrėjas pasakė, jog automobilių šviesos dieną, kai geras matomumas, – paminklas žmonių kvailumui.