Ar Klaipėda turi centrą?

Klaipėda nuo pat savo įsikūrimo pradžios retai kada galėjo save laikyti lietuvišku miestu. Čia nuolat maišėsi daugelis įvairių pasaulio kultūrų: vokiečiai, anglai, skandinavų tautos, be abejo ir rusų tautybės gyventojai. Neatsitiktinai uostamiesčiai visame pasaulyje yra laikomi vieni iš margiausių pagal juose gyvenančių tautybių atžvilgį. Viso to priežastis – uostas, pagrindinis veiksnys, lemiantis tokį įvairialypį uostamiesčio gyvenimą. Atitinkamai atskirais laikotarpiais mieste savas žymes stengėsi palikti atskiros tautos, kurios mūsų mieste paliko savų pėdsakų, kurių derėtų ieškoti daugiausia senamiesčio dalyje. Senamiestyje iki šiol išlikę autentiški pastatai – tai tik mažos dalelytės viso to, kas vyko Klaipėdoje iki XX a. vidurio. Atskirų tautų indėlis formuojant uostamiesčio veidą dėl pagrindinės miesto paskirties – uosto, smarkiai miesto veidą pakeitęs praėjęs sovietmetis (ypač senamiesčio dalį), - visa tai miestą išskaidė į atskirus mikrorajonus, tuo tarpu vadinamasis miesto centras (senamiestis) palaipsniui nyko ir tebenyksta iki šiol, neturėdamas aiškaus simbolio ir paskirties.

Sakysite, tai absoliuti klaida. Klaipėda nuo seniausių laikų turi aiškų miesto centrą, kurio širdyje grakščiai stovi miestiečių ir miesto svečių gerbiama bei mylima miesto puošmena Taravos Anikės skulptūra. Jos pašonėje mielai įsikuria įvairių miesto švenčių metu rengiami koncertai, festivaliai. Už Anikės nugaros – rekonstruojamas miesto kultūros židinys dramos teatras. Tik Hitleriui nepatiko Taravos Anikės užnugaris, teko ją pašalinti.

2005 m. pateiktas akibrokštas šiai numylėtai miesto centrinei aikštei. Oficialiai tikslus geografinis miesto centras nustatytas šalia Trinyčių tvenkinio esantis parkas, kur šią vietą spėta įprasminti pastačius skulptūrą, pavadintą „Žydėjimas“. Ši naujiena tuomet buvo netikėta ne tik miesto merui, bet ir ne vienam iš klaipėdiečių, kurių ne vienas dar turėtų gerai paieškoti šio pripažinto ir tiksliai nustatyto geografinio centro vietos.

Tuo tarpu neretai miestas staiga pasirenka visiškai kitas „centrines“ vietas, minint tam tikras, tarkime, Nepriklausomybės šventes vasario-kovo mėnesiais. Tuomet miestiečiai renkasi šiuo metu vadinamoje Atgimimo aikštėje, kai anuomet, siaučiant Nepriklausomybės vėjams, šioje vietoje sovietiniai tankai saugojo Lenino paminklą. Dabar gi, tik minint šias šventes, Atgimimo aikštė paskubomis gražinama ne tik miesto komunalininkų, valant sniegą ar šiukšles, bet ir pastatomi laikini stovai, skirti iškelti trispalvėms. Įprastu metu ši aikštė tėra blausus šešėlis šalia gigantiškų naujai iškilusių dvejų pastatų, kurie užgožia ne tik savo dydžiu, bet ir simbolika, žyminčia Klaipėdos ir Dangės upės vardus.

Turime ir trečiąjį mūsų miesto centrinės vietos variantą, kurį praktiškų paskatų vedinas renkasi dažnas miestietis ar netgi atvykėlis. Tai naujai kuriamas prekybinis-verslo-gyvenamasis kvartalas, esantis arčiau geografinio miesto centro – tarp Taikos pr. ir Minijos g., kurias kerta Agluonos ir Dubysos gatvės. Šiame Dubysos kvartale galime rasti tris didžiuosius prekybos, verslo centrus, kitas prekyvietes. Čia taip pat lizdus suka naujasis Gandrališkių kvartalas, užsibrėžęs tikslą pastatyti ne tik ne vieną dangų rėžiantį aukštybinį gyvenamąjį pastatą, bet ir, anot sklandančių gandų, privilioti miesto meriją ar kitas valstybines institucijas savo kaimynystėn.

Atsitiktinumas tai ar ne, tačiau visiškai neseniai mestas dar vienas akibrokštas. Kovo 26 dienos vakare, organizuotoje Žemės valandos akcijoje, kuomet simboliškai buvo užgesintos šviesos centrinėse Lietuvos miestų aikštėse vienai valandai, menamas dabartinis Klaipėdos centras švytėjo lygiai taip pat kaip ir švytėjęs įprastą vakarą, tačiau būtent tik „Akropolio“ prekybos centras prisidėjo prie kitų Lietuvos miestų akcijos simboliškai prigesinęs automobilių stovėjimo aikštelės apšvietimą. Kodėl būtent šis prekybos centras, bet ne, tarkim, mūsų mylima Taravos Anikės ar Atgimimo aikštės? Kodėl būtent šalia naujai kuriamo miesto centro?

Žvelgiant iš kitų Lietuvos miestų perspektyvos, miesto centras nuo seniausių istorinių laikų kuriasi senamiesčio šerdyje: Vilniaus centrinė dalis visų suvokiama šalia arkikatedros esanti aikštė, Kaunas didžiuojasi Rotušės aikšte, Šiauliai turi Prisikėlimo aikštę, kuri palaipsniui yra tvarkoma ir prikeliama naujam gyvenimui kaip ir daugelis kitų Lietuvos miestų centrinės dalys. Tuo tarpu Klaipėdos centras paklysta daugybės miesto skverų gausoje kad ir kaip bebandytų atgaivinti istorinę miesto centrinę dalį – senamiestį, nuo kurio prasideda kiekvieno miesto istorija. Panašu, jog uostamiestis, plaukdamas laisvu stiliumi, labiau linkęs pabrėžti moderniąją miesto pusę su naujomis betono ir stiklo konstrukcijomis užuot šią duoklę atidavus senajai miesto daliai. Iškyla klausimas: visa tai neramios miesto istorijos pasekmės ar dar vienas iš bruožų, priskiriamų pasaulio uostamiesčiams, ar vis dėlto  tai pereinamasis laikotarpis, kuris palaipsniui visa išspręs?



NAUJAUSI KOMENTARAI

nu

nu portretas
mėgėjiškas straipsniukas, pamastymai ir tiek. Būtų įdomi ir kokio profo urbanisto nuomonė.

manau

manau portretas
akropolis,KAD MIESTO CENTRAS...BUvo.AERODROMAS MAŽai kas žino apie tai-parašykit daugiau iš istorijos apie Klapėdos kraštą.Tai įdomu..

Memelburg

Memelburg portretas
Urbanisto nuomonė. Memel yra Memel !!!
VISI KOMENTARAI 6

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Politikos impotencija
    Politikos impotencija

    Tenka sutikti su docentu Kęstučiu Girniumi, kad Lietuvos užsienio politikoje reikalingi nauji vėjai. Ne tik dėl prieštaringos mūsų užsienio politikos strategų pozicijos Katalonijos nepriklausomybės atžvilgiu, bet ir dėl jų nesugebėjimo spr...

    2
  • Rusijos prezidento rinkimų šou prasideda
    Rusijos prezidento rinkimų šou prasideda

    Praėjusi savaitė Rusijos politiniame gyvenime buvo išties spalvinga. Be abejo pati ryškiausia žinia buvo televizijos veido Ksenijos Sobčak pasiskelbimas kandidate prezidento rinkimuose. Porą dienų prieš tai šalies Centrinės r...

    4
  • Į postą – aukotis Lietuvai
    Į postą – aukotis Lietuvai

    Koks dieviškas džiaugsmas apima, kai pamatai, kiek aplinkui yra lietuvių, linkusių pasiaukoti. Ir visi jie tai darytų ne šiaip sau, o dėl Lietuvos. Štai iš G.Vainausko šiltadaržio išvešėjęs TV amarilini...

    21
  • Lietuvoje – lyg Vokietijoje?!
    Lietuvoje – lyg Vokietijoje?!

    Turku miestas Suomijoje. 1997-ųjų pavasaris. Europos moksleivių-jaunųjų politikų susitikime "Ateities dialogas" dalyvauja bene visų ES šalių ir besiruošiančių jomis tapti valstybių jaunimo delegacijos. Kelias dienas diskutuoj...

    1
  • Tvardėsi neilgai
    Tvardėsi neilgai

    Lietuvos futbolo sezonas triukšmingai artėja finišo link. Kaip ir kasmet mėtytas bei vėtytas, nepaisant visų savo trūkumų, sirgaliams padovanojęs ir džiugių akimirkų. Daugiausia pozityvo susiję su Majamiu. Tik ne amerikietišku, ...

    1
  • Vėluojantis Vakarų atsakas
    Vėluojantis Vakarų atsakas

    Vėluojantis, nepakankamas ir pasenęs – apibendrintai toks yra Vakarų atsakas į Rusijos grėsmę. ...

    2
  • Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?
    Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?

    Pirmadienį tratėjo valstietiški būgnai ir gaudė policijos fanfaros. Premjeras pompastiškai pasirašė nacionalinį susitarimą, kad mainais į mažus mokesčius verslininkai padidins algas. Apie tai, ar algas biudžetininkams, pavyzdži...

    5
  • Bažnyčios be kryžių
    Bažnyčios be kryžių

    "Gandrai jau pasiekė Afriką", – anądien pasidžiaugė garsus Vakarų Lietuvos sparnuočių stebėtojas ir skaičiuotojas V.Jusys. ...

    4
  • Kam tarnauja A. Veryga?
    Kam tarnauja A. Veryga?

    Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą būtų galima pavadinti šių laikų Tadu Blinda, svieto lygintoju, tik jis, deja, tarnauja ne vargšams, o turtingiesiems. Kaip kitaip vertinti ministro sumanymą ligoniams uždrausti parsivežti i&sc...

    43
  • Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas
    Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

    Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kod...

    1
Daugiau straipsnių