Ar Kauno rajonas kaltas dėl miesto savivaldybės bėdų?

Dėl Kauno miesto savivaldybę kankinančių problemų kaltas Kauno rajonas, todėl dalį pakaunės žemių reikia atrėžti ir jas prijungti prie miesto. Tokios išvados peršasi perskaičius žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus straipsnį „Kodėl Kaunas turėtų būti pakaunės gerovės donoru?“.

Gerbiu K.Starkevičių kaip Kauno rajono gyventoją ir aktyvų politiką. Deja, šį kartą jo samprotavimai sukėlė ir nuostabą, ir šypseną. Jau pačioje straipsnio pradžioje gerbiamo ministro mintys ima prieštarauti viena kitai.

„Dabar, kai lyginame  Kauno miesto ir rajono savivaldybių finansinius rodiklius, tampa akivaizdu, jog Kauno rajonas pasiekia geresnių ekonominių rezultatų nei miestas. Rajonas nekenčia nuo skolų, tvarkingai vykdo biudžeto planą, o miestas nuolat skendi skolose ir sunkiai suduria galą su galu.“ – konstatuoja K.Starkevičius.

Ačiū už teisingas pastabas, ministre. Šie faktai mane, kaip Kauno rajono vadovą, iš tiesų džiugina. Tačiau nesuprantu, kodėl Kauno rajonas turi jaustis kaltas, kad Kauno miesto savivaldybė neišbrenda iš skolų. Kuo dėti pakaunės žmonės, kad jiems mūsų krašte gyventi geriau?

Šiandien Jūs, ministre, pats pripažįstate, kad „smulkieji verslininkai, dirbantys pagal verslo liudijimus, perkelia savo verslą iš miesto į rajoną, nes Kauno rajone daug mažesni mokesčiai.“

Iš tiesų, antrus metus iš eilės nustatome mažiausią šalyje – 120 litų mokestį už verslo liudijimą. Galvojame apie žmones, jų likimus. Palyginkite: per devynis 2010 metų mėnesius verslo liudijimus Kauno rajone įsigijo 1 951, o 2011 m. per tą patį laikotarpį – 2 859 asmenys. Šie žmonės nepapildė socialines išmokas gaunančiųjų sąrašų. Tai reiškia, kad tūkstančiai žmonių gali išeiti iš šešėlio, dirbti ir užsidirbti. Išmėginę verslo pradžiamokslį, jie vėliau įsidrąsina steigti įmones ir patys kuria naujas darbo vietas.

Kas Kauno miesto vadovams trukdė imtis panašios politikos?

Štai dar keletas faktų. 2009 m. Kauno rajone buvo sukurtos 940 darbo vietos, 2010 m. – 1 463, o 2011 m. – jau 1 709 žmonės galėjo papildomai įsidarbinti. Atitinkamai augo ir ūkio subjektų skaičius: 2009 m. – 1 641, 2010 m. – 1 670, 2011 m. – 1 848. Šie Statistikos departamento ir Darbo biržos duomenys rodo mūsų sprendimų teisingumą.

Investuodami į projektus – įdedame litą, gauname tris. Tokia ekonominė logika padėjo mūsų kraštui atsitiesti. Kauno rajono savivaldybė šiuo metu vykdo 96 projektus, kurių bendra vertė per 265 mln. Lt. 2007 m. investicijos siekė tik 54 milijonus.

Nors ir buvome Vyriausybės spaudžiami dėl švietimo reformos, tačiau nepuolėme žemyn galva. Pertvarkėme savo ugdymo įstaigų tinklą, bet pakraščio mokyklų nenaikinome. Džiaugiuosi, kad pavyko išsaugoti visus 26 kultūros centrus ir 32 bibliotekų filialus. Dar daugiau – pakaunės miesteliuose kuriame daugiafunkcinius centrus, kur teikiamos įvairios kultūrinės ir socialinės paslaugos.

Daug dėmesio skiriame sportui, kultūrai. Pernai iškilusiame Garliavos sporto ir sveikatingumo centre vyksta aukšto meistriškumo varžybos, žmonės čia renkasi pramogauti, pailsėti. Dideles viltis puoselėjame su atgimstančiu Raudondvario dvaro ansambliu. Į atnaujintose erdvėse vyksiančius renginius kviesime ne tik pakaunės krašto žmones – mielai lauksime ir kauniečių, kitų Lietuvos gyventojų, užsienio turistų.

Žmonės keliasi į Kauno rajoną dėl įvairių priežasčių. Čia graži gamta, patrauklios poilsio zonos, gerai organizuotas švietimo, kultūros įstaigų darbas, palankios sąlygos verslui. Gyventojų skaičius Kaune mažėja, pakaunės krašte – daugėja. Ar dėl to turime jaustis kalti prieš Kauno miesto savivaldybę?

Nuo seno kartu su Kauno savivaldybe sprendžiame daug bendrų klausimų. Pirmiausia, tai Kauno LEZ ir Kauno tarptautinio oro uosto plėtra. Abu objektai įsikūrę Kauno rajono teritorijoje, tačiau labai nepykstame, jei nuopelnus plėtojant vieną ar kitą projektą sau mėgina prisiskirti miesto politikai.

Mielai bendradarbiaujame ir kitose srityse. Kauno rajono savivaldybė parengė dviračių maršrutų schemą ir suderino ją su Kauno miesto dviračių takų planu. Kartu su miesto savivaldybe atgaivintas laivų maršrutas Nemunu Kaunas–Zapyškis–Kulautuva–Kaunas susilaukė didžiulio pasisekimo. Kartu mėginame spręsti aktualias transporto problemas.

Tenka tik apgailestauti, kad Seimo narys ragina pažeidinėti įstatymus, nes kompensacijų „Kauno autobusams“ mokėjimas neatitiko galiojančių teisės aktų. Nesiskundžiame dėl to, kad didžiausius keleivių srautus turinčius Karmėlavos, Raudondvario, Garliavos, Domeikavos, Akademijos maršrutus aptarnauja Kauno autobusai“, nepelningus pakraščius palikdami rajono vežėjams. Kauno rajono savivaldybė visuomeninio transporto vežėjams per metus sumoka per 5 milijonus litų už keleivių pavėžėjimą ir neprašo Kauno miesto savivaldybės „kolegiškai krapštyti piniginės“, nors veža sodininkus, moksleivius ir kitus Kauno gyventojus.

Labai nedejuojame dėl to, kad Kaunas mums užkrovė tūkstančių sodininkų rūpesčius. Neprotestuojame, kad kauniečiai veža visas savo atliekas į vaizdingoje vietoje įsikūrusias Lapes, nes suprantame, kad mieste sąvartyno neįrengsi.

Kai Kaunas neturėjo kur laidoti mirusiųjų, paskyrėme žemės sklypą Ledoje. Kauno rajono savivaldybė tiesia kelią į Vainatrakio kapines. Todėl leiskite paklausti: kas šiais atvejais yra “gerovės donoras“?

K.Starkevičius ragina tarp Kauno oro uosto ir miesto paleisti modernius „Shuttle“ tipo autobusus. Ministras tikriausiai nežino, kad Kauno rajono savivaldybės siūlymu ,,Kautra“, Kauno oro uostas ir prekybos miestelis ,,Urmas“ šią paslaugą teikė praėjusių metų balandžio-rugpjūčio mėnesiais. Specialaus maršruto grafikas buvo pritaikytas prie lėktuvų skrydžių tvarkaraščio, skirti nauji autobusai, tačiau naujovė nepasiteisino, todėl maršrutą teko panaikinti.

Kartu su miesto vadovais keletą metų dalyvavome tarptautiniame projekte „Nauji tiltai”. Baltijos jūros valstybių tarybos darnaus vystymosi ekspertų grupė „Baltija 21” jį įtraukė į pavyzdinių projektų šešetuką.

Tai dar vienas įrodymas, kad Kauno rajono ir miesto savivaldybių santykiai yra dalykiški. Esu įsitikinęs, kad draugiškas bendradarbiavimas gali duoti daugiau naudos, nei grasinimas kelis metrus perkelti tvorą į kaimyno pusę.

Galų gale, jei kažkam taip knieti praplėsti Kauno ribas pakaunės sąskaita, tai paklauskime Raudondvario, Garliavos, Domeikavos gyventojų: ar jie taptų laimingesni, atsidūrę Kauno mieste? Paklauskime, ar šiandien geriau gyventi prie miesto prijungtiems Karkazų, Tirkliškių, Romainių, Rokų, Vaišvydavos gyventojams?

2007 metų lapkritį buvo surengta gyventojų apklausa dėl žiedinės Kauno rajono savivaldybės panaikinimo. 96 procentai gyventojų pasisakė prieš tokius politikų ketinimus. Ir ačiū Dievui, kad nebuvo nueita šiuo keliu.

Per du dešimtmečius Lietuvoje buvo daug kas išdraskyta, sunaikinta. Tik ar nuo to pagerėjo žmonių gyvenimas? Todėl keista, kai artėjant rinkimams politikams vėl norisi viską sujaukti.

Dar keistesnė logika - kaltinti kaimyną, kad jis gyvena geriau. Gal verčiau stenkimės kuo geriau tvarkytis savo kieme, o reikalui esant, suremkime pečius bendriems darbams?


Šiame straipsnyje: Valerijus MakūnasKauno rajonas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Domeikava

Domeikava portretas
Čia tai gerai įkalta! Tegul Starkevičius geriau pamoko savo partijos narį Kupčinską kaip geriau dirbti, o ne svaičioja nesąmones apie rajono prijungimą prie Kauno.

Zinantis

Zinantis portretas
Tuoj "suremsime pecius, Makunai! Paziuresime kur tavo "mikruskes" vazineja ir pelna gauna, kokiose mokyklose rajono vaikuciai mokosi, kiek prisidedik, "suremes pecius" prie tu mokyklu bei darzeliu administravimo, kur rajono zmones dirba ir kam mokescius moka - kur rajone registruotos firmos uzsakymus gauna, kam savo produkcija parduoda.... Tuoj suremsime.....

aleksotas

aleksotas portretas
Tai kad Kauno rajono valdžia dirba geriau nei Kauno matyti išvažiavus iš Aleksoto į Garliavos pusę. Kaune gatvės kaip po karo...
VISI KOMENTARAI 32
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    4
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
  • Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?
    Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?

    Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad Theresos May vyriausybė visiškai baigia prarasti situacijos kontrolę. Politikos ekspertų vertinimu, jos pasiektas susitarimas prakti&scar...

    1
  • Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų
    Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų

    Vos prieš du mėnesius, rugsėjo 12-ąją, Europos Parlamentas per balsavimą tvirtai palaikė pasiūlytą direktyvą, suteikusią spaudai ir naujienų agentūroms viltį, kad interneto milžinai galiausiai ims joms mokėti pinigus. Daugybę metų inter...

  • Apie šventinę psichozę
    Apie šventinę psichozę

    Dovanojimas ir dovanų laukimas mums visiems pažįstamas ir geidžiamas. Tačiau turbūt kiekvienas labai skirtingai regime šį veiksmą, kuris yra aktualus žmonijai nuo seniausių laikų. Praėjo nemažai laiko, kai žmonės vienas kitam dovanojo gyv...

    1
  • Šalies bėda – institucinė demencija
    Šalies bėda – institucinė demencija

    Premjeras jau bijo anarchijos ir įtaria, kad protesto pozą išlaužę konservatoriai nori destabilizuoti šalį. ...

    13
  • Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai
    Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai

    Leonidas Donskis 2012 metais rašė: „Rinkimų neįmanoma laimėti dešiniąja ekonomine retorika, todėl visi kalba apie socialinį solidarumą, mokslo ir kultūros prieinamumą. Bet vėliau grįžta į dešinę, nes globalinio kapital...

    10
  • Ištikimieji heiteriai
    Ištikimieji heiteriai

    Juostoje "Bohemijos rapsodija", kurią pamatyti jau turbūt spėjo visi, legendinio artisto personažas gan taikliai apibūdina žinomumo kainą. "Apie tai, jog supuvai, supranti iš vaisinių muselių", – sako jis. Bet š...

    4
Daugiau straipsnių