Ar „Romuvoje“ vėl rodys kiną?

Atrodo, "Romuvos" mylėtojai ir gerbėjai laimėjo savąjį Vaterlo. Bendrovės "Romuva" valdyba nusprendė nelaukti iki 2012 m. ir vienašališkai nutraukė aštuonerius metus trukusią nuomos sutartį su įmone "Rosh", vadovaujama Ramūno Šalūgos.

Legendinio kino teatro gerbėjai šią žinią pasitiko su džiaugsmu. Įspūdingai operatyviai sureagavo ir dienraščio skaitytojai, kurių laiškai su reikalavimais grąžinti "Romuvą" kauniečiams jau ne vienus metus sudarė žymią redakciją pasiekiančių laiškų dalį.

"Manome, kad šiuo klausimu turime teisę pareikšti savo pageidavimus ir mes, kauniečiai, kino lankytojai. Mūsų nuomone, "Romuva" turi likti tuo, kuo buvo nuo savo gyvavimo pradžios – kino teatru." "Būtinas nors vienas kino teatras ne prekybos centre." "Kino lankytojai tokiu kinu nori turėti "Romuvą". Jie pageidauja, kad čia vyktų ne įvairių menų renginiai (...), o tik kino renginiai."

Tai – tik kelios nuoširdžių legendinio objekto gerbėjų mintys. Vargu, ar šie žmonės buvo tarp žmonių kavingais veidais, kurie, kelis mėnesius kiekvieno penktadienio vidurdienį "Romuvos" prieigose gurkšnodami kavą ar arbatą, beldėsi į kino teatrą laidojančiųjų sąžinę. Tačiau nedrįstume abejoti, kad jie būtų tarp nuolatinių kino teatro lankytojų – tokių, kurie ištroškę nekomercinės kultūros sutiktų klasikų ar debiutantų filmus žiūrėti kad ir vilkėdami storus paltus nešildomoje salėje.

Tik akivaizdu, kad teisiškai atgavus "Romuvą", kova dėl legendos grįžimo į Laisvės alėjos, o ir viso Kauno gyvenimą toli gražu nesibaigė. Laimėtas tik vienas labai svarbus mūšis. Kad galėtume sakyti, jog laimėtas ir karas, teks nuveikti dar labai daug. Ir šiam darbui vien entuziazmo neužteks. Nors ir kaip paradoksaliai skambėtų, tačiau nekomercinio kino ar apskritai meno salai atsirasti reikės pinigų. Ir gana nemažai. Iš kur jų gauti bent kol kas, bent oficialiai nežino niekas.

Teisinėje valstybėje dalis būtinų investicijų tikriausiai nesunkiai pasiektų iš žmonių, kurie tarpukario legendą pavertė vaiduokliu – tų, kurie galbūt rezgė planus įsigyti šį objektą už centus, kurie galiausiai sugadino šildymo sistemą ir padarė kitokios žalos saugotinam pastatui. Lietuvoje gi mažai tikėtina, kad kaltųjų paieškos ir kompensacijos už padarytą žalą išieškojimo procesas užtruktų tiek, kad pinigų belaukdama "Romuva" turbūt ir iš lauko apsitrauktų pelėsiais.

Panaši investicijų į kultūros objektus Lietuvoje patirtis nežada nieko gera: ten, kur pakvimpa pinigais, dažnai ima stigti elementarios elgesio kultūros bei moralės, o kilniam reikalui skirtos lėšos pagerina ir juos čiupinėjusių žmonių asmeninę buitį. Teoriškai bene labiausiai priimtiną pinigų šaltinį – ES fondus – pasiekti užtruktų nedovanotinai daug laiko. Dėl "Romuvos" kovoję entuziastai patys nesemia pinigų rieškučiomis – ar bent jau nesigiria jų gausa. Kaip "noriai" kauniečiai aukoja miestui svarbiems objektams, parodė sporto arenai reikalingų pinigų rinkimo vajus, inicijuotas dar tuomet, kai krize nė nekvepėjo.

Kad ir kokie būtų kiti kovos dėl "Romuvos" žingsniai, norėtųsi tikėtis, jog senoji legenda atgims iš naujo – ne vien kaip seniausias Lietuvos kino teatras, bet ir kaip įrodymas, kad Kaunas atgauna šalies kultūros sostinės vardą.


Šiame straipsnyje: Romuva

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Bolševikinio košmaro šimtmetį minint
    Bolševikinio košmaro šimtmetį minint

    Kas liko iš bolševikų? Maždaug taip savo straipsnį apie 1917 m. bolševikų revoliuciją Rusijoje, tik ką išspausdintą dvisavaitiniame „London Review of Books“, Londono knygų apžvalgoje, pavadino britų istorikė S...

    3
  • Totalinio sušunėjimo efektas
    Totalinio sušunėjimo efektas

    Kodėl mūsų žmonės šunis myli labiau nei vienas kitą? Juk kasdien regime, kaip socializuoto zoofilų klano atstovai myluojasi su savo augintiniu mieliau nei su teisėtu sutuoktiniu. ...

    11
  • Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji
    Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji

    Putinizmas verpiamas iš trijų skirtingų spalvų gijų: raudonos, baltos ir rudos. Jis šlovina Sovietų Sąjungos pasiekimus („raudona“), ypač triumfą prieš Hitlerį per Antrąjį pasaulinį karą. Jis garbina carų imperij...

    6
  • Kam reikalingas teatras?
    Kam reikalingas teatras?

    Kam reikalingas teatras? Klausimas itin negudrus, banalokas ir gana pretenzingas. Jeigu jis yra, vadinasi, reikalingas. ...

    2
  • Lietuvos rinktinės nerimo ženklai
    Lietuvos rinktinės nerimo ženklai

    Lietuvos futbolo rinktinė nesiliauja stebinusi. Jau atrodė, kad pakiliai sulauksime futbolo šventės Londone, kai lietuviai privertė ir vėl linksniuoti nacionalinės ekipos vardą. ...

    2
  • Pozityvumo nauda
    Pozityvumo nauda

    Skaičiuotojai suskaičiavo, kad 2080-aisiais (skeptikai neslepia, kad tiek laukti tikrai nereikės) žmonių Lietuvoje liks vienas milijonas ir 65 tūkstančiai (plg. M.Mikutavičiaus himno "Trys milijonai" skaičius). ...

    4
  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    2
  • Mojavimas vėzdu po mūšio
    Mojavimas vėzdu po mūšio

    Lietuvos politikai ir diplomatai paskelbė karą Baltarusijos atominei elektrinei (AE). Tačiau kaminai Astrave toliau kyla, o netrukus iš jų ir dūmas ims rūkti. ...

    4
  • Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai
    Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai

    Kovo 20-sios vidurdienį Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasiekė orbitos pavasario lygiadienio tašką. Tai astronominė pavasario pradžia, daugelyje šalių pažymima kaip Žemės diena. O šios savaitės pabaigoje &ndash...

Daugiau straipsnių